Odos B ląstelių limfoma yra retas vėžio tipas, kuris atsiranda odoje. Tai yra viena iš limfomų, besivystančių ne limfmazgiuose, o būtent odoje. Dažniausiai ši liga pasireiškia iškilusiu bėrimu ar gumbais ant odos, kurie linkę augti lėtai ir tik retais atvejais išplinta į kitus organus.
Odos B ląstelių limfomos rūšys
Daktarai išskiria keletą šios limfomos tipų, kurie skiriasi ne tik išvaizda, bet ir gydymo būdais:
- Pirminė odos folikulinio centro limfoma: tai dažniausia rūšis, dažniausiai atsiranda galvos, kaklo ar liemens srityje. Išoriniai požymiai– raudonai rudi spuogeliai ar mazgeliai, kurie didėja mėnesiais ar net metais.
- Pirminė odos kraštinio paviršiaus B ląstelių limfoma: šios rūšies pažeidimai dažnai rausvi ar raudoni, gali būti mazgelių ar gerybinių navikų pavidalu. Dažniau išryškėja ant liemens ar rankų.
- Pirminė odos difuzinė didelių B ląstelių limfoma, kojų tipas: retesnė ir agresyvesnė limfomos forma, kurios pažeidimai dažniausiai atsiranda ant kojų, nors gali būti ir ant rankų ar liemens. Dažnai sparčiai progresuoja– per kelias savaites ar mėnesius.
- Kita pirminė odos difuzinė didelių B ląstelių limfoma: tai labai nedažnas, bet taip pat agresyvus variantas, kuris gali prasidėti bet kurioje kūno vietoje – ant galvos, liemens, galūnių.
Kas gali susirgti odos B ląstelių limfoma?
Ši liga gali pasireikšti bet kam, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar kilmės. Nerasta aiškių rizikos veiksnių, kurie būtų susiję su paveldimumu ar infekcijomis.
Kaip dažnai pasitaiko ši limfoma?
Odos B ląstelių limfoma yra itin reta – diagnozuojama vos keliems asmenims iš milijono.
Odos B ląstelių limfomos priežastys
Mokslininkai iki šiol iki galo neišsiaiškino, kodėl išsivysto ši liga. Žinoma tik tiek, kad vėžys prasideda iš B limfocitų – tai baltųjų kraujo kūnelių rūšis, sudaranti mūsų imuninės sistemos dalį. Sergant limfoma, šios ląstelės ima daugintis nekontroliuojamai.
Ligos simptomai
Odos B ląstelių limfoma dažniausiai pasirodo kaip bėrimas, gumbas, iškilimas ar navikas ant odos. Šie dariniai gali būti raudonos, rudos arba violetinės spalvos.
- Simptomai gali pasireikšti kaip lygūs ar šiek tiek pakilę mazgeliai (papulės).
- Kai kuriais atvejais oda tampa suplonėjusi, sustandėjusi (plokštelės), didesni iškilimai vadinami mazgeliais arba navikais.
- Odos pažeidimų gali būti vienas ar daugybė. Jie pasiskirsto vienoje kūno vietoje arba keliuose regionuose.
Retais atvejais gali atsirasti ir kitų simptomų:
- Karščiavimas
- Naktinis prakaitavimas
- Padidėję limfmazgiai (kakle, pažastyse ar kirkšnyse)
- Nepageidaujamas svorio kritimas
Diagnozavimas ir tyrimai
Odos B ląstelių limfomos pažeidimai dažnai primena paprastas odos problemas – spuogus, alerginius bėrimus, egzemą ar net vabzdžių įkandimus. Dėl šios priežasties dažnas žmogus delsia kreiptis į gydytoją. Vis dėlto pastebėjus neįprastus ar užsitęsusius odos pakitimus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju – šeimos gydytoju ar dermatologu.
Diagnozei nustatyti būtinas odos apžiūra ir biopsija. Gydytojas nuodugniai įvertina visą odą ir pažeidimus. Biopsijos metu paimamas nedidelis odos mėginys, vėliau jis tiriamas mikroskopu – taip tiksliau nustatomas ligos tipas ir pobūdis.
Kai kuriais atvejais, siekiant išsiaiškinti ligos išplitimą, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Kraujas tyrimai
- Vaizdiniai tyrimai (KT, PET tyrimai)
- Kaulų čiulpų biopsija
- Limfmazgių biopsija
Ligos stadijos
Odos B ląstelių limfomos stadija rodo, kiek ir kur išplitusi liga. Nustatyti stadiją svarbu, nes nuo to priklauso gydymo planas. Pirma stadija (1E) reiškia, kad liga apsiriboja vien oda ir nėra išplitusi kitur. Jei nėra papildomų simptomų (svorio kritimas ir pan.), kartais pridedama raidė A – tuomet stadija vadinama 1AE.
Jei liga labiau išplitusi, gydytojai naudoja TNM sistemą:
- T (tumoras): nustatomas pažeistų zonų skaičius, dydis ir lokalizacija, skalėje nuo 1 iki 3.
- N (mazgai): nurodo limfmazgių pažeidimo laipsnį ir vietą, skalėje nuo 0 iki 3.
- M (metastazės): parodo, ar liga išplito į kitus organus (M1), ar vis dar ribojasi tik su oda ar limfmazgiais (M0).
Gydymo galimybės
Nors odos B ląstelių limfoma retai būna labai agresyvi, ją dažniausiai galima sėkmingai gydyti. Kai kuriais atvejais liga gali vėl atsinaujinti.
Gydymo pasirinkimai priklauso nuo ligos tipo ir stadijos. Dažniausiai taikomi šie metodai:
- Stebėjimas medikams rekomendavus („stebėti ir laukti“ taktika – kai liga nesukelia didelių požymių ir neprogresuoja, gydymas kurį laiką neskiriamas)
- Vaistai, kurie tepami ant odos arba suleidžiami, pavyzdžiui, vietiniai kortikosteroidai
- Chemoterapija
- Monokloniniai antikūnai (pvz., rituksimabas)
- Spindulinė terapija
- Chirurginis pažeidimo pašalinimas
Ligos prognozė ir pasikartojimo rizika
Gyvenimo trukmė ir ligos baigtis labai priklauso nuo limfomos tipo ir stadijos. Lėtai progresuojančios formos pasižymi puikiomis išgyvenamumo prognozėmis – penkerių metų laikotarpyje išgyvena apie 95 % pacientų. Agresyvesnių formų penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 60 %.
Net ir sėkmingai išgydžius ligą, odos B ląstelių limfoma gali atsinaujinti. Pažeidimai kartais vėl atsiranda toje pačioje vietoje arba naujose kūno zonose. Dažniausiai tai tas pats ligos tipas, tačiau itin reti atvejai, kai atsinaujinęs navikas tampa kitokio pobūdžio ar išplinta po visą organizmą.
Savijauta ir gyvenimas su šia liga
Žmonėms, kurie serga ar jau yra gydyti dėl šios limfomos, būtina laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai lankytis pas specialistą. Stebėjimo dažnumas priklauso nuo naviko tipo ir agresyvumo – kai kuriems pacientams profilaktinės apžiūros reikalingos kas kelias savaites, kitiems – kas kelis mėnesius ar metus.
Kiekvieno apsilankymo metu gali būti atliekami odos patikrinimai, kraujo tyrimai, vaizdiniai tyrimai ar net pakartotinės biopsijos.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Koks yra mano limfomos tipas?
- Kokią stadiją pasiekė liga?
- Kokį gydymą siūlote man taikyti?
- Kiek laiko gali trukti gydymas ir kaip žinosime, ar jis veiksmingas?
- Kokia ligos prognozė?
- Kaip dažnai turėsiu lankytis profilaktiniams patikrinimams?
Prevencija
Mokslas šiuo metu negali pasiūlyti veiksmingų būdų apsisaugoti nuo odos B ląstelių limfomos, nes tikslios jos vystymosi priežastys nėra žinomos. Svarbiausia – laiku pastebėti odos pokyčius ir konsultuotis su gydytoju.
