I6lipimo sindromas

Mal de débarquement sindromas (MdDS) – tai reta pusiausvyros sutrikimo forma, kai žmogui nuolat atrodo, kad jis juda, nors iš tikrųjų nejuda. Dažniausiai šis pojūtis primena supimąsi, svyravimą ar kilnojimąsi, net kai esate visiškai ramiai ant žemės. Šis reiškinys dažnai pasireiškia po plaukiojimo laivu ar jūriniu keliavimu, tačiau gali atsirasti ir po skrydžių, ilgesnių kelionių automobiliu, traukiniu, miegant ant vandens lovų ar net be aiškios priežasties. Kartais priežastimi gali tapti stiprūs organizmo pokyčiai, pavyzdžiui, po operacijos ar po gimdymo.

Kaip pasireiškia mal de débarquement sindromas

MdDS yra laikomas vestibuliniu sutrikimu, reiškiančiu, kad paveikiama vidinės ausies ir smegenų sistema, reguliuojanti mūsų pusiausvyrą. Specialistai mano, jog šis sindromas susijęs su sunkumais smegenims persiorientuoti ir prisitaikyti prie aplinkos, kai pasibaigia ilgai trukusi nestabili judesio taisyklė – pavyzdžiui, nutraukus keliavimą laivu ar lėktuvu.

Nors šis sindromas gali užklupti bet kokio amžiaus ir lyties žmones, dažniausiai jis pasitaiko moterims nuo 30 iki 60 metų, ypatingai tiems, kuriems būdingi migreniniai galvos skausmai.

Mal de débarquement simptomai

Supimosi, svyravimo, kilnojimosi pojūčiai
Stabilumo praradimas, pusiausvyros išsiderinimas
Galvos skausmas, sumišimas
Nerimas ar slogi nuotaika
Minties miglumas, sunkiau susikaupti

Papildomai, šių simptomų stiprėjimas gali pasireikšti, kai ilgesnį laiką stovima ar gulima. Skirtumas nuo kitų pusiausvyros sistemų veiklos sutrikimų tas, kad MdDS paprastai nesukelia spengimo ausyse, pykinimo, vėmimo, klausos praradimo ar sukimosi priepuolių.

Susiję įrašai

Kodėl išsivysto mal de débarquement sindromas

Tipiškiausia MdDS atsiradimo priežastis – plaukiojimas jūroje ar kitos keliavimo per vandenis formos. Kelionės metu kūnas ir smegenys „mokosi“ reaguoti į pastovų judesį. Kai judėjimas staiga nutraukiamas, kai kurie žmonės vis dar jaučia tą patį siūbuojantį pojūtį, tarsi kelionė nesibaigė. Dauguma žmonių per porą dienų pripranta prie stabilios žemės po kojomis, tačiau štai žmonėms, patiriantiems MdDS, simptomai išlieka kur kas ilgiau.

Retesni išprovokuojantys veiksniai gali būti kelionė lėktuvu, nesibaigianti žemyninė kelionė automobiliu ar traukiniu, ilgo trukmės buvimas lifte, vaikščiojimas plūduriuojančiomis prieplaukomis, miegas ant vandens lovos ar net virtualios realybės akinių naudojimas. Kartais MdDS kyla nesusijus su judesiu, o paskatintas stresinių įvykių – gimdymo, didesnių operacijų ar galvos traumų.

Kaip nustatoma MdDS

Diagnozė dažniausiai nustatoma atmetimo būdu – pirmiausia gydytojai atmeta kitus pusiausvyros sutrikimus, kurie pasireiškia panašiais simptomais, pavyzdžiui, vestibulinę migreną. Patvirtinti MdDS gali padėti otorinolaringologas arba neurologas, jei simptomai jau trunka ilgiau nei mėnesį.

Kraujo tyrimai
Klausos tyrimai
Pusiausvyros vertinimo testai
Vaizdo tyrimai – kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT)

Nuo 2020 metų egzistuoja tarptautiniai diagnostikos kriterijai, padedantys gydytojams visame pasaulyje taikyti vienodus standartus šios ligos nustatymui.

Mal de débarquement gydymas ir valdymas

Specifinio metodo, kuris visiškai išgydytų MdDS, nėra. Daugeliu atvejų simptomai praeina savaime, tačiau dažnai prireikia papildomų priemonių jų mažinimui. Kadangi efektyvi priemonė kiekvienam žmogui gali būti vis kita, gali tekti išbandyti ne vieną būdą, kol rasite tinkamiausią.

Vaistai

Judėjimo ligos vaistai MdDS simptomų nemažina, tačiau kai kuriais atvejais gali būti paskirta vaistų nuo nerimo, depresijos ar nemigos. Jei kartu dažnai pasireiškia migrena, gydytojas gali patarti bandyti migrenai skirtus preparatus.

Smegenų stimuliavimo terapija

Pastaraisiais metais pradėti taikyti gydymo metodai, kai į smegenis siunčiami elektriniai impulsai – taip aktyvuojamos arba slopinamos tam tikros smegenų sritys. Specialūs elektrodai pritvirtinami prie galvos, o procedūrų tikslas – padėti smegenims išmokti ignoruoti nepageidaujamus judėjimo pojūčius.

Pusiausvyros lavinimo pratimai

Tai specialios sveikatinimo mankštos, vadinamos vestibuline reabilitacija, kurios padeda pagerinti kūno pusiausvyrą. Gydytojas ar kineziterapeutas parengia individualią programą pagal jūsų poreikius – dažnai įtraukiami pratimai akių ir galvos judesių kontrolei bei judesių derinimui. Pastebimi rezultatai gali pasirodyti tik po kelių užsiėmimų.

Pasveikimo eiga ir trukmė

Kiekvienam žmogui atsigavimo laikas yra skirtingas. Daugeliu atvejų, simptomai išnyksta per 24 valandas, tačiau kai kas pasijaučia geriau per savaitę ar dvi. Visgi retais atvejais MdDS požymiai gali išlikti kelis mėnesius ar net metus.

Ar galima išvengti MdDS?

Vienintelė išeitis garantuotai išvengti MdDS – visam laikui vengti veiksnių, kurie jums sukelia simptomus. Jeigu esate jautrūs šiam sindromui, verta aptarti su gydytoju galimas prevencijos ar simptomų mažinimo strategijas, tokias kaip kai kurie vaistai.

Gyvenimas su mal de débarquement sindromu

Dažniausiai MdDS simptomai praeina per pirmąją parą, tačiau jei taip nenutinka, būtina kreiptis į specialistus, kurie padės atskirti šį sutrikimą nuo kitų vestibulinių ligų. Kad gali prireikti laiko rasti veiksmingą gydymą, tačiau daugelis žmonių galiausiai randa būdą, kaip simptomus sumažinti ar visai jų atsikratyti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pajutote nuolatinį judėjimo jausmą (supimąsi, siūbavimą ar svyravimą), net jeigu nejudate, ir šie simptomai trunka ilgiau nei 24 valandas, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.