Mukozitas – tai skausmingas virškinamojo trakto gleivinės uždegimas. Gleivinė dengia visą mūsų virškinimo sistemą – nuo burnos iki žarnyno. Dažniausiai mukozitas išsivysto kaip šalutinis kai kurių vėžio gydymo būdų, tokių kaip chemoterapija, radioterapija arba kamieninių ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacija, poveikis. Nors gleivinės dengia daugelį kūno ertmių, šis uždegimas ypač stipriai paliečia virškinimo takus, o labiausiai – burnos gleivinę.
Kaip veikia mukozitas
Gydant vėžį taikomos priemonės nukreiptos prieš greitai besidauginančias ląsteles. Deja, tai apima ir virškinamojo trakto gleivinę, nes jos ląstelės natūraliai dažnai atsinaujina. Dėl to gleivinė tampa pažeista, jos apsauginės savybės mažėja, padidėja pavojus užsikrėsti infekcija ir atsiranda skausmas. Įprastai gleivinė geba greitai gyti ir saugoti organizmą nuo įvairių išorės veiksnių – tačiau uždegimo metu ši apsauga sumažėja, o kasdienės veiklos (pavyzdžiui, valgymas) sukelia didesnį dirginimą.
Mukozitas dažniausiai pažeidžia burną bei skruostų vidaus gleivinę, kuri yra ypač jautri. Tuomet burnos viduje gleivinė tampa raudona, ištinusi, blizgi, jautri, dažnai atsiranda žaizdelės ar baltos pūliningos apnašos. Uždegimas gali būti įvairaus stiprumo: nuo nestipraus iki labai sunkiai toleruojamo skausmo, kai žmogui tampa sunku valgyti, gerti ar kalbėti. Sunkiais atvejais gali tekti net nutraukti ar atidėti vėžio gydymą.
Kas dažniausiai susiduria su mukozitu
Statistika rodo, kad maždaug pusei pacientų, gaunančių chemoterapiją, ir net iki 100 % asmenų, kuriems taikoma radioterapija ar kamieninių ląstelių transplantacija, išsivysto mukozitas. Didesnę riziką turi ir tie, kas rūko ar vartoja daug alkoholio, yra išsekę ar nusilpę, turi silpną imunitetą arba burnos ir dantenų ligų. Kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar inkstų veiklos nepakankamumu, taip pat didėja pavojus sunkesnei mukozito formai.
Mukozito simptomai
Burnos gleivinės mukozito požymiai
- Skausminga, paraudusi, blizgi ir patinusi burnos bei dantenų gleivinė
- Burnos sausumas
- Tiršta, klampi seilė
- Žaizdelės ar opos burnos gleivinėje
- Šviesios, minkštos pūlio apnašos
- Nemalonus ar skausmingas rijimas, kalbėjimas ar valgymas
- Kraujavimas iš burnos
- Baltas gleivių sluoksnis burnos gleivinėje
Virškinamojo trakto mukozito požymiai
- Paraudusi gleivinė (eritremine)
- Pilvo skausmas
- Pykinimas ir vėmimas
- Viduriavimas
- Kraujas arba gleivės išmatose
- Skausmingas tuštinimasis
Mukozito priežastys
Dažniausiai mukozitas atsiranda kaip chemoterapijos ar radioterapijos poveikis vėžio gydymo metu. Šios procedūros pažeidžia ne tik vėžines, bet ir sveikas, sparčiai atsinaujinančias gleivinės ląsteles. Nors kai kurie gleivinės uždegimai gali būti susiję su kitomis būklėmis, pavyzdžiui, infekcijomis, tokiais atvejais ligai suteikiami kiti pavadinimai, priklausomai nuo vietos – stomatitas (burnos uždegimas), gingivostomatitas (burnos uždegimas dėl infekcijos) ir pan.
Kokios galimos komplikacijos?
- Mitybos sutrikimai ir išsekimas. Skausmas burnoje, stemplėje ar žarnyne dažnai lemia, kad žmogus negali tinkamai valgyti. Tai ypač pavojinga vėžiu sergantiems pacientams, kuriems kiekvienas kilogramas svarbus, o net 70 % jų gali prireikti gydymo ligoninėje ar maitinimo per zondą.
- Nuolatinis viduriavimas. Jei ilgai tęsiasi viduriavimas ar su kraujuojančios išmatos, gali tekti hospitalizuoti, kad būtų išvengta skysčių trūkumo ar mažakraujystės.
- Infekcijos. Sugadinta gleivinė silpnina apsaugą prieš įvairias infekcijas. Sergantiems vėžiu žmonėms imuninė sistema dažnai yra nusilpusi, todėl atviros žaizdos gali tapti vartais bakterijoms į kraują, padidėja sisteminės infekcijos pavojus.
- Vėžio gydymo nutraukimas. Kartais dėl sunkaus mukozito tenka koreguoti arba sustabdyti gydymą, kas gali pabloginti paciento prognozę. Maždaug trečdalis pacientų turi daryti priverstinę pertrauką.
Kaip diagnozuojamas mukozitas
Dažniausiai gydytojui pakanka išklausyti paciento nusiskundimus, įvertinti jo medicininę istoriją ir apžiūrėti uždegimą gleivinėje – tai leidžia greitai atpažinti mukozitą. Virškinamojo trakto gleivinės uždegimui nustatyti kartais gali būti reikalingi papildomi tyrimai, pavyzdžiui, vaizdiniai diagnostikos metodai arba laboratoriniai tyrimai infekcijai atmesti.
Kaip gydomas mukozitas
Dažniausiai gleivinės uždegimas praeina savaime pasibaigus vėžio gydymui. Chemoterapijos metu mukozitas išryškėja per 1–2 savaites nuo gydymo pradžios ir išnyksta per 1–6 savaites. Jei taikoma radioterapija, uždegimas pasireiškia vėliau – po 2–3 savaičių, tačiau paprastai praeina per 2–4 savaites po gydymo. Kaip greitai gleivinė atsistatys, priklauso nuo uždegimo sunkumo bei nuo to, kiek pavyksta išvengti papildomo dirginimo.
Skausmo valdymas
Mukozitas ypač skausmingas, todėl būtinas veiksmingas skausmo mažinimas. Dažniausiai tam pasitelkiamos kelios priemonės kartu:
- Vietinio poveikio anestetikai (pvz., su lidokainu, benzokainu ar kitu veikliuoju ingredientu)
- Specialūs mišiniai burnos skalavimams (pvz., vadinamasis „stebuklingas skalavimo skystis”)
- Uždegimą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, prednizolonas
- Per burną ar į veną skiriami skausmą malšinantys vaistai; sunkiais atvejais – opioidiniai preparatai kartu su preparatais, mažinančiais vidurių užkietėjimą
- Lengvi vaistai iš vaistinių be recepto (pvz., acetaminofenas)
Burnos priežiūra
- Labai svarbu švelniai, bet reguliariai prižiūrėti burną – valyti dantis 3–4 kartus per dieną minkštu šepetėliu, naudoti švelnią fluoro pastą (be balinimo priedų) arba druskos-su soda mišinį, jei dantų pasta dirgina; švelniai valyti tarpdančius ir rūpintis dantų protezais.
- Keliskart per dieną skalauti burną druskos ar druskos-su soda tirpalu – tai saugus ir veiksmingas būdas slopinti uždegimą ir mažinti dirginimą. Tinka ir švelnūs burnos skalavimo skysčiai be alkoholio.
- Skysčių vartojimas ypač svarbus – dėl sausumo burnoje reikia gerti daugiau vandens, galima bandyti specialias dirbtines seiles ar čiulpti ledo gabalėlius. Lūpas taip pat reikia saugoti drėkinančiu balzamu.
- Maitinantis svarbu rinktis minkštą, švelnią, nekarčią ir nerūgščią dietą, vengti aštraus, rūgštaus, kepto, traškaus ar saldaus maisto. Rekomenduojami baltymų kokteiliai maistinei vertei palaikyti.
Komplikacijų gydymas
- Esant sunkiems mitybos arba skysčių trūkumo atvejams gali prireikti gydymo su mišiniais per vamzdelį (enterinė mityba), intraveninių skysčių ar antibiotikų infekcijai gydyti.
Mitybos ir gėrimų rekomendacijos
Vartoti rekomenduojama:
- Daug baltymų turintį maistą
- Mitybos papildus ir baltyminius kokteilius
- Minkštus, lengvai kramtomus patiekalus
- Be cukraus ledo gabalėlius ar ledinukus
Vengti reikėtų:
- Aštraus maisto
- Rūgščių produktų
- Riebalų gausaus ar kepto maisto
- Daug cukraus turinčių produktų
Gėrimams tinka:
- Ramunėlių arbata
- Daug vandens
Reikia atsisakyti:
- Gazuotų gėrimų
- Alkoholio
Mukozito prevencija
Kol kas išvengti mukozito visiškai nepavyksta, tačiau vyksta daug tyrimų, kaip sumažinti jo vystymosi riziką ir sunkumą. Yra keli būdai, kurie jau taikomi arba tiriami:
- Ledukai burnoje prieš chemoterapiją – tyrimai rodo, kad ledo čiulpimas mažina gleivinės uždegimą burnoje.
- Paliferminas – tai dirbtinis augimo veiksnio analogas, kuris padeda apsaugoti gleivinę ir greičiau ją atkurti. Gali būti taikomas pacientams su onkohematologinėmis ligomis, kuriems reikalinga kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija.
- Vietiniai apsauginiai geliai (pvz., suaugusiems skirti specialūs burnos geliai) padengia burnos gleivinę ir sumažina uždegimo pasireiškimą spindulinio gydymo metu.
- Amifostinas – šis preparatas gali sumažinti gleivinės uždegimo stiprumą, jei jis vartojamas prieš galvos ir kaklo srities radioterapiją. Kaip šalutinis jo poveikis gali pasireikšti pykinimas.
Gyvenimas su mukozitu
Sustojus ar pabaigus vėžio gydymą, mukozitas pradeda gyti – tai trunka nuo dviejų iki šešių savaičių. Dėl stipraus skausmo kai kuriais atvejais gali prireikti stipresnių vaistų. Siekiant greitesnio sugijimo labai svarbu tinkamai prižiūrėti burną, rūpintis higiena ir šalinti infekcijos riziką. Jei atsiranda stiprių infekcijos požymių ar sunkumų valgant ar geriant, būtina kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją
- Atsiranda pirmieji mukozito simptomai
- Pastebite infekcijos ženklus (pvz., karščiavimą)
- Nepavyksta valgyti ar gerti
- Pradeda kristi svoris
- Kamuoja nuolatinis viduriavimas
- Pasireiškia nuolatinis kraujavimas iš burnos ar kartu su išmatomis
