Poplitealinė aneurizma – tai būklė, kai už kelio esančia arterija išsiplečia ir sudaro pulsuojantį iškilimą. Nors daugelis žmonių nejaučia jokių požymių, pasireiškus simptomams, ši liga gali būti pavojinga gyvybei.
Kas yra poplitealinė aneurizma?
Poplitealinė aneurizma – tai išsiplėtusi kelio linkį supančios poplitealinės arterijos dalis. Maždaug pusė šia liga sergančių asmenų aneurizmas turi abiejose kojose. Tokia būklė išsivysto tuomet, kai susilpnėja arterijos sienelė ir dėl besikaupiančio slėgio jos vieta išsipučia.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga?
Poplitealinė aneurizma nėra dažna – ji nustatoma maždaug 7 iš 100 000 vyrų ir 1 iš 100 000 moterų. Nepaisant reto paplitimo, poplitealinės aneurizmos dažniausios po aortos aneurizmų pilvo srityje. Šios dvi aneurizmų rūšys neretai susijusios – maždaug pusė pacientų, kuriems diagnozuota poplitealinė aneurizma, taip pat turi ir pilvo aortos aneurizmą. Dėl to nustačius vieną aneurizmą svarbu tikrinti ir kitas arterijas.
Poplitealinės aneurizmos simptomai
Paprastai poplitealinės aneurizmos didesnių simptomų nesukelia. Tačiau jos gali tapti pavojingos, jei ima sparčiai didėti, plyšta, susidaro krešulys ar dėl okliuzijos nustoja tekėti kraujas į koją. Plyšus aneurizmai galima pastebėti ūmų skausmą už kelio, patinimą ar kraujosruvas. Kraujotakos sutrikimo požymiai yra šie:
- Skausmas ar tirpimas
- Kojos šalimas
- Silpnumas
- Blyški ar pamėlusi oda
Kas lemia poplitealinės aneurizmos vystymąsi?
Tikslios šios ligos priežastys vis dar nežinomos. Tačiau galima įtarti įvairius veiksnius, pavyzdžiui, kraujagyslės sienelės uždegimą, aterosklerozę, poplitealinės arterijos užspaudimą ar buvusias traumas šioje srityje.
Rizikos veiksniai
Poplitealinės aneurizmos rizika padidėja jei:
- Šeimoje nustatyta aneurizmų
- Asmuo yra vyresnis nei 50 metų
- Vyrams rizika ženkliai didesnė nei moterims
- Baltaodžiams
- Turint jungiamojo audinio sutrikimų
- Rūkantiems
- Sergantiems ateroskleroze
Galimos komplikacijos
Ligos eiga gali komplikuotis, jei poplitealinė aneurizma plyšta arba užkemša kraujotaką kojoje. Taip pat gali būti:
- Kojos kraujotakos sutrikimai dėl krešulių
- Aneurizmos plyšimas
- Poplitealinės venos, ar net netoli esančių nervų spaudimas
Diagnostikos galimybės
Poplitealinę aneurizmą ne visada lengva nustatyti, nes ji gali būti painiojama su giliosios venos tromboze ar Bakerio cista. Dažniausiai gydytojas apžiūri užpakalinę kelio pusę – padidėjusi arterija dažnai apčiuopiama ir gali pulsuoti. Aneurizmos forma gali būti fusiforminė (išsiplečia per visą arterijos perimetrą) arba sakuliarinė (išsipučia tik viena pusė).
Tyrimai diagnozei patvirtinti
- Dvipusis ultragarsas, kuriuo matuojama aneurizmos dydis
- Kompiuterinė tomografinė angiografija
- Magnetinio rezonanso angiografija
- Skaitmeninė subtrakcinė angiografija
Nustačius poplitealinę aneurizmą tikrinama ir kita koja bei pilvo sritis, nes dažnai aneurizmos būna keliose vietose. Jei randama daugiau aneurizmų, reikalinga ilgalaikė jų stebėsena ultragarsu.
Gydymas ir valdymas
Sprendimas dėl gydymo priklauso nuo aneurizmos dydžio ir simptomų. Paprastai rizika plyšti didėja, kai aneurizma išsiplečia daugiau nei 2 cm (apie dvigubai nei įprasta). Jei aneurizmoje yra kraujo krešulių, gydymą gali tekti skirti ir esant mažesniam dydžiui dėl kraujagyslės užsikimšimo grėsmės. Nedidelės aneurizmos ir nesant simptomų dažniausiai tik stebimos – reguliariai atliekami tyrimai vertinant dydžio pokyčius.
Kada reikalinga operacija?
Jei aneurizma didesnė nei 2 cm, sukelia simptomus ar yra pavojus užsikimšti, taikomas chirurginis gydymas. Operacijos metu gydytojas nutraukia arterinį srautą virš ir žemiau aneurizmos, o kraujo tekėjimą apeina specialiu šuntu, dažnai panaudojant nuosavą veną. Tokiu būdu aneurizma yra atskiriama nuo bendros kraujotakos. Kai kuriems pacientams, ypač sergantiems kitomis ligomis, vietoje atviros operacijos taikomas endovaskulinis būdas – į arteriją įvedamas specialus stentas, kuris uždengia aneurizmą ir nukreipia kraują aplink ją.
Kitų gydymo metodų galimybės
Jei aneurizmos vietoje susidaręs kraujo krešulys sukelia ūmų kraujotakos sutrikimą, taikomi kraujo skystinamieji vaistai ir kitos intervencinės procedūros: trombo tirpinimas ar pašalinimas specialiais įrenginiais, angiograma atkuriant kraujo tėkmę į koją.
Galimos gydymo komplikacijos
- Galimas kraujo krešulių pateikimas į koją
- Kojos amputacijos rizika
- Stento lūžis, pasislinkimas ar užsikimšimas
- Šunto (apėjimo) užakimas
- Nervų pažeidimas
- Gilioji venų trombozė
Atstatymo laikotarpis
Po atviros operacijos ligoninėje dažniausiai praleidžiamos 2–3 dienos. Gydantis taikant endovaskulinį metodą sveikimas vyksta trumpiau.
Poplitealinės aneurizmos rizikos mažinimas
Didžiausias rizikos veiksnys – aterosklerozė, tad norint sumažinti tikimybę susirgti, svarbu:
- Vengti tabako gaminių
- Kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje
- Stebėti ir reguliuoti kraujo spaudimą
- Rinktis neriebią, širdžiai palankią mitybą
- Reguliariai mankštintis – bent 150 min. per savaitę
Ligos eiga ir prognozė
Nors daugelis žmonių kurios laiką nejaučia jokių simptomų, klastingiausia komplikacija dažniau būna krešulių susidarymas nei aneurizmos plyšimas. Atlikus endovaskulinę operaciją, mažesnė žaizdų komplikacijų tikimybė, tačiau toks remontas gali būti mažiau ilgalaikis.
Gydymo sėkmė didesnė, jei aneurizma ištaisoma iki simptomų atsiradimo – po penkerių metų net 80% šuntavimo procedūrų išlieka veiksmingos. Blogesnė prognozė būdinga plyšus aneurizmai ar esant sunkiems simptomams – tyrimai rodo, kad praėjus metams po tokios operacijos išgyvena kiek daugiau nei pusė pacientų. Maždaug 15% asmenų, patyrusių kraujo krešulių komplikacijas, prireikia amputacijos.
Gyvenimas su poplitealine aneurizma
Labai svarbu nevartoti tabako gaminių ir kontroliuoti kitas lėtines ligas: didelį cholesterolį, kraujo spaudimą, cukrinį diabetą. Po operacijos gali būti paskirti kraujo krešulių profilaktiniai vaistai (pavyzdžiui, aspirinas), kurie saugo naują kraujotakos šuntą. Sistemingi vizitai pas gydytoją ir reguliarūs tyrimai padeda laiku nustatyti galimas komplikacijas. Stebėjimas reikalingas tiek po operacijos, tiek ir prieš ją, jei aneurizma dar tik stebima.
Kada būtina vėl kreiptis į gydytoją?
Po operacinio gydymo būtini reguliarūs ultragarsiniai tyrimai – ypač po 1, 3, 6 ir 12 mėnesių, o vėliau – kasmet, kad įsitikintumėte, ar šuntas ar stentas išliko atviras. Prireikus staiga pasikeitus būklei (atsiradus tinimui, kraujosruvoms, naujiems skausmams, šalimo ar nejautros jausmui, sutrikus judesiams), reikia nedelsti kreiptis skubios pagalbos.
Klausimai gydytojui
- Koks yra mano aneurizmos dydis?
- Ar būtina operacija?
- Koks chirurginis gydymo būdas labiausiai tinkamas man?
- Ar nėra aneurizmos ir kitoje kojoje?
- Ar neturiu ir pilvo aortos aneurizmos?
