SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Papiliarinė fibroelastoma: simptomai, priežastys ir gydymas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Papiliarinė fibroelastoma: simptomai, priežastys ir gydymas
Share on FacebookShare on Twitter

Papiliarinis fibroelastoma – tai gerybinis navikas, kuris formuojasi širdyje. Nors ši ataugėlė nėra piktybinė, vis dėlto ji kelia grėsmę dėl to, kad gali atsiskirti gabaliukais ir sukurti pavojų kitoms organizmo dalims.

Turinys
  1. 1.Kas yra papiliarinis fibroelastoma?
    • 1.1Kur dažniausiai randamas papiliarinis fibroelastoma?
    • 1.2Kuo papiliarinis fibroelastoma skiriasi nuo kitų širdies navikų?
  2. 2.Kaip papiliarinis fibroelastoma veikia organizmą?
  3. 3.Kas dažniausiai serga papiliariniu fibroelastoma?
  4. 4.Kiek paplitęs papiliarinis fibroelastoma?
  5. 5.Papiliarinio fibroelastoma simptomai
  6. 6.Kas sukelia papiliarinį fibroelastomą?
  7. 7.Kaip nustatomas papiliarinis fibroelastoma?
    • 7.1Kokie tyrimai skiriami?
    • 7.2Kaip atrodo papiliarinis fibroelastoma echoskopuojant?
  8. 8.Papiliarinio fibroelastoma gydymas
  9. 9.Pasveikimo prognozė
  10. 10.Gyvenimas po diagnozės
    • 10.1Klausimai gydytojui, nustačius papiliarinį fibroelastomą
  11. 11.Ką reiškia darinys širdyje?

Kas yra papiliarinis fibroelastoma?

Papiliarinis fibroelastoma – nedidelis, dažniausiai širdies vožtuvuose susiformuojantis navikas. Jis priklauso pirminiams širdies augliams, nes išsivysto tiesiogiai širdies audiniuose.

Kur dažniausiai randamas papiliarinis fibroelastoma?

Dažniausiai šis auglys aptinkamas kairiosios širdies pusės vožtuvuose, ypač aortos ir mitraliniame vožtuvuose. Kai kuriais atvejais fibroelastomos atsiranda dešinėje širdies pusėje – trikuspidiniame ar plaučių vožtuvuose. Net 95 % visų papiliarinių fibroelastomų susidaro būtent vožtuvuose, rečiau – kairiojo skilvelio ar kitoje širdies dalies sienelėje.

Kuo papiliarinis fibroelastoma skiriasi nuo kitų širdies navikų?

Palyginti su mioksomomis, kurios dažnai būna didesnės bei labiau trikdo vožtuvų funkciją, papiliariniai fibroelastomai paprastai netrukdo kraujo tėkmei. Jie dažniausiai prisitvirtina prie vožtuvų nutekėjimo pusės – ten, kur kraujas išstūmimo metu išeina iš širdies.

Kaip papiliarinis fibroelastoma veikia organizmą?

Šis navikas, nors ir pats nepiktybinis, gali būti gana pavojingas, nes nuo jo gali atsiplėšti dalelės – embolai. Šios dalelės su kraujo tėkme gali pasiekti įvairius kūno organus, sukeldamos sunkias būkles:

Susiję įrašai

Mitralinio vožtuvo apžvalga

Mitralinio vožtuvo apžvalga

2026 11 vasario
Sutrikusi uoslė

Sutrikusi uoslė

2026 11 vasario

Ar ASMR padeda užmigti?

2026 10 vasario

Testosterono ir cinko ryšys

2026 10 vasario
  • Infarktą (jei embolas užkemša vainikines arterijas);
  • Insultą;
  • Laikiną sąmonės netekimą ar kitus neurologinius simptomus;
  • Kraujotakos sutrikimus inkstuose, plaučiuose, tinklainėje ar nugaros smegenyse.

Jei auglys prisitvirtina prie aortos vožtuvo ir užblokuoja kraujo patekimą į vainikines arterijas, žmogui gali pasireikšti angina arba netikėta staigi širdies mirtis fizinio krūvio metu.

Kas dažniausiai serga papiliariniu fibroelastoma?

Dažniausiai šis navikas nustatomas suaugusiesiems, dažniau – vyresniems nei 40 metų asmenims. Vidutinis amžius diagnozuojant papiliarinį fibroelastomą – apie 60 metų. Nepaisant to, labai retais atvejais šis navikas gali būti nustatytas kūdikiams ar vaikams su įgimtais širdies defektais.

Kiek paplitęs papiliarinis fibroelastoma?

Pirminiai širdies navikai itin reti – juos nustato mažiau nei vienam iš 2000 žmonių. Tarp šių retų auglių dažniausiai aptinkami būtent papiliariniai fibroelastomai ir mioksomos. Mokslininkai nėra tiksliai apskaičiavę jų dažnio, nes dalis navikų išaiškėja tik po žmogaus mirties atliekant skrodimą.

Papiliarinio fibroelastoma simptomai

Daugiau nei pusė žmonių, kuriems nustatytas šis navikas, nejaučia jokių simptomų. Jei simptomai visgi pasireiškia, jie dažniausiai priklauso nuo naviko vietos ar nuo to, ar dėl jo atsirado embolų:

  • Anginos priepuoliai (skausmas ar diskomfortas krūtinėje);
  • Trumpalaikis sąmonės netekimas (sinkopė);
  • Dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas;
  • Pereinantis ar nuolatinis insultas.

Kas sukelia papiliarinį fibroelastomą?

Tiksli šio naviko atsiradimo priežastis lieka nežinoma. Mokslinėmis hipotezėmis manoma, kad pradinį impulsą formuotis ataugai gali sukelti pažeistos endotelinės ląstelės – jos sudaro širdies vidinį pamušalą. Manoma, kad prie pažeistos vietos prilimpa smulkių kraujo krešulių sankaupos, kurios ilgainiui pradeda augti ir virsta naviku.

Kaip nustatomas papiliarinis fibroelastoma?

Dažniausiai šis navikas aptinkamas netyčia – atliekant širdies tyrimus dėl kitų priežasčių. Įtarus insulto kilmę, gydytojai taip pat aktyviai ieško galimų širdies navikų.

Kokie tyrimai skiriami?

Pagrindinis būdas aptikti papiliarinį fibroelastomą – echokardiograma. Paprastai pirmiausiai daroma transtorakalinė echoskopija, tačiau norint matyti labai mažus darinius ar įvertinti širdies vožtuvus detaliau, pasitelkiama stemplinė echokardiografija.

Kaip atrodo papiliarinis fibroelastoma echoskopuojant?

Navikas echoskopijoje dažnai primena jūros anemonę – jo paviršiuje matomi smulkūs ataugėliai. Paprastai jis būna mažesnis nei 1 centimetras ir prisitvirtinęs prie plono kotelio, todėl labai judrus, „plazdantis“ širdies ertmėje.

Papiliarinio fibroelastoma gydymas

Efektyviausias gydymo būdas – operacija, kurios metu:

  • Pašalinamas visas navikas;
  • Atidžiai apžiūrima likusi širdis, ar nėra kitų ataugų;
  • Esant poreikiui, atliekamas pažeistų vožtuvų taisymas ar keitimas nauju.

Dažnai chirurginė operacija siūloma net ir tada, kai jokių simptomų nėra, kadangi taip sumažinama sunkių komplikacijų tikimybė ateityje. Įprastai operacija atliekama taikant tradicinį atviros širdies metodą, tačiau kai kuriais atvejais galima rinktis mažiau invazines robotizuotas technikas – apie tai verta pasitarti su savo gydytoju.

Tais atvejais, kai chirurginis gydymas per daug rizikingas, gali būti paskirti kraują skystinantys vaistai, kad sumažėtų trombų ir jų keliamų komplikacijų rizika.

Pasveikimo prognozė

Didžioji dalis pacientų po chirurginio gydymo gali tikėtis palankios sveikimo eigos. Naviko ataugimo tikimybė – labai nedidelė. Kadangi navikas nėra piktybinis, jis neužkariauja kitų organų ar audinių.

Gyvenimas po diagnozės

Kadangi širdies navikai dažnai nustatomi atsitiktinai, labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir vykdyti visus paskirtus stebėjimo tyrimus. Kuo anksčiau navikas aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti. Negydant, papiliarinis fibroelastoma gali išaugti ir sukelti pavojingų komplikacijų.

Po atviros širdies operacijos organizmui prireikia laiko atsigauti. Gydytojas dažnai rekomenduoja riboti didesnį fizinį krūvį kelias savaites po procedūros, o atstatyti jėgas gali padėti širdies reabilitacija.

Klausimai gydytojui, nustačius papiliarinį fibroelastomą

  • Kokio dydžio navikas ir kurioje širdies dalyje jis yra?
  • Kaip jis veikia mano širdies darbą?
  • Ar reikalinga operacija ir kada būtų ją geriausia atlikti?
  • Kaip pasiruošti operacijai?
  • Kokia tikėtina atsigavimo eiga po gydymo?
  • Kokios yra galimos rizikos?
  • Kaip dažnai reikės kartoti tyrimus ar lankytis pas gydytoją?

Ką reiškia darinys širdyje?

Darinys širdyje reiškia bet kokį nenormalų audinių išvešėjimą (naviką), kuris susiformuoja širdies audiniuose. Tokios ataugos gali būti tiek gerybinės, tiek piktybinės. Pirminiai širdies navikai prasideda pačioje širdyje, o kiti gali išplisti iš kitų organų.

Nors pirminiai širdies navikai yra labai reti, papiliarinis fibroelastoma ir mioksoma – vieni dažniausių tarp gerybinių širdies auglių.

Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Mitralinio vožtuvo apžvalga
Kūno sandara

Mitralinio vožtuvo apžvalga

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 11 vasario
Sutrikusi uoslė
Ligų simptomai

Sutrikusi uoslė

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 11 vasario
Ar ASMR padeda užmigti?
Psichologija

Ar ASMR padeda užmigti?

Paskelbė Eglė Jatulytė
2026 10 vasario
Kitas įrašas
Papiliarinis skydliaukės vėžys (PSV): simptomai ir gydymas

Papiliarinis skydliaukės vėžys (PSV): simptomai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Mitralinio vožtuvo apžvalga

Mitralinio vožtuvo apžvalga

2026 11 vasario
Sutrikusi uoslė

Sutrikusi uoslė

2026 11 vasario
Ar ASMR padeda užmigti?

Ar ASMR padeda užmigti?

2026 10 vasario
Testosterono ir cinko ryšys

Testosterono ir cinko ryšys

2026 10 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Mitralinio vožtuvo apžvalga
  • Sutrikusi uoslė
  • Ar ASMR padeda užmigti?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.