Mezenterinė limfadenitas – tai būklė, kai pilvo srityje esančios limfmazgiai tampa padidėję ir uždegę. Limfmazgiai yra imuninės sistemos dalis – jie veikia tarsi natūralūs filtrai, padedantys organizmui apsisaugoti nuo bakterijų ir virusų plitimo. Nors limfmazgiai paprastai būna maži, uždegimo metu jie gali padidėti bei tapti skausmingi.
Kas yra mezenterinė limfadenitas?
Mezenterinė limfadenitas, dar žinoma kaip mezenterinė adenitas, reiškia pilvo limfmazgių uždegimą. „Mezenterinė“ – tai terminas, nusakantis mezenterijoje (membranoje, jungiančioje žarnyną su pilvo sienele) vykstančią uždegiminę reakciją. Dažniausiai ši liga pasireiškia vaikams bei paaugliams – suaugę žmonės ja suserga labai retai.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Ši būklė nėra dažna. Tikslus sergamumo skaičius nėra žinomas, kadangi daugelis atvejų praeina savaime ir nereikalauja gydymo, todėl gali nebūti registruojami.
Mezenterinės limfadenito simptomai
Šios ligos simptomai gali būti įvairaus stiprumo, tačiau dažniausiai primena kitas pilvo ligas, pavyzdžiui, apendicitą. Dažniausi požymiai gali būti:
- Skausmas pilvo apačioje, dažniausiai dešinėje pusėje;
- Švelnumas pilvo srityje (palpuojant pilvą jaučiamas diskomfortas);
- Karščiavimas;
- Pykinimas ar vėmimas;
- Viduriavimas.
Padidėję limfmazgiai pilvo srityje gali sukelti nemalonų jausmą, o žarnyno infekcija dažnai pasireiškia pykinimu ir viduriavimu.
Kas lemia mezenterinį limfadenitą?
Pagrindinė priežastis yra pilvo limfmazgių uždegimas, kuris dažniausiai kyla dėl organizme esančių infekcijų arba uždegiminių būklių. Dažniausios priežastys – virusinės arba bakterinės infekcijos.
Infekcijos kaip pagrindinė priežastis
Šią ligą dažniausiai sukelia:
- Virusinės ar bakterinės žarnyno infekcijos (pavyzdžiui, gastroenteritas);
- Bakterijos, aptinkamos neiškeptoje mėsoje (Yersinia enterocolitica);
- Infekcijos, susijusios su tam tikromis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip tuberkuliozė.
Uždegiminės būklės
Limfmazgių uždegimas pilve gali būti nulemtas ir kitų ligų ar būklių, sukeliančių uždegiminius procesus organizme, pavyzdžiui:
- Apendicitas;
- Žarnyno ar limfinės sistemos navikai;
- Divertikulitas;
- Lėtinės žarnyno uždegiminės ligos;
- Kasaus uždegimas.
Kai limfadenitą sukelia virusas, pats virusas gali būti užkrečiamas kitiems.
Ligos diagnostika
Norint nustatyti mezenterinį limfadenitą, gydytojas pirmiausia apžiūri vaiką, įvertina ligos istoriją, paklausia apie simptomus – kiek laiko jie trunka, ar prieš jų atsiradimą vaikas nebuvo susirgęs. Diagnozei patikslinti gali būti skiriami kraujo tyrimai, dažnai atliekamas bendras kraujo tyrimas.
Kadangi ši liga dažnai painiojama su apendicitu, kuriam reikalinga skubi pagalba, gydytojas gali rekomenduoti pilvo organų ultragarsą ar kompiuterinę tomografiją, kad atskirtų šias dvi būkles.
Gydymo galimybės
Didžioji dauguma vaikų pasveiksta be specifinio gydymo – ligos eiga trunka nuo vienos iki keturių savaičių, o vėliau žmogus nebepatiria jokių liekamųjų reiškinių.
Nors liga dažnai praeina savaime, gydytojai gali paskirti vaistų simptomams švelninti: nuo skausmo ar karščiavimo. Jei uždegimas kyla dėl bakterinės infekcijos, skiriami antibiotikai. Gerai savijautai svarbu ilsėtis, gerti daug skysčių, jei buvo vėmimas ar viduriavimas, pilvui gali padėti šiluma (pvz., šildyklė), o stipresniam skausmui – nereceptiniai vaistai nuo skausmo.
Kaip išvengti mezenterinės limfadenito
Norint sumažinti užsikrėtimo riziką, ypač jei ligą sukelia infekcija, svarbu:
- Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu;
- Vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis.
Maisto ruošos taisyklės
Kadangi kai kurias bakterijas platina netinkamai paruoštas maistas, reikėtų laikytis šių principų:
- Prieš ir po sąlyčio su žalia mėsa ar daržovėmis visuomet nusiplauti rankas;
- Valymo įrankius (lenteles, peilius) naudoti atskirai mėsai ir daržovėms;
- Mėsą paruošti iki vidinės temperatūros ne mažesnės nei 74°C;
- Vengti negerti nevalyto ar stovinčio vandens iš natūralių vandens telkinių;
- Tvarkingai ir reguliariai valyti maisto gaminimo paviršius.
Ligos eiga ir prognozė
Vaikas, kuriam diagnozuota ši būklė, dažniausiai jaučia nestiprų, pulsuojantį skausmą pilvo apačioje, neretai kartu pasireiškia ir „peršalimo“ simptomai. Dažnai jaučiamas silpnumas, sumažėja apetitas, tačiau sveikstant svarbu palaipsniui atkurti lengvą mitybą ir gerti daugiau skysčių, net jei pykinama ar vargina viduriavimas. Kartais pilvo skausmui sumažinti pakanka šilto kompreso ar šildyklės, o esant stipresniems simptomams prireikia vaistų.
Ligos trukmė paprastai nuo vienos iki keturių savaičių. Išnykus simptomams, vaikas gyvena įprastą gyvenimą ir liekamųjų sveikatos pokyčių nebelieka.
Per ligą vaikui svarbiausia ilsėtis, skirti daugiau poilsio.
Mokyklą ar darželį vaikas turėtų lankyti tik tada, kai nebejaučiami ligos simptomai. Kol simptomai išlieka, rekomenduojama likti namuose ir pasaugoti vaiką – ypač jei vargina pykinimas ar viduriavimas. Kai kuriems vaikams gali prireikti dar keleto dienų ramesnės veiklos net ir pasibaigus pagrindiniams simptomams.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su gydytoju, jei vaikas staiga pajunta stiprų pilvo skausmą, karščiuoja, pykina ar viduriuoja, skausmas trukdo normaliam valgymui, tuštinimuisi ar miego ritmui.
Pokalbio su gydytoju metu išsiaiškinkite, kokios gali būti galimos komplikacijos ir ko derėtų vengti sveikstant, kad vaiko atsigavimas būtų kiek įmanoma sklandesnis.
