Ossifikuojanti fibrova – tai gana reta, nepiktybinė kaulinio audinio auglys, besiformuojantis jungiamajame audinyje. Dažniausiai šio tipo navikai pasitaiko veido srityje, ypač žandikauliuose. Jie auga lėtai, tačiau gali sukelti įvairių komplikacijų, jei nėra laiku diagnozuojami ir gydomi.
Kas yra ossifikuojanti fibrova?
Tai fibrozinis navikas, kurio sudėtyje ima formuotis kaulinis audinys, pakeičiantis sveikus kaulo sluoksnius. Šis auglys priskiriamas fibrokaulinių darinių grupei, kurie dažniausiai pasitaiko galvos ar kaklo srityje.
Terminų paaiškinimas
Žodis „ossifikuojantis“ nusako procesą, kai minkštesnis audinys, dažniausiai jungiamasis, ima virsti kaulu. Terminas „fibrova“ reiškia naviką, sudarytą iš pluoštinio audinio.
Ossifikuojančių fibrovų tipai
- Cementoossifikuojanti fibrova – dažniausiai naudojamas trumpinys. Ją galima aptikti cementume – tai specifinis audinys, dengianti dantų šaknis ir tvirtinanti jas prie apatinio žandikaulio. Šios rūšies fibrova gali sukelti veido patinimą ar net dantų netekimą. Dažniau pasireiškia 30–40 metų moterims.
- Jaunatvinė ossifikuojanti fibrova – auga sparčiau ir turi didesnį polinkį agresyviam plitimui, dažnai nustatoma 5–15 metų vaikams, turinti įtakos bet kuriai kaukolės sričiai.
- Periferinė ossifikuojanti fibrova – formuojasi tarp dantų viršutiniame žandikaulyje, dažniausiai pasitaiko paaugliams ir jauniems suaugusiems žmonėms.
Ossifikuojančios fibrovos simptomai
Daugeliu atvejų šis navikas nesukelia skausmo ar kitų aiškių požymių ir neretai aptinkamas atsitiktinai atliekant dantų rentgeno tyrimą. Tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali skirtis priklausomai nuo naviko rūšies:
- Cementoossifikuojanti fibrova pasireiškia veido patinimu, dantų pakenkimu ar jų pakrypimu.
- Jaunatvinė ossifikuojanti fibrova gali sukelti išsprogusias akis arba užgultą nosį.
- Periferinė ossifikuojanti fibrova dažnai suformuoja raudoną iškilimą ar opelę ant viršutinių dantenų, taip pat gali pasireikšti dantenų patinimu.
Kodėl atsiranda ossifikuojanti fibrova?
Kol kas nėra aiškiai nustatytų priežasčių, kodėl kai kuriems žmonėms susiformuoja šie navikai. Tarp galimų priežasčių minimi:
- Dantų apnašų kaupimasis
- Dantenų sudirginimas
- Veido ar žandikaulio traumos
- Dantų gydymo ar kitos burnos chirurgijos procedūros
Kaip nustatoma ossifikuojanti fibrova?
Dažniausiai naviką anksčiausiai pastebi odontologas, vertindamas dantų rentgeno nuotraukas. Esant poreikiui, skiriami išsamesni vaizdo tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas. Galutinė diagnozė nustatoma tik atlikus naviko biopsiją, kuri paprastai atliekama po naviko chirurginio pašalinimo.
Ossifikuojančios fibrovos gydymas
Pagrindinis šios ligos gydymo būdas – chirurginis pašalinimas. Operaciją dažniausiai atlieka burnos chirurgas. Išoperuotas darinys siunčiamas į laboratoriją galutiniam diagnozės patvirtinimui. Jei navikas didelis, gali prireikti ir kaulo persodinimo, kad būtų atkurti prarasti kauliniai audiniai.
Galimos komplikacijos
Negydomas navikas gali išplisti, užimti sveiką kaulinį audinį ir padidinti veido lūžių riziką. Jei navikas auga žandikaulyje, gali būti pažeidžiamos dantų šaknys, dėl ko dantys ima judėti ar net iškrenta.
Ar įmanoma užkirsti kelią ossifikuojančiai fibrovai?
Šie navikai yra labai reti, o tikslios jų kilmės nežinoma, todėl specifinės prevencijos priemonės neegzistuoja.
Gyvenimas po gydymo ir ligos eiga
Po naviko pašalinimo jis gali atsinaujinti po kelių mėnesių ar net metų. Ypač vaikams pasikartojimas stebimas dažniau. Todėl gydytojas paskirs reguliarius stebėjimo vizitus – dažniausiai iki 10 metų po operacijos, kad būtų galima laiku aptikti galimą auglio sugrįžimą.
- Cementoossifikuojanti fibrova atsinaujina beveik trečdaliui pacientų.
- Jaunatvinė ossifikuojanti fibrova – atsinaujinimo tikimybė siekia 30–60%.
- Periferinė forma gali atsinaujinti iki penktadalio atvejų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Ilgalaikis nosies užgulimas
- Veido patinimas ar skausmas
- Patinusios ar jautrios dantenos
- Raudoni iškilimai ant dantenų
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kas galėjo nulemti ossifikuojančios fibrovos susiformavimą jūsų atveju?
- Kokia gydymo taktika tinkamiausia?
- Ar būtina stebėti naviko atsinaujinimo ar galimų komplikacijų požymius?
Ar ossifikuojanti fibrova gali peraugti į vėžį?
Ši rūšis išlieka gerybinė – nėra žinoma, kad ossifikuojanti fibrova taptų piktybine ar išsivystytų į vėžį.
Kuo skiriasi ossifikuojanti fibrova nuo neossifikuojančios fibrovos?
Abu šie dariniai yra gerybiniai kauliniai navikai, kurių atsiradimo priežastys neaiškios, tačiau jie stipriai skiriasi savo savybėmis:
- Neossifikuojanti fibrova paprastai nelinkusi virsti kaulo audiniu – navikas dažniausiai pasireiškia vaikų ar paauglių ilgųjų kojų kauluose ir paprastai nesukelia jokių simptomų. Dažniausiai ji išnyksta savaime, kai baigiasi kaulo augimas.
- Ossifikuojanti fibrova, priešingai, dažnai sukietėja, t. y., tampa kaulo audiniu. Navikas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, dažniau – veido, ypač žandikaulių kauluose. Dažnas darinys netrunka užaugti pakankamai didelis ir sukelia dantų pasislinkimą, todėl gydymas beveik visada būtinas.
