Naujagimių mažakraujystė – tai būklė, kai kūdikio kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių, kurie atsakingi už deguonies pernešimą organizme. Ši problema gali pasireikšti įvairiomis formomis ir kilti dėl skirtingų priežasčių, o jos atpažinimas bei tinkamas gydymas yra labai svarbūs kūdikio sveikatai.
Priežastys, kodėl naujagimiui gali išsivystyti mažakraujystė
Mažakraujystė naujagimiams gali išsivystyti dėl kelių skirtingų aplinkybių. Kartais kūdikio organizmas paprasčiausiai nesugeba pakankamai greitai pagaminti reikiamo kiekio raudonųjų kraujo kūnelių. Dažna šios situacijos priežastis – spartus augimas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tuomet vystosi vadinamoji fiziologinė mažakraujystė, kuri būdinga daugumai kūdikių.
Kita dažna priežastis – per greitas raudonųjų kraujo kūnelių irimas, ypač jei motinos ir vaiko kraujo grupės nesutampa (auksingai vadinama Rh ar ABO nesuderinamumu). Tokiais atvejais dažnai atsiranda gelta – kūdikio oda gali pageltonuoti dėl padidėjusio bilirubino kiekio.
Ypač dažnai kraujo netekimas stebimas naujagimiams, gydomiems intensyviosios terapijos skyriuje: ten dažnai atliekami kraujo tyrimai, o kraujo netekimas dėl dažnų procedūrų gali sukelti mažakraujystę. Retesniais atvejais naujagimių mažakraujystė pasireiškia dėl vidinio kraujavimo arba dėl kraujo judėjimo tarp vaisiaus ir nėščiosios.
Nedera pamiršti, kad prieš laiką gimę kūdikiai turi ne tik mažiau raudonųjų kraujo kūnelių, bet ir jų kraujo kūneliai gyvena trumpiau nei laiku gimusių kūdikių. Tokia būklė vadinama priešlaikiniu gimimu susijusia mažakraujyste.
Mažakraujystės simptomai naujagimiams
Neretai mažakraujystė kūdikiams nesukelia jokių akivaizdžių požymių. Tačiau kai simptomai pasireiškia, dažniausiai stebima:
- Blyški oda.
- Lėtesnis judrumas, vangumas ar sumažėjęs energingumas.
- Prastesnis maitinimasis arba greitas nuovargis žindymo metu.
- Pagreitėjęs širdies plakimas ir padažnėjęs kvėpavimas ramybės būsenoje.
Kaip diagnozuojama mažakraujystė naujagimiams
Kūdikiui įtariant mažakraujystę, pirmiausia atliekami kraujo tyrimai. Vertinami keli pagrindiniai rodikliai:
- Hemoglobino kiekis – baltymo, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose ir pernešančio deguonį, lygis.
- Hematokritas – nurodo, kokią dalį kraujo sudaro raudonieji kraujo kūneliai.
- Retikulocitų kiekis – rodo, kiek naujų raudonųjų kraujo kūnelių pagamina organizmas. Tai leidžia įvertinti, kaip aktyviai kūdikio organizmas kompensuoja kraujo trūkumą.
Mažakraujystės gydymas naujagimiams
Kiekvienam kūdikiui gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo būklės sunkumo ir pagrindinės priežasties. Daugeliui mažakraujystę turinčių mažylių gydymas nereikalingas – jų būklė natūraliai pagerėja, kai organizmas ima aktyviau gaminti kraujo kūnelius. Tačiau labai neišnešiotiems ar sunkiai sergantiems kūdikiams gali prireikti kraujo perpylimo, kad padidėtų raudonųjų kraujo kūnelių kiekis organizme.
Kai kuriems kūdikiams skiriami vaistai, skatinantys raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Be to, didelis dėmesys skiriamas tinkamai mitybai, kad organizmas gautų visų reikalingų maistinių medžiagų kraujo ląstelių gamybai.
