Aukštas estrogeno kiekis: priežastys, simptomai, dominavimas ir gydymas

Estrogenas – vienas svarbiausių hormonų, atsakingų už daugelį organizmo funkcijų, ypač susijusių su reprodukcija. Jo kiekis organizme kinta viso gyvenimo metu, priklausomai nuo kitų hormonų pusiausvyros, o šie pokyčiai tiesiogiai daro įtaką augimui, lytinei brandai bei gebėjimui pastoti. Tačiau per didelis estrogeno kiekis gali lemti įvairių negalavimų ir nemalonių simptomų atsiradimą.

Ką reiškia padidėjęs estrogenas?

Padidėjęs estrogenas – tai būsena, kai hormono lygis viršija sveiką normą, o dėl to sutrinka hormonų balansas. Ši būklė gali paveikti tiek moterų, tiek vyrų sveikatą: trikdyti reprodukcines funkcijas, sukelti nemalonius pojūčius ir net padidinti tam tikrų ligų tikimybę. Kartais ši situacija vadinama estrogeno dominavimu, kai progesterono gaminama per mažai ir jo nėra pakankamai, kad subalansuotų estrogeno poveikį – dėl to tam tikros kūno ląstelės ima sparčiau daugintis.

Kaip estrogeno perteklius pasireiškia organizme?

Moterims estrogeno perteklius dažnai atsiranda ne dėl natūralios hormonų gamybos, o vartojant hormoninius vaistus, pavyzdžiui, kontraceptikus. Kartais dėl jo gali sumažėti lytinis potraukis ar atsirasti kitų hormonų pusiausvyros sutrikimo požymių. Iki menopauzės laikotarpio, dažniau su dideliu estrogeno kiekiu siejamos su policistinių kiaušidžių sindromu (PKS). Po menopauzės ši būklė dažniau stebima moterims, turinčioms antsvorio.

Vyrų organizme nedidelis estrogeno kiekis taip pat būtinas, tačiau jo perteklius lemia tokius simptomus, kaip nevaisingumas, erekcijos problemos ar net krūtinės padidėjimas (ginekomastija).

Susiję įrašai

Estrogeno dominavimo priežastys

Neretai hormonų balansas sutrinka, kai organizme sumažėja progesterono kiekis – tada estrogeno poveikis tampa dominuojantis. Tokia būklė praplečia gimdos gleivinę ir gali paskatinti gerybinių ar net piktybinių auglių formavimąsi. Priežastys, dėl kurių estrogenas gali kauptis organizme, yra įvairios. Vienas iš veiksnių – per didelė paties organizmo hormonų gamyba arba per didelis jų kiekis vartojamų vaistų sudėtyje. Taip pat svarbią rolę atlieka kepenys – jos atsakingos už estrogeno skaidymą ir šalinimą iš organizmo, todėl kepenų veiklos sutrikimai dažnai lemia šio hormono perteklių.

Aukšto estrogeno simptomai

Padidėjęs estrogeno kiekis gali pasireikšti skirtingais požymiais, priklausomai nuo individualių organizmo savybių. Dažniausi simptomai:

Nereguliarus menstruacijų ciklas: mėnesinės gali būti sunkiai nuspėjamos, kibios ar atvirkščiai – labai silpnos.
Padidėjęs krūtų liaukinio audinio tankis.

Veiksniai, lemiantys aukštą estrogeno kiekį

Per didelė organizmo estrogeno gamyba.
Pernelyg didelis hormoninių vaistų (pvz., kontraceptikų) poveikis.
Sutrikęs hormonų skaidymas ir šalinimas (dėl kepenų veiklos sutrikimų, nepakankamo fermentų kiekio, žarnyno mikrofloros pokyčių arba magnio ir ląstelienos trūkumo maiste).
Didelis kūno riebalų kiekis, nes riebalinis audinys pats gamina estrogeną.
Lėtinis stresas ilgainiui mažina progesterono kiekį, todėl estrogenas lieka be „priešsvorio“.
Alkoholis ne tik didina estrogeno kiekį, bet ir sunkina jo skaidymą kepenyse.
Sintetinės medžiagos (ksenostrogenai): tam tikri cheminiai junginiai iš plastikų, buityje bei kosmetikoje naudojamų priemonių, elgiasi taip, kaip estrogenas – įeina į organizmą, ypač bisfenolis A ir ftalatai. Ksenostrogenai aptinkami pesticiduose, plastikinėse pakuotėse, kosmetikoje bei kai kuriuose valymo produktuose.

Ligų, susijusių su per dideliu estrogeno kiekiu, sąrašas

Krūties vėžys
Kiaušidžių vėžys
Endometriozė (skausmas dėl gimdos gleivinės audinių augimo kitose vietose)
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)
Atsparumas insulinui
Gimdos gleivinės vėžys
Kiaušidžių bei antinksčių išvešėjimas ar navikai

Kaip nustatomas estrogeno kiekis?

Estrogeno testai leidžia nustatyti, kiek jūsų organizme yra skirtingų estrogeno formų – estrono (E1), estradiolio (E2) ir estriolio (E3). Tyrimo mėginys dažniausiai imamas iš kraujo ir siunčiamas laboratoriniam ištyrimui.

Estronas (E1) – pagrindinis estrogenas po menopauzės, silpnesnis už estradiolį.
Estradiolis (E2) – pagrindinis reprodukcinio amžiaus moterų estrogenas.
Estriolis (E3) – dominuoja nėštumo metu.

Galimi sprendimai ir gydymo būdai

Dėl padidėjusio estrogeno dažniausiai verta ieškoti priežasties: ar hormono tiek pagaminama, ar per daug jo patenka iš išorės bei vaistų, ar sutriko jo šalinimas. Kartais prireiks gyvenimo būdo korekcijos, kitais atvejais gali būti rekomenduojami medikamentai – ypač tais atvejais, kai didelė estrogeno koncentracija didina riziką susirgti vėžiu ar paaštrina esamas ligas. Šalinti estrogeną tiesiogiai gebančių vaistų yra mažai; svarbiausias tikslas – atkurti organizmo balansą pašalinus priežastį.

Kasdieniai pokyčiai

Mažinant kūno riebalus, mažėja ir estrogeno sekrecija – pasitarkite su gydytoju ar dietologu, kaip pasiekti tai sveikai ir subalansuotai.
Stenkitės mažinti stresą – kuo mažiau streso hormonų, tuo lengviau organizmui išlaikyti pusiausvyrą tarp estrogeno ir progesterono.
Rinkitės subalansuotą mitybą: mažiau riebalų, mažai perdirbtų cukrų, daugiau skaidulinių medžiagų padeda kepenims efektyviau šalinti estrogeno perteklių.
Vartokite mažiau alkoholio – tai pagerina hormonų apykaitą ir kepenų veiklą.
Kiek įmanoma, ribokite kontaktą su ksenostrogenais: venkite pesticidų, kosmetikos su sintetinėmis medžiagomis, pirkite maistą be hormonų ar dirbtinių priedų, vietoje plastiko rinkitės stiklą ir metalą.

Vaistai ir jų paskirtis

Jei hormoninius nukrypimus lemia vartojami vaistai, specialistas gali koreguoti dozes.
Onkologinių ligų atveju taikomos stipresnės priemonės: aromatazės inhibitoriai (jie slopina estrogeno sintezę riebaliniame audinyje; į šią grupę įeina anastrozolas, eksemestanas, letrozolas) ir gonadotropiną išlaisvinančio hormono (GnRH) agonistai, kurie blokuoja estrogeno gamybą kiaušidėse.

Estrogeno pertekliaus mažinimas

Kai norisi sumažinti estrogeno kiekį arba atkurti hormonų pusiausvyrą, sprendimo būdai priklauso nuo priežasčių. Tai gali būti vaistų dozės peržiūra, mitybos, fizinio aktyvumo ir poilsio pokyčiai. Bendraukite su gydytoju – tik individuali analizė padės nustatyti, kas veikia būtent jūsų hormonų balansą.