Paragripas: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Paragripas yra virusinė infekcija, kurią dažniausiai lemia vadinamieji žmogaus paragripo virusai (HPIV). Tai virusų grupė, sukelianti įvairius kvėpavimo takų susirgimus – nuo lengvo peršalimo iki rimtesnių kvėpavimo sutrikimų. Dažniausi paragripo simptomai – gerklės skausmas, kosulys, užkimimas, dusulys. Kai kuriais atvejais ši liga gali pasireikšti ir itin stipriai – ypač mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Kas yra paragripas?

Paragripas – tai infekcija, kurią sukelia žmogaus paragripo virusai (HPIV). Jie dažnai sukelia tiek viršutinių, tiek apatinių kvėpavimo takų uždegimus. Nors ši liga lengvai plinta tarp žmonių, dauguma užsikrėtusių asmenų serga pakankamai lengva forma ir pasveiksta be didelių komplikacijų.

Viruso rūšys

Yra žinomos keturios pagrindinės žmogaus paragripo virusų rūšys:

HPIV-1 ir HPIV-2 – dažniausiai sukelia peršalimą bei laringitą (kruopą), kuris pasireiškia būdingu lojimo pavidalo kosuliu.
HPIV-3 – šis tipas dažniau lemia apatinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, bronchiolitas ar net plaučių uždegimas.
HPIV-4 – apie šį virusą informacijos mažiau, tačiau manoma, kad jo sukelti simptomai panašūs į HPIV-3 infekciją.

Paragripas, gripas ir kitos kvėpavimo takų infekcijos

Nors pavadinimas panašus į gripą, paragripas yra visiškai atskira liga, kurią sukelia kitokie virusai. Be to, paragripo, gripo, RSV ir COVID-19 simptomai dažnai sutampa (pvz., karščiavimas, kosulys, dusulys), bet tik atlikus tyrimus galima tiksliai nustatyti, su kuriuo virusu susidūrėte.

Susiję įrašai

Kas dažniausiai serga ir kaip dažnai paragripas pasitaiko?

Ši infekcija ypač dažna tarp mažų vaikų ir kūdikių – net iki 90 % suaugusiųjų ir daugiau kaip trys ketvirtadaliai vyresnių nei 5 metų vaikų yra turėję susidūrimą su šiuo virusu, ką rodo ir specifinių antikūnų atsiradimas kraujyje. Paragripas nėra retas reiškinys – dažniausiai fiksuojami atvejai rudens, žiemos ir pavasario mėnesiais.

Ar ši infekcija pavojinga?

Paragripas sveikiems suaugusiesiems retai būna pavojingas, o liga paprastai praeina savaime. Tačiau sunkesnių komplikacijų rizika didesnė tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (pvz., astma, LOPL) ar senyvo amžiaus žmonėms. Vaikai iki 5 metų amžiaus išlieka ypač pažeidžiama grupė.

Paragripo simptomai

Ši infekcija dažniausiai pasireiškia kvėpavimo takų uždegimo požymiais, tarp kurių:

Pakilusi kūno temperatūra (karščiavimas);
Įvairūs kosulio tipai: lengvas, lojantis (primenantis kruopą) ar su gleivėmis (bronchitas);
Tekanti ar užsikimšusi nosis;
Gerklės skausmas, užkimimas, švokštimas ar net ūžimas kvėpuojant;
Čiaudulys.

Simptomai dažnai būna lengvi suaugusiems, tačiau mažiems vaikams ar nusilpusiems žmonėms liga gali pasireikšti kur kas intensyviau.

Kaip užsikrečiama paragripu?

Paragripas plinta oru lašeliniu būdu – užsikrėtusiems kosint ar čiaudint viruso mikro lašeliai pasklinda ore ir patenka į kitų žmonių kvėpavimo takus. Taip pat galima užsikrėsti prisilietus prie virusu užterštų paviršių (pvz., durų rankenų, telefonų, žaislų), o vėliau palietus savo nosį, burną ar akis. Maži vaikai, kurie dažnai liečia įvairius daiktus ir ne visada laikosi higienos, suserga dažniau.

Užkrečiamumo rizika

Paragripas – itin užkrečiama liga, ypač greitai plintanti kolektyvuose (darželiuose, mokyklose). Vaikai dažniau užsikrečia dėl artimo kontakto ir dar neišugdytų higienos įgūdžių.

Viruso nustatymas

Dažniausiai diagnozei užtenka išklausyti paciento nusiskundimų, įvertinti simptomus, stebėti bendrą būklę. Tik rečiau gydytojas paima nosiaryklės gleivių mėginį (pavyzdžiui, tamponu iš nosies ar gerklės), kurį ištyrus galima patvirtinti užsikrėtimą būtent šiuo virusu. Vizito metu gali būti įvertinamas širdies ritmas, išklausoma krūtinė, nustatoma kraujospūdžio bei deguonies kiekio rodikliai.

Simptomų valdymas ir gydymas

Dauguma sergančiųjų gali gydytis namuose – ypač jei liga pasireiškia nesunkiais simptomais. Suaugusieji dažnai naudoja be recepto parduodamus vaistus nuo temperatūros ar skausmo, tačiau vaikams bet kokius preparatus būtina duoti tik pasitarus su gydytoju. Mažamečiams aspirino vartoti nereikėtų.

Atsigulkite ir pailsėkite, vengdami didelio fizinio krūvio.
Gerkite daug skysčių (vandens, sultinio), kad išvengtumėte dehidratacijos.
Naudokite oro drėkintuvą – tai padeda sumažinti gerklės, nosies bei kosulio dirginimą.
Esant reikalui, galima vartoti acetaminofeną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, norint numušti temperatūrą ir sumažinti skausmą.
Priklausomai nuo konkrečių simptomų, palengvinimui gali tikti vaistai nuo slogos, kosulį mažinantys sirupai, pastilės ar panašios priemonės.

Ką daryti, kad neužsikrėstumėte?

Šiai infekcijai vakcinos nėra, tad svarbiausia – laikytis kasdienių sveikatos ir higienos įpročių:

Dažnai plaukite rankas muilu ir šiltu vandeniu – ypač po viešų vietų ar prieš valgydami. Jei rankų plauti nėra galimybės, naudokite alkoholio pagrindu pagamintą rankų dezinfekantą.
Kosint ar čiaudint prisidenkite nosį ir burną šaliku, servetėle ar sulenkta alkūne, o ne plika ranka.
Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis, ypač jei jie turi kvėpavimo takų infekcijos simptomų.
Jei jaučiatės prastai ir privalote būti tarp kitų, dėvėkite kaukę.
Nečiupinėkite veido rankomis, nepalieskite burnos, nosies ir akių.
Nesidalinkite valgymo įrankiais, stiklinėmis ar puodeliais.
Išmokykite vaikus tinkamų rankų higienos įgūdžių.

Ligos eiga ir trukmė

Didžioji dalis žmonių pirmą kartą su paragripu susiduria dar vaikystėje. Pakartotinės infekcijos dažniausiai pasireiškia lengvesniais požymiais. Kiek laiko jausitės prastai priklauso nuo viruso tipo – dažnai ligos simptomai trunka kelias dienas ar savaitę, bet kartais sloga ar kosulys užsitęsia ilgiau – iki dviejų savaičių ar ilgiau.

Galimos komplikacijos

Sunkesnė ligos eiga dažniau pasireiškia mažiems vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir žmonėms su silpnesne imunine sistema. Rimčiausios komplikacijos – tai plaučių uždegimas ir sunkios kruopo formos, kurios gali sukelti dusulį ir reikalauti gydymo ligoninėje. Paragripo virusai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vaikai su kvėpavimo takų infekcijomis atsiduria ligoninėje.