Netipinė latakinė hiperplazija: požymiai ir gydymas

Atipinė latakų hiperplazija – tai būklė, kai pieno latakų sienelėse pastebimos neįprastos ląstelės. Jos nėra piktybinės, tačiau sukelia didesnę riziką ateityje susirgti krūties vėžiu.

Kas yra atipinė latakų hiperplazija?

Ši būklė pasireiškia, kai pieno latakų vidinę sienelę iškloja pakitusios, netvarkingai išsidėsčiusios ląstelės – keli sluoksniai vietoj įprastų dviejų. Tokios ląstelės atrodo peraugusios ir netvarkingos, nors piktybinių požymių neturi. Tačiau jų savybės artimos pačioje ankstyviausioje vėžio stadijoje matomoms ląstelėms (pavyzdžiui, esant latakinei karcinomai in situ), tad ilgainiui jų pakitimai gali virsti vėžiu.

Atipinė hiperplazija: pagrindiniai tipai

Atipinė hiperplazija krūtyje gali būti dviejų tipų. Vienu atveju pakitusios ląstelės kaupiasi pieno latakuose (tai vadinama atipine latakų hiperplazija), o kitu – krūties liaukinėse dalyse (atipinė liaukinė hiperplazija). Abi būklės reiškia didesnę riziką susirgti krūties vėžiu.

Ką reiškia ši diagnozė?

Nustačius atipinę latakų hiperplaziją, tai nebūtinai reiškia, kad pacientė serga vėžiu. Tačiau šis radinys laikomas padidėjusios rizikos žymeniu. Tyrimai rodo – tokius pokyčius turintieji vėžiu serga iki keturių kartų dažniau nei žmonės be šios diagnozės.

Susiję įrašai

Paprastai po tokio radinio šeimos gydytojas ar specialistas rekomenduoja dažnesnius krūties tyrimus: mamogramas, echoskopiją ar magnetinio rezonanso tyrimus, kad bet kokie galimi vėžio požymiai būtų pastebėti anksti.

Kiek paplitusi ši būklė?

Atipinė latakų hiperplazija aptinkama 5–20 % krūties biopsijų. Nors pati liga nėra piktybinė, tuo pat metu išaugina krūties vėžio riziką net iki 20–30 %. Rizika dar didėja, jei yra genetinių polinkių ar asmeninė ar šeimos vėžio istorija.

Simptomai

Atipinės latakų hiperplazijos simptomai

Ši būklė dažniausiai nesukelia jokių pastebimų simptomų – ją neretai nustato atsitiktinai atliekant profilaktinius krūties tyrimus. Kartais žmonės jaučia guzelį, skausmą krūtyje ar pastebi pakitusias, neįprastas išskyras iš spenelio.

Kas lemia tokius ląstelių pakitimus?

Tikslios priežastys, kodėl latakų ląstelės ima keistis, nėra aiškios. Tačiau aišku, kad tokie pakitimai gerokai padidina riziką ateityje susirgti krūties vėžiu. Norint įvertinti individualią grėsmę, svarbu pasitarti su savo gydytoju.

Kada rizika didesnė?

Asmeninė ar šeimos istorija, kai šeimoje buvo nustatytas krūties vėžys arba žinomos genų mutacijos.
Ankstesni piktybiniai susirgimai.
Viršsvoris ar nutukimas.
Dažnas alkoholio vartojimas ir rūkymas.

Galimos pasekmės

Didžiausia šios būklės grėsmė – ryškiai padidėjusi tikimybė susirgti krūties vėžiu. Būtent dėl to gydytojai siūlo reguliarias apžiūras ir nuolatinį stebėjimą.

Diagnozavimas

Kaip nustatoma atipinė latakų hiperplazija?

Pagrindinis diagnozės metodas – adatinė biopsija, kuri paprastai atliekama radus įtartinų pokyčių mamogramoje ar echoskopijoje. Procedūros metu adata paimama gabalėlis krūties audinio ir siunčiama išsamiai analizei. Tokiu būdu galima nustatyti, jog ląstelės yra deformuotos ar sudaro keletą sluoksnių.

Ar ši būklė – vėžys?

Nors ląstelių išvaizda primena ankstyvąsias vėžio stadijas, pati būklė nepriskiriama vėžiui. Tačiau, esant atipinėms ląstelėms, tikimybė susirgti krūties vėžiu tampa gerokai didesnė.

Po kiek laiko išsivysto vėžys?

Kiekvieno žmogaus rizika pasireikšti vėžiui po ADH diagnozės skiriasi, tačiau tikimybė bėgant laikui ženkliai didėja.

Per 5 metus vėžys išsivysto maždaug 7 % moterų, kurioms nustatyta ši būklė.
Per 10 metų – apie 13 %.
Per 25 metus – taip nutinka trečdaliui (30 %).

Gydymas ir stebėjimas

Kaip gydoma atipinė latakų hiperplazija?

Dažniausias gydymo būdas – chirurginė (ekscizinė) biopsija. Jos metu pašalinamas didesnis audinių plotas, kuriame rastos pakitusios ląstelės – kartu su šalia esančiu sveiku audiniu. Mėginiai papildomai tiriami, kad būtų galima atmesti galimą vėžio ar ikivėžinių pokyčių buvimą.

Radus, kad pašalintas audinys neturi vėžio požymių, papildomo gydymo dažniausiai nereikia. Tačiau ateityje rekomenduojama dažnesnė profilaktika – reguliarūs mamogramos tyrimai, kartais pridedamos ultragarsinės ar magnetinio rezonanso apžiūros. Jei rizika ypač didelė, gydytojas gali pasiūlyti tam tikrus vaistus vėžio prevencijai.

Vaistai didelės rizikos grupėms

Moterims, kurioms nustatyta ypač didelė vėžio rizika, siūloma iki penkerių metų vartoti tam tikrus medikamentus – jie veiksmingai blokuoja estrogeno poveikį ir sumažina su hormonu susijusio vėžio tikimybę. Šis apsauginis efektas pasireiškia dar keliolika metų po paskutinės tabletės.

Prieš menopauzę taikomas tamoksifenas.
Po menopauzės gali būti skiriamas raloksifenas, eksemestanas ar anastrozolas.

Priimant sprendimą dėl prevencinio gydymo būtina išsamiai aptarti galimą naudą ir riziką su gydytoju. Išskirtiniais atvejais, kai rizika labai didelė, galvojama ir apie prevencinę mastektomiją (krūtų pašalinimą), tačiau tai siūloma retai.

Stebėjimas po gydymo

Po ADH pašalinimo dažniausiai rekomenduojama kartą per metus atlikti mamogramą ir reguliariai – kas 6 ar 12 mėnesių – apsilankyti pas gydytoją apžiūrai. Kai kuriais atvejais pagal riziką gali būti papildomai siūloma kasmetinė krūties magnetinio rezonanso tomografija.

Ar būtina šalinti visas pakitusias vietas?

Dauguma gydytojų rekomenduoja pašalinti visą audinį, kuriame aptiktos netipinės ląstelės. Apie 20 % atvejų operacijos metu randama preikancerinių ar jau vėžinių pokyčių.

Prevencija

Nors ADH išvengti neįmanoma, reguliarūs savikontrolės tyrimai padeda laiku pastebėti pokyčius. Svarbu pažinti savo kūną ir žinoti, kaip keičiasi krūtų audiniai – tai galima padaryti atliekant savarankišką krūties apčiuopą.

Stenkitės išlaikyti normalų svorį.
Kiekvieną dieną judėkite ir mankštinkitės.
Ribokite alkoholio vartojimą.
Venkite rūkymo ir kitų tabako gaminių.

Prognozė

Krūties vėžio rizika esant atipinei latakų hiperplazijai

Žmonėms, kuriems diagnozuota ši būklė, krūties vėžio rizika išauga iki kelių kartų, palyginti su tais, kurie neturi tokių pakitimų. Riziką padidina ir kiti faktoriai, tad būtina individualiai ją įvertinti kartu su gydytoju.

Gyvenimo būdas ir savikontrolė

Kaip valdyti šią būklę?

Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl tolimesnės stebėsenos ir profilaktikos. Gyvenimo būdo pokyčiai – sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, atsisakymas alkoholio – taip pat svarbūs mažinant vėžio riziką. Reguliariai tikrinkitės ir nepamirškite stebėti pokyčių savo krūtyse.

Kreipimasis į gydytoją

Pastebėjus guzelį krūtyje, pokyčių spenelio išskyrose (ypač kraujingose), odos susitraukimus ar paraudimus, spenelio įtrauką ar kitus neįprastus simptomus – nedelskite pasirodyti gydytojui. Savikontrolė ir reguliari patikra padeda laiku aptikti bet kokius galimus pakitimus.