Migrena

Migrena yra neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia vidutinio ar stipraus intensyvumo galvos skausmu. Skausmas dažniausiai pasireiškia vienoje galvos pusėje. Jis gali būti kartu su pykinimu, vėmimu ir padidėjusiu jautrumu šviesai ar garsui.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad migrena yra viena iš labiausiai neįgalumą lemiančių ligų. Migrenos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Jie stipriai veikia pacientų gyvenimo kokybę.

Migreną patiria maždaug 15% žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje šia liga serga apie 10-12% populiacijos. Moterys dažniau patiria migrenos priepuolius, palyginti su vyrais, santykiu 4:1.

Tik 15% migrenos pacientų kreipiasi į neurologą. Tik 2% – į galvos skausmų specialistą. Be to, maždaug pusė migrenos pacientų apie patiriamus galvos skausmus nepraneša savo gydytojui.

Kas yra migrena ir jos paplitimas

Migrena yra viena iš dažniausių galvos skausmo formų. Ji pasireiškia kaip tvinkčiojančiu ar pulsuojančiu skausmu, dažniausiai vienoje galvos pusėje. Šis sutrikimas susijęs su smegenų kraujagyslių sutrikimais ir nervų sistemos pokyčiais.

Migrena gali būti su aura arba be jos. Taip pat gali pasireikšti lėtinės, oftalmologinės ir vestibulinės migrenos tipais.

Migrena be auros pasireiškia 70-75% sergančiųjų. Migrena su aura pasireiškia 20-30% pacientų. Lietuvoje migrena serga apie 21% gyventojų, dažniau moteris nei vyras.

Keturi iš penkių migrenos sergančių žmonių turi kitų šeimos narių, kurie taip pat gali susirgti. Jei abu tėvai sirgo, rizika išauga iki 75%.

Daugiau nei pusė migrenos pacientų Lietuvoje nesikreipia pagalbos. Dažnai dėl baimės reaguoti į jų būklę. Apie 70% dirbančių sergančių dirba sumažėjusiu produktyvumu.

30% visiškai neįstengia atlikti darbo užduočių migrenos priepuolio metu.

Migrena labai paveikia žmogaus kasdienę veiklą. Dažnai neleidžia atlikti įprastų namų ruošos ir kitų užduočių. Svarbu kuo daugiau informuoti apie migrenos valdymo būdus.

Ypač dėl jos paplitimo tarp darbingo amžiaus žmonių. Norint sužinoti daugiau apie migreną, prisijungti prie Migrenos pacientų asociacijos. Apie ją galima sužinoti www.sergumigrena.lt.

Migrenos tipai ir formos

Migrena yra daugybės formų sveikatos sutrikimo. Pagrindinės rūšys yra migrena be auros, migrena su aura ir lėtinė migrena. Kiekviena rūšis turi savo specifinius simptomus.

Migrena be auros

Migrena be auros yra labiausiai paplitusi. Ji pasireiškia intensyviais galvos skausmais, dažniausiai vienoje pusėje. Priepuolis gali trukti nuo 4 iki 72 valandų.

Šis tipas stipriai trukdo kasdienėje veiklai.

Migrena su aura

Migrena su aura yra retesnis tipas. Prieš skausmą, asmuo patiria regos, sensorinių ar motorinių sutrikimus. Auros trukmė gali būti iki 60 minučių.

Dažniausiai trūksta nuo 5 iki 20 minučių.

Lėtinė migrena

Lėtinė migrena diagnozuojama, kai skausmai kartojasi daugiau nei pusę mėnesio. Skausmai turi būti stipri ir tvinkčiojantis. Šis tipas sunkiai kontroliuojamas.

Reikia gydytojo priežiūros.

Be šių pagrindinių, yra ir retesni migrenos formos. Pavyzdžiui, oftalmologinė migrena su regėjimo sutrikimais ir vestibulinė migrena su stipriu galvos svaigimo jausmu.

Pagrindiniai migrenos simptomai

Migrena – tai sunki, pulsuojanti galvos skausmo būklė. Ji gali sukelti daug nepatogumų kasdienėje veikloje. Pagrindiniai migrenos požymiai yra stiprus, vienpusis galvos skausmas, kuris paprastai būna pulsuojantis ar plakantis.

Kiti dažni migrenos simptomai apima:

• pykinimą ir vėmimą
• padidėjusį jautrumą šviesai (fotofobija)
• padidėjusį jautrumą garsui (fonofobija)
• kartais jautrumą kvapams

Migrena su aura gali sukelti papildomus simptomas. Tokie kaip regėjimo pokyčius (žaibus, dryžius akyse), tirpimą ar silpnumą rankose ar veide, kalbos sutrikimus. Šie simptomai dažniausiai atsiranda iki galvos skausmo ir gali trukti nuo kelių minučių iki vienos valandos.

Migrenos priepuoliai gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų. Ženkliai trukdydami įprastai kasdienei veiklai. Statistiškai, migrena su aura pasireiškia maždaug 20-30 proc. sergančiųjų, o daugiau nei 70-75 proc. migrenos atvejų yra be auros.

Nepaisant negalavimų, migrena gali būti veiksmingai kontroliuojama tinkamai gydant ir valdant provokacinių veiksnių įtaką.

Migrenos fazės ir jų ypatumai

Migrena dažnai pasireiškia kaip kelių fazių ciklas. Šias fazes galima išskirti į keturis pagrindinius etapus: prodromas, aura, priepuolis ir postdromas. Kiekviena iš šių migrenos etapų turi unikalius požymius ir simptomus, kuriuos svarbu atpažinti ir suprasti.

Prodromo fazė ir jos požymiai

Prodromine migrenos faze dažnai pasireiškia nuotaikos pokyčiai. Potraukis tam tikroms maisto produktams ar priešingai – apetito stoka. Taip pat pasireiškia nuovargis. Šie simptomai gali prasidėti kelias valandos ar net dienas iki migrenos priepuolio.

Auros periodo charakteristika

Aura yra paruošiamasis periodas, kuris gali trukti iki 60 minučių. Šiuo metu dažniausiai pasireiškia regos, kalbos ar jutiminiai sutrikimai. Toks kaip mirgėjimas, dvejinimasis akyse, braškantys garsai, tirpimas ir odos jautrumo praradimas.

Skausmo fazės intensyvumas

Skausmo fazė, arba priepuolis, yra intensyviausias migrenos ciklo etapas. Šis periodas gali trukti nuo 4 iki 72 valandų. Pasireiškia ypač stipriu, pulsuojančiu galvos skausmu, dažnai nukreiptu tik į vieną galvos pusę.

Postdromo periodo simptomai

Paskutinė migrenos fazė yra postdromas. Dažnai lydi nuovargis, išsekimas, galimi nuotaikos svyravimai ir koncentracijos sutrikimai. Šie simptomai gali tęstis dar kelias valandas ar net dienas po priepuolio.

Genetiniai ir aplinkos veiksniai

Migrenos atsiradimui įtakos turi ne tik paveldimi, genetiniai faktoriai. Aplinkos veiksniai taip pat žymi vaidmenį. Tyrimai parodo, kad migrena gali būti paveldima. Jei artimi giminaičiai serga migrena, tikimybė, kad ji pasireikš ir kitiems šeimos nariams, didesnė.

Genetinės mutacijos gali padidinti jautrumą migrenai. Tačiau aplinkos aspektai, kaip stresas, tam tikrų maisto produktų vartojimas, miego trūkumas ar perteklius, taip pat gali sukelti migrenos priepuolius.

• Apie 6% vyrų ir 18% moterų serga migrena.
• Apie 10-15% vaikų iki 18 metų amžiaus serga migrena.
• Dirbtinis saldiklis aspartamas ir konservantas natrio gliutamatas gali išprovokuoti migrenos priepuolius.
• Didesnę riziką susirgti migrena turi tie žmonės, kuri turi sergančių artimųjų, ypač jeigu migrena serga abu tėvai.

Svarbu žinoti, kad migrenos priepuoliai gali būti patiriami bent kartą per mėnesį. Todėl svarbu ieškoti efektyvių gydymo metodų. Vengti galimų migrenizuojančių veiksnių.

Hormoninė įtaka ir migrenos ryšys

Hormonų svyravimai, pvz., estrogeno, gali didelės įtakos turėti į migrenos priepuolius. Daugiau nei pusė moterų patiria dažnesnius migrenos priepuolius prieš ar po menstruacijos. Nėštumas dažnai sumažina migrenos, bet moterų migrena gali vėl didėti menopauzės metu.

Menstruacinio ciklo poveikis

Estrogeno svyravimai menstruacijos metu dažnai provokuoja moterų migreną. Prieš ir po menstruacijos, daugelis moterų patiria didesnį migrenos pavadinimą.

Nėštumo ir menopauzės įtaka

Nėštumas dažnai sumažina migrenos, daugiausiai antrame ir trečiame trimestre. Tai dėl hormonų stabiliumo. Tačiau hormonai ir migrena gali vėl didėti menopauzės metu dėl hormonų kiekių kaitos.

Kai kuriems moterims hormoniniai kontraceptikai gali pagerinti migreną. Kitoms – pabloginti. Reikia individualiai įvertinti kiekvienos moters situaciją ir pasirinkti geriausią sprendimą.

Aplinkos trigeriai ir provokuojantys veiksniai

Migrenos priepuoliai gali būti išprovokuoti dažniau aplinkos veiksnių. Ryški ar mirksinti šviesa, stiprūs garsai ir intensyvūs kvapai yra dažni migrenos trigeriai. Oro sąlygų pokyčiai, ypač staigūs temperatūros ar atmosferos slėgio svyravimai, taip pat gali sukelti migrenos sukėlėjus.

Daug užsiėmimų ir stresinės situacijos, fizinis krūvis, alkoholis (ypač vynas ir alus), kofeinas, kai kurie maisto produktai (kaip šokoladas ar sūris) yra dar vienos dažnos priežastys, galinčios išprovokuoti migrenos priepuolį. Svarbu asmeniškai identifikuoti savo individualius trigerius ir stengtis jų išvengti.

• Ryški ar mirksinti šviesa
• Stiprūs garsai
• Intensyvūs kvapai
• Staigūs oro sąlygų pokyčiai
• Temperatūros ar atmosferos slėgio svyravimai
• Stresas ir įtampa
• Fizinis krūvis
• Alkoholis (vynas, alus)
• Kofeinas
• Specifiniai maisto produktai (šokoladas, sūris)

Atidžiai stebint individualius migrenos trigerius ir vengiant šių migrenos sukėlėjų galima gerokai sumažinti migrenos priepuolių riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Mitybos įtaka migrenos vystymuisi

Mityba ir migrena labai susiję. Tam tikri maisto produktai gali sukelti migrenos priepuolį. Žinodami, kokie maisto produktai jums nepatinka, galite valdyti migrenos simptomus.

Maisto produktai-trigeriai

Šokoladas, sūris, citrusiniai vaisiai, jūros gėrybės, kava ir mononatrio glutamatas dažnai sukelia migrenos priepuolį. Alkoholis, ypatingai raudonas vynas ir alus, taip pat dažnai provokuoja migrenos.

Mitybos rekomendacijos

Norint valdyti migrenos simptomus, ekspertai pasiūlymai yra:

• Laikytis reguliaraus valgymo režimo
• Palaikyti tinkamą hidraciją
• Riboti alkoholio ir kofeino vartojimą

Svarbu vesti maisto dienoraštį, siekiant identifikuoti asmeninius maisto trigerinius produktus. Magnis, vitaminai B2 ar kofermentas Q10 gali padėti.

Efektyvūs gydymo metodai

Migrenos gydymas ne tik malšina skausmą, bet ir padeda išvengti priepuolių. Naudojami nesteroidiniai vaistai, triptanai ir ergotamino preparatai. Jie sumažina skausmą ir jo trukmę.

Profilaktinis gydymas naudoja beta blokatorius, antidepresantus ir kalcio kanalų blokatorius. Jie padeda sumažinti migrenos dažnumą.

Nemedikamentiniai metodai, kaip gyvensenos pokyčiai ir streso valdymas, taip pat efektyvūs. Akupunktūra ir meditacija padeda kontroliuoti migrenos.

Naujausi vaistai, kaip monoklonininiai antikūnai prieš CGRP, suteikia vilčių. Jie padeda sumažinti priepuolių dažnį ir intensyvumą.