Migrena

Migrena – tai smegenų ir nervų sistemos sutrikimas, kurio pagrindinis simptomas beveik visada yra stiprus galvos skausmas. Šie skausmai kartojasi priepuoliais, trunkančiais nuo 4 iki 72 valandų. Be skausmo, dažnai pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip pykinimas ar jautrumas šviesai.

Migrena ir paprastas galvos skausmas

Daugelis žmonių žodį „migrena” naudoja norėdami apibūdinti galvos skausmą. Tačiau galvos skausmas yra tik vienas iš migrenos simptomų, o jį gali sukelti įvairūs veiksniai. Migrenos skausmą galima atpažinti pagal šiuos bruožus:

• Skausmas dažnai yra pulsuojantis ar tvinkčiojantis ir stiprėja judant.
• Jis dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje.
• Paprastai jį lydi bent vienas iš šių simptomų: jautrumas šviesai ar garsui, pykinimas, vėmimas.

Migrenos simptomai

Daugeliui žmonių migrenos priepuolis vystosi etapais. Štai kokie simptomai gali pasireikšti skirtinguose etapuose:

Migrenos prodromas

Kelios valandos ar net dienos prieš galvos skausmą apie 60% sergančiųjų pastebi tokius simptomus:

• Jautrumas šviesai, garsui ar kvapams. Net įprasti garsai ir šviesa gali atrodyti nepakeliami, o kvapai, tokie kaip cigarečių dūmai, automobilių išmetamosios dujos, kvepalai ar valymo priemonės, gali tapti itin nemalonūs.
• Nepaaiškinamas nuovargis ir dažnas žiovulys.
• Stiprus noras suvalgyti tam tikrą maistą arba, priešingai, visiškas apetito praradimas.
• Nuotaikų kaita, dirglumas ar liūdesys.
• Troškulys ir dažnesnis šlapinimasis.
• Virškinimo sutrikimai – pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.

Kartais šiuos simptomus galima supainioti su migreną sukeliančiais veiksniais. Pavyzdžiui, jei norisi saldumynų ir suvalgoma šokolado, vėliau galima manyti, kad būtent jis sukėlė migreną.

Migrenos aura

Maždaug ketvirtadalis žmonių prieš prasidedant galvos skausmui ar kartu su juo patiria vadinamąją aurą – simptomus, atsirandančius dėl nervų sistemos veiklos sutrikimų, dažniausiai susijusius su regėjimu. Aura vystosi palaipsniui – per 5-20 minučių ir trunka mažiau nei valandą. Jai būdinga:

• Regos sutrikimai: tamsūs taškai, banguotos linijos, šviesos blyksniai ar siauras matymo laukas.
• Dilgčiojimas ar tirpimas veide, rankose ar galūnėse.
• Kalbos sutrikimai – gali būti sunku aiškiai kalbėti.
• Spengimas ausyse.
• Silpnumas vienoje veido ar kūno pusėje.

Migrenos priepuolis

Šiame etape pasireiškia pats galvos skausmas, kuris gali:

• Prasidėti kaip nestiprus skausmas, kuris vėliau tampa pulsuojantis.
• Sustiprėti fizinės veiklos metu.
• Plisti vienoje galvos pusėje, kartais pereinant į kitą pusę ar visą galvą.

Be galvos skausmo, gali pasireikšti:

• Pykinimas (daugiau nei 80% sergančiųjų jį jaučia, o apie pusė vemia).
• Odos išblyškimas, šaltas prakaitas.
• Galvos svaigimas ar silpnumo pojūtis.
• Kaklo skausmas ar sustingimas.
• Nerimas ar prislėgta nuotaika.
• Užgulta nosis ar sloga.
• Jautrumas šviesai, garsams ar kvapams.
• Miego sutrikimai ir nuovargis.

Migrenos priepuoliai dažniausiai trunka apie 4 valandas, tačiau sunkiais atvejais gali tęstis net kelias dienas. Vieniems žmonėms jie pasireiškia beveik kasdien, kitiems – vos kartą ar du per metus.

Migrenos postdromas

Tai etapas, kuris gali tęstis iki paros po galvos skausmo pabaigos. Apie 80% sergančiųjų po migrenos patiria šiuos simptomus:

• Didelis nuovargis, išsekimas arba, priešingai, neįprastas energingumas.
• Raumenų skausmas ar silpnumas.
• Maisto troškimas arba apetito stoka.
• Sunkumai susikaupti.

Migrena ir kiti galvos skausmai

Įtampos tipo galvos skausmas

Tai dažniausiai pasitaikantis galvos skausmas, kurį sukelia raumenų įtampa ar stresas. Jis paprastai jaučiamas abiejose galvos pusėse ir yra pastovus, o ne pulsuojantis. Šio tipo skausmai dažniausiai nesukelia pykinimo, vėmimo ar jautrumo šviesai.

Klasterinis galvos skausmas

Šio tipo skausmai atsiranda staiga, be įspėjimo. Jie yra labai stiprūs, deginantys ar veriantys ir dažniausiai jaučiami aplink vieną akį ar už jos. Klasteriniai galvos skausmai gali sukelti šiuos simptomus pažeistoje akyje:

• Paraudimas ar ašarojimas.
• Nukritęs ar patinęs vokas.
• Susiaurėjusi vyzdys.

Kiekvienas priepuolis gali trukti nuo 15 minučių iki 3 valandų, o per dieną jų gali pasireikšti keletas. Šie skausmai dažniausiai būna „klasteriais” – laikotarpiais, kai jie pasireiškia dažnai, po kurių seka savaitės ar mėnesiai be skausmo. Klasteriniai galvos skausmai nėra priskiriami migrenai.

Migrenos priežastys

Gydytojai tiksliai nežino, kas sukelia migreną, tačiau manoma, kad tai susiję su genetika ir pokyčiais smegenyse. Genai taip pat gali lemti, kas būtent išprovokuoja migrenos priepuolius – nuovargis, ryški šviesa ar oro sąlygų pasikeitimai.

Anksčiau buvo manoma, kad migrena kyla dėl kraujotakos pokyčių smegenyse. Dabar dauguma mokslininkų pripažįsta, kad kraujotakos pokyčiai prisideda prie skausmo, bet nėra pagrindinė priežastis.

Šiuo metu manoma, kad priepuolį sukelia cheminiai pokyčiai smegenyse. Per daug aktyvios nervų ląstelės išskiria signalus, kurie pakeičia tam tikrų cheminių junginių, tokių kaip serotoninas ir kalcitonino geno susijęs peptidas (CGRP), lygį organizme. CGRP sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, o serotoninas – jų susitraukimą. Šių medžiagų disbalansas lemia uždegimą ir skausmą.

Migrenos rizikos veiksniai

Migrenos fondas skaičiuoja, kad daugiau nei 38 milijonai žmonių kenčia nuo šios ligos. Riziką susirgti didina šie veiksniai:

• Lytis. Moterims migrena pasireiškia tris kartus dažniau nei vyrams.
• Amžius. Migrena dažniausiai prasideda nuo 10 iki 40 metų. Po menopauzės priepuoliai gali palengvėti arba visiškai išnykti.
• Paveldimumas. Jei vienas iš tėvų serga migrena, tikimybė ją paveldėti yra 50%. Jei abu – rizika išauga iki 75%.
• Kitos sveikatos būklės. Depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas, miego problemos ir epilepsija didina tikimybę susirgti migrena.

Migrenos sukėlėjai

Priepuolį gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, tarp jų:

• Hormoniniai pokyčiai. Galvos skausmai gali būti susiję su menstruacijomis, nėštumu, ovuliacija, menopauze ar hormonine kontracepcija.
• Stresas. Organizmas išskiria chemines medžiagas, kurios keičia kraujagyslių būklę ir gali sukelti migreną.
• Maisto praleidimas.
• Oro sąlygų pokyčiai. Staigus slėgio kritimas, stiprus vėjas ar aukščio pasikeitimai gali paskatinti priepuolį.
• Jautrumas aplinkai. Ryški šviesa, stiprūs garsai ar kvapai gali sukelti skausmą.
• Vaistai. Kai kurie vaistai, ypač kraujagysles plečiantys, gali sukelti galvos skausmus.
• Fizinė veikla. Sportas ar net intymūs santykiai gali tapti migrenos priežastimi.
• Rūkymas.
• Miego pokyčiai. Per ilgas arba per trumpas miegas gali išprovokuoti migreną.

Migreną provokuojantys maisto produktai

Kai kurie maisto produktai ir gėrimai yra siejami su migrenos priepuoliais. Tai gali būti brandinti sūriai, alkoholis, šokoladas, pupelės. Maisto priedai, tokie kaip nitritai (randami dešrose, mėsos gaminiuose), glutamatas ar dirbtiniai saldikliai, taip pat gali būti kaltininkai.

Be to, kofeino turintys gėrimai, tokie kaip kava ar arbata, gali turėti dvigubą poveikį – per didelis ar staiga sumažėjęs kofeino kiekis gali sukelti skausmą. Visgi, kofeinas kartais naudojamas ir migrenai gydyti.

Migrenos tipai

Yra keletas skirtingų migrenos tipų. Dažniausiai pasitaikantys:

• Migrena su aura. Taip pat vadinama klasikine migrena. Jai būdingi prieš skausmą pasireiškiantys neurologiniai simptomai, tokie kaip regos sutrikimai, tirpimas ar dilgčiojimas.
• Migrena be auros. Tai dažniausia migrenos forma, kai galvos skausmas pasireiškia be įspėjamųjų ženklų.

Kiti rečiau pasitaikantys migrenos tipai:

• Menstruacinė migrena. Ji susijusi su menstruaciniu ciklu ir dažniausiai prasideda prieš pat mėnesines bei tęsiasi kelias dienas. Aura šio tipo migrenai nebūdinga.
• Tylaus tipo migrena. Vadinama ir acefalgine migrena, pasireiškia auros simptomais, bet be galvos skausmo. Dažnai trunka apie 20-30 minučių.
• Vestibulinė migrena. Sukelia pusiausvyros sutrikimus, galvos svaigimą, pykinimą ir vėmimą. Gali pasireikšti tiek su galvos skausmu, tiek be jo. Dažnai pasitaiko žmonėms, kurie jautrūs judesiui.
• Pilvo migrena. Nors šis tipas nėra iki galo ištirtas, jam būdingi stiprūs pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas. Dažniau pasireiškia vaikams ir gali vėliau virsti įprasta migrena.
• Hemipleginė migrena. Sukelia laikiną paralyžių ar silpnumą vienoje kūno pusėje, taip pat gali pasireikšti tirpimu, galvos svaigimu ar regos sutrikimais. Kadangi šie simptomai primena insultą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Akies migrena. Taip pat vadinama tinklainės arba oftalmine migrena. Sukelia laikinas regėjimo problemas, tokias kaip dalinis ar visiškas aklumas vienoje akyje. Skausmas dažnai prasideda už akies ir gali plisti į kitą galvos dalį. Bet kokie regėjimo pokyčiai turėtų būti vertinami rimtai, todėl būtina gydytojo konsultacija.
• Migrena su smegenų kamieno aura. Prieš galvos skausmą gali pasireikšti galvos svaigimas, painiava, pusiausvyros sutrikimai. Skausmas dažniausiai apima pakaušį. Taip pat gali pasireikšti kalbos sutrikimai, spengimas ausyse ir vėmimas. Ši migrenos forma labiausiai siejama su hormonų pokyčiais ir dažniau pasitaiko jaunoms moterims.
• Ilgalaikė migrena. Tai ypač stipri migrena, trunkanti ilgiau nei 72 valandas. Skausmas ir pykinimas gali būti tokie sunkūs, kad prireikia hospitalizacijos. Dažnai ją sukelia vaistai arba staigus jų nutraukimas.
• Oftalmopleginė migrena. Sukelia skausmą aplink akį ir gali sukelti akių raumenų paralyžių. Kiti simptomai – nukaręs vokas, dvejinimasis akyse ar kiti regėjimo pokyčiai. Šie simptomai gali būti susiję su nervų spaudimu ar aneurizma, todėl būtina skubi medikų pagalba.

Migrenos dažnumas

Gydytojai skirsto migreną į tris dažnumo kategorijas.

Epizodinė migrena

Tai reiškia, kad priepuoliai pasireiškia retkarčiais – nuo vieno karto per metus iki kelių kartų per savaitę. Dauguma žmonių, sergančių migrena, patiria 2-4 galvos skausmo epizodus per mėnesį.

Dažna epizodinė migrena

Tai migrena, kai galvos skausmai pasireiškia 9-14 dienų per mėnesį bent 3 mėnesius iš eilės. Žmonėms, turintiems šį tipą, didesnė rizika, kad migrena taps lėtinė.

Lėtinė migrena

Jei galvos skausmai vargina daugiau nei 15 dienų per mėnesį, iš jų bent 8 dienas su šiais migrenai būdingais simptomais, tai laikoma lėtine migrena:

• Vidutinio arba stipraus intensyvumo skausmas
• Skausmas vienoje arba abiejose galvos pusėse
• Pulsuojantis arba tvinkčiojantis skausmas
• Skausmo sustiprėjimas judant
• Pykinimas ar vėmimas
• Jautrumas šviesai ir garsams

Maždaug 12% žmonių serga migrena, tačiau tik trečdalis jų patiria lėtinę migreną.

Lėtinė ir dažna epizodinė migrena gali būti labai varginanti, todėl svarbu bendradarbiauti su gydytoju ir rasti tinkamą gydymo planą.

Kada kreiptis į gydytoją dėl migrenos?

Būtina apsilankyti pas gydytoją, jei galvos skausmas nepraeina ar nuolat kartojasi.

Reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus, jei stiprų galvos skausmą lydi:

• Sustingęs kaklas kartu su karščiavimu, pykinimu ir vėmimu
• Galūnių tirpimas ar silpnumas
• Kalbos sutrikimai ar neaiški kalba
• Staigus, netikėtas skausmo atsiradimas
• Pirmą kartą patiriamas labai stiprus skausmas, trukdantis kasdienei veiklai
• Skausmas atsirado po galvos traumos, fizinės veiklos ar lytinio akto
• Sumišimas ar atminties sutrikimai
• Skausmo stiprėjimas per dieną
• Tai stipriausias galvos skausmas, kokį esate patyrę
• Skausmas pasireiškia tik vienoje akyje kartu su akies paraudimu
• Atsirado regos problemos ir žandikaulio skausmas kramtant
• Esate vyresnis nei 50 metų ir pirmą kartą patiriate tokį galvos skausmą

Migrenos diagnozavimas

Prieš nustatydamas diagnozę, gydytojas domėsis jūsų sveikatos istorija ir simptomais. Gali būti naudinga vesti simptomų ir galimų sukėlėjų dienoraštį. Jame reikėtų užfiksuoti:

• Kokie simptomai pasireiškia ir kur jaučiamas skausmas
• Kaip dažnai pasireiškia galvos skausmai
• Kiek laiko jie trunka
• Ar šeimoje yra kitų žmonių, sergančių migrena
• Kokius vaistus ar papildus vartojate, įskaitant nereceptinius
• Kokius vaistus esate vartoję anksčiau

Kad atmestų kitas galimas priežastis, gydytojas gali paskirti:

• Kraujo tyrimus
• Vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT ar KT skenavimas
• Elektroencefalogramą (EEG), jei įtariami neurologiniai sutrikimai

Migrenos sunkumas

Kai kurie gydytojai naudoja Migrenos negalios vertinimo skalę (MIDAS), kuri padeda įvertinti, kiek priepuoliai trukdo kasdieniam gyvenimui. Ji apima klausimus apie darbą, mokslą, šeimos pareigas ir socialinę veiklą.

MIDAS skalė skirsto migreną į šias kategorijas:

• 1 laipsnis. Nėra arba labai nedidelė negalia
• 2 laipsnis. Lengva negalia
• 3 laipsnis. Vidutinė negalia
• 4 laipsnis. Sunki negalia

Šiame teste taip pat prašoma įvertinti skausmo intensyvumą per pastaruosius 3 mėnesius skalėje nuo 1 iki 10.

Migrenos gydymas

Nors migrenos išgydyti neįmanoma, yra daugybė būdų ją valdyti. Kai kurie gydymo metodai sustabdo priepuolį jam prasidėjus, kiti padeda išvengti būsimų priepuolių, o kai kurie gali atlikti abi funkcijas.

Migrenos vaistai

Dažniausiai skiriami šie vaistai:

• Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai. Šie vaistai dažnai veiksmingai mažina galvos skausmą. Jų sudėtyje dažniausiai būna acetaminofeno, aspirino, kofeino ir ibuprofeno. Aspirino negalima duoti vaikams iki 19 metų dėl Reye sindromo rizikos.
• Celekoksibas (Celebrex, Elyxyb). Tai receptinis vaistas, priklausantis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei. Jis slopina tam tikrų hormonų, sukeliančių skausmą, gamybą. Jis gali būti vartojamas tabletės arba skysto tirpalo pavidalu.
• Triptanai. Šie vaistai subalansuoja smegenų chemines medžiagas ir sustabdo skausmą. Jie gali būti tablečių, tirpių tablečių, nosies purškalo ar injekcijų forma. Populiariausi triptanai:
  • Almotriptanas
  • Eletriptanas
  • Rizatriptanas
  • Sumatriptanas
  • Zolmitriptanas
• Ditano grupės vaistai. Lasmiditanas mažina skausmą, pykinimą, jautrumą šviesai ir garsui, veikdamas CGRP išskyrimą.
• Gepantai. Šie vaistai veikia kitaip nei triptanai – jie blokuoja CGRP, kuris sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir uždegimą. Pavyzdžiai:
  • Rimegepantas
  • Ubrogepantas
  • Zavegepantas (nosies purškalas)
• Ergotaminas. Veikia smegenų chemines medžiagas ir gali padėti sustabdyti migrenos priepuolį.
• Vaistai nuo pykinimo. Jei migrena sukelia stiprų pykinimą, gydytojas gali skirti specialius vaistus.

Profilaktiniai vaistai

Jei kitos gydymo priemonės neveikia, migrena yra sunki ar pasireiškia dažniau nei 4 kartus per mėnesį, gydytojas gali skirti profilaktinius vaistus. Jie vartojami reguliariai, siekiant sumažinti priepuolių dažnį ir intensyvumą. Tai gali būti:

• Vaistai nuo epilepsijos
• Kraujo spaudimą mažinantys vaistai, tokie kaip beta blokatoriai ar kalcio kanalų blokatoriai
• Kai kurie antidepresantai

CGRP veikimą blokuojantys vaistai taip pat gali padėti išvengti migrenos. Tai:

• Atogepantas
• Eptinezumabas
• Erenumabas
• Fremanezumabas
• Galcanezumabas

Migrenos gydymo prietaisai

Kai kuriems žmonėms, kuriems vaistai neveikia arba sukelia šalutinį poveikį, gali padėti specialūs medicininiai prietaisai. Jie naudoja magnetinę ar elektrinę energiją, kad paveiktų nervus ar nervų veiklą, susijusią su skausmu.

• Vienkartinio impulso transkranijinė magnetinė stimuliacija. Tai prietaisas, dedamas ant pakaušio, kuris skleidžia magnetinius impulsus ir gali sumažinti skausmą arba užkirsti kelią priepuoliams.
• Trigemininio nervo stimuliacija. Šis prietaisas stimuliuoja trišakį nervą per elektrodus, pritvirtintus prie kaktos, ir gali būti naudojamas tiek gydymui, tiek prevencijai.
• Neinvazinis klajoklio nervo stimuliatorius. Jis naudojamas kaklo srityje ir gali padėti tiek sustabdyti priepuolį, tiek užkirsti jam kelią.
• Nuotolinė elektrinė neuromoduliacija. Šis prietaisas tvirtinamas prie žasto ir valdomas per mobiliąją programėlę. Jis stimuliuoja skausmo signalų kelią.
• Ocipitalinio ir trigemininio nervo stimuliacija. Šis ant galvos dėvimas prietaisas stimuliuoja tiek trišakį, tiek pakaušio nervą ir gali padėti sustabdyti migrenos priepuolį.

Botokso injekcijos migrenai

Lėtinės migrenos atveju gali būti naudojamos botulino toksino tipo A (Botox) injekcijos. Manoma, kad jos blokuoja skausmo signalus smegenyse. Procedūra apima kelias injekcijas į galvos ir kaklo sritį, o poveikis trunka iki 12 savaičių.

Migrenos operacija

Kai kuriais atvejais, kai kiti gydymo būdai neveikia, gali būti svarstoma chirurgija. Tačiau šis metodas dar nėra plačiai ištirtas ir laikomas kontroversišku. Galimos operacijos rūšys:

• Nervų dekompresijos operacija. Jos metu pašalinama audinių dalis, kuri spaudžia nervus ir gali būti migrenos priežastis.
• Neurektomija. Operacijos metu pašalinama nervo dalis, kuri siunčia skausmo signalus.

Dėl nepakankamo tyrimų kiekio operacija rekomenduojama tik kaip eksperimentinė gydymo priemonė.

Kognityvinė elgesio terapija

Psichoterapeutas gali padėti suprasti, kaip jūsų mintys ir elgesys veikia skausmo suvokimą. Be to, galite išmokti streso valdymo technikų, nes stresas yra vienas iš dažniausių migrenos sukėlėjų.

Migrenos gydymas namuose

Kai kuriais atvejais galima sumažinti simptomus naudojant paprastas priemones:

• Pailsėkite tamsiame, tyliame kambaryje užmerktomis akimis.
• Uždėkite šaltą kompresą arba ledo paketą ant kaktos.
• Gerkite daug skysčių.
• Uždėkite šiltą kompresą ar šiltą rankšluostį ant galvos ar kaklo.
• Švelniai pamasažuokite kaklą, galvos odą ar smilkinius.
• Išbandykite meditaciją.

Alternatyvūs ir papildomi gydymo metodai

Kai kurie žmonės jaučia palengvėjimą taikydami alternatyvius arba papildomus gydymo metodus kartu su tradiciniais vaistais arba vietoje jų. Tokie metodai gali būti:

• Biofeedback metodas. Tai padeda atpažinti stresines situacijas, kurios gali sukelti priepuolį. Jei skausmas prasideda palaipsniui, ši technika gali padėti jį sustabdyti ankstyvoje stadijoje.
• Papildai. Tyrimai rodo, kad kai kurie vitaminai, mineralai ir žolelės gali padėti išvengti ar gydyti migreną. Tai riboflavinas, kofermentas Q10, kraujažolė, magnis ir melatoninas. Sviestmedis (Butterbur) gali padėti išvengti migrenos, tačiau gali neigiamai paveikti kepenų fermentus.
• Fizinės terapijos metodai. Chiropraktika, masažas, akupresūra, akupunktūra ir kraniosakralinė terapija gali padėti palengvinti galvos skausmą. Taip pat gali būti naudingos joga ar taiči praktikos.

Prieš pradedant naudoti alternatyvius gydymo būdus, svarbu pasitarti su gydytoju.

Sveikatos netolygumai migrenos atžvilgiu

Migrena dažniau pasireiškia moterims – jos serga tris kartus dažniau nei vyrai. Moterys taip pat patiria stipresnius ir ilgiau trunkančius galvos skausmus. Ekspertai mano, kad tai dažniausiai susiję su hormoniniais pokyčiais, nors stresui taip pat priskiriamas reikšmingas vaidmuo.

Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad migrena dažniau pasitaiko tarp biseksualių, gėjų ir lesbiečių žmonių nei tarp heteroseksualių. Viename tyrime nustatyta, kad migrena paveikia maždaug:

• 37% biseksualių moterų
• 25% lesbiečių
• 23% biseksualių vyrų
• 20% heteroseksualių moterų
• 15% gėjų vyrų
• 10% heteroseksualių vyrų

Mokslininkai mano, kad vienas iš galimų šios tendencijos paaiškinimų gali būti stresas dėl diskriminacijos ar socialinės stigmos, taip pat nevienodas sveikatos priežiūros prieinamumas LGBT+ bendruomenės nariams.

Rasiniai skirtumai taip pat egzistuoja. Ispaniškos kilmės žmonės 50% rečiau gauna migrenos diagnozę nei baltieji, o juodaodžiai – 25% rečiau. Taip pat tik 14% juodaodžių, sergančių migrena, gauna receptinius vaistus priepuoliams sustabdyti, palyginti su 37% baltųjų.

Šie skirtumai siejami su sisteminiu rasizmu, pasitikėjimo trūkumu medicinos sistema ir gydytojų, priklausančių mažumoms, stoka. Taip pat reikšmės turi socialinė ir ekonominė padėtis – mažesnes pajamas gaunantys žmonės 60% dažniau serga migrena, bet turi ribotą prieigą prie kokybiškų medicinos paslaugų.

Gyvenimas su migrena

Kad išvengtumėte migrenos simptomų, pabandykite laikytis šių rekomendacijų:

• Atpažinkite ir venkite migrenos sukėlėjų. Veskite dienoraštį arba naudokite programėlę, kad nustatytumėte, kas gali sukelti priepuolius.
• Valdykite stresą. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ar sąmoningas kvėpavimas, gali padėti.
• Laikykitės reguliaraus mitybos ir miego režimo.
• Gerkite pakankamai skysčių.
• Pakankamai ilsėkitės.
• Užsiimkite saikingu fiziniu aktyvumu.

Ar migrena laikoma negalia?

Ne visiems žmonėms, sergantiems migrena, ši būklė laikoma negalia. Pagal negalią reglamentuojančius teisės aktus, migrena gali būti laikoma negalia, jei ji „reikšmingai” apriboja svarbias gyvenimo veiklas, tokias kaip darbas, bendravimas ar savęs priežiūra.