Parsonage-Turner sindromas yra reta neurologinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia staigiu ir stipriu peties bei žasto skausmu, vėliau seka šių sričių raumenų silpnumas. Skausmas paprastai užtrunka kelias dienas ar savaites, bet raumenų jėgos sumažėjimas gali tęstis daug mėnesių.
Kas yra Parsonage-Turner sindromas?
Parsonage-Turner sindromas, dar vadinamas brachialine neuritidu arba neuralgine amiotrofija, kyla dėl žalos peties rezginiui – tai nervų tinklas, einantis nuo stuburo per kaklą, pažastis ir rankas. Dažniau pažeidžiamos judesius valdančios nervų skaidulos, todėl ir atsiranda raumenų silpnumas.
Ši būklė dažnai painiojama su dažnesnėmis ligomis, tokiomis kaip nervų šaknelių užspaudimas ar kaklo slankstelių degeneracija, nes simptomai – labai panašūs.
Šis sindromas dar vadinamas brachialiniu pleksito neuritidu, idiopatiniu brachialiniu pleksito neuropatija ar net neuralgine amiotrofija. Pirmą kartą šią būklę aprašė britų neurologai dar 1948-aisiais.
Šios ligos fazės
- Pirmoji fazė (ūmaus skausmo fazė): Skausmas atsiranda staiga, dažniausiai pažeidžia vieną petį, trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Kuo šis periodas ilgesnis, tuo ilgiau gali trukti sveikimas.
- Antroji fazė: Skausmui nurimus, atsiranda rankų ar peties juostos raumenų silpnumas ir jėgos praradimas. Gali vystytis raumenų atrofija. Šis etapas greičiausiai tęsis 6–18 mėnesių, bet gali užsitęsti ir ilgiau.
- Trečioji fazė: Palaipsniui raumenų jėga grįžta ir judesių funkcija atkuriama.
Kaip dažnai pasitaiko Parsonage-Turner sindromas?
Ši diagnozė – reta, vidutiniškai 3 atvejai tenka 100 000 žmonių per metus. Sirgti gali bet kas, tačiau dažniau sindromas nustatomas vyrams, o vidutinis išsivystymo amžius – apie 41 metus.
Simptomai
Pagrindiniai Parsonage-Turner sindromo požymiai yra staigus stiprus skausmas ir vėliau išryškėjantis raumenų silpnumas. Dažniausiai paveikiamos šios kūno dalys:
- Petys
- Žastas
- Dilbis
- Ranka
Apie 80% atvejų simptomai pasireiškia tik vienoje rankoje, dažniausiai – dominuojančioje. 20% žmonių pažeidžiamos abi rankos. Ypač retais atvejais gali būti veikiami ir apatiniai kūno segmentai.
Skausmas yra aštrus, stiprus ir dažniausiai paaštrėja naktį. Smarkus skausmas gali trukti nuo kelių valandų iki keturių savaičių, vėliau prasideda raumenų silpnumas, kuris ypač pastebimas petyje ar žaste, bet gali apimti ir dilbį bei ranką. Kartais pažeidžiama ir krūtinės ar diafragmos sritis. Negydant, ilgainiui ima mažėti raumenų tūris (atrofija).
- Refleksų sutrikimai pažeistoje rankoje
- Nemalonūs pojūčiai arba tirpimas (pavyzdžiui, deginimas, dilgčiojimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“)
- Dalis peties gali iš dalies išnirti
- Sumažėjęs sąnarių judrumas
- Sparnuota mentė (kai mentės kraštas išryškėja atsikišęs)
- Sutrumpėję raumenys ar sausgyslės
- Delnai gali parausti, pamėlynuoti ar turėti dėmelių
- Rankos būna patinusios
- Retais atvejais – dusulys, jei pažeista diafragma
Simptomų intensyvumas gali labai skirtis – priklauso, kokios konkrečios nervų šakos paveiktos.
Priežastys
Nors tikslus Parsonage-Turner sindromo mechanizmas nėra galutinai aiškus, manoma, kad lemiamą vaidmenį turi imuninės sistemos reakcijos. Skiriamos dvi pagrindinės teorijos:
- Virusinė, bakterinė arba parazitinė infekcija tiesiogiai paveikia nervų rezginį.
- Imuninė sistema puola ligos sukėlėją ir kartu pažeidžia nervus.
Dažniausiai sindromą išprovokuoja prieš tai buvusi virusinė infekcija. Labiausiai su liga susiję šie virusai:
- Coxsackie B virusas (gali lemti daugelį susirgimų – nuo plaučių uždegimo iki virusinio hepatito)
- ŽIV
- Penktosios ligos (parvoviruso B19) virusas
- Kiaulytės virusas
- Raukšlių (smallpox) virusai
Dalis pacientų neranda jokio aiškaus provokatoriaus. Kai kuriais labai retais atvejais, sindromas gali būti paveldimas ir sukelia vadinamąją paveldimą neuralginę amiotrofiją.
Rizikos veiksniai
Medikai pastebi, kad didesnę riziką susirgti turi žmonės, kuriems neseniai buvo atlikta operacija ar taikyta narkozė, sergantieji jungiamojo audinio ligomis (pavyzdžiui, Ehlers-Danlos sindromu), autoimuninėmis ligomis (vilklige, laikine arteritu, poliarteriitu nodosa), patyrę peties traumą ar aktyviai sportuojantys. Taip pat riziką gali didinti:
- Vakcina arba skiepijimas
- Nėštumas ar gimdymas
- Spindulinė terapija
- Stuburo punkcija
- Kontrastinių medžiagų leidimas diagnostiniams tyrimams
Diagnostika
Diagnozė grindžiama paciento būklės įvertinimu, simptomų pobūdžio ir ligos istorijos analizavimu. Dažnai reikalingas išsamus neurologinis ištyrimas, vertinant raumenų jėgą, refleksus ir jutimus. Jei kyla įtarimų, pacientas gali būti nukreiptas pas neurologą.
Papildomi tyrimai, padedantys patvirtinti ar atmesti kitus neurologinius sutrikimus, yra elektromiografija (EMG), padedanti įvertinti raumenų ir nervų veiklą. Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali paskirti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), nervų echoskopiją ar kompiuterinę tomografiją (KT).
Gydymas
Parsonage-Turner sindromas dažniausiai praeina savaime, tačiau nėra specifinio gydymo, kuris garantuotų visišką pasveikimą. Visgi laiku nustatyta diagnozė ir tinkama palaikomoji priežiūra gali pagerinti sveikimo eigą.
Kompleksine priežiūra dažnai rūpinasi įvairių sričių specialistai: šeimos gydytojai, ortopedai, neurologai, nervų ir raumenų ligų gydytojai, kineziterapeutai. Ūmaus skausmo fazėje rekomenduojama vartoti skausmą malšinančius vaistus (nesteroidinius vaistus nuo uždegimo), prireikus – geriamuosius kortikosteroidus, stabilizuoti ranką (naudojant specialius įtvarus), o taip pat taikyti elektrinę nervų stimuliaciją arba akupunktūrą.
Skausmui aprimti taikoma kineziterapija: specialistas parenka tempimo bei stiprinimo pratimus. Nervo skausmui mažinti gali būti skiriami vaistai, tokie kaip gabapentinas, karbamazepinas ar amitriptilinas. Sunkiais atvejais, kai niekas nepadeda, galima nerve ar sausgyslės operacija.
Prevencija
Kol tikroji Parsonage-Turner sindromo priežastis lieka neaiški, nėra konkrečių būdų išvengti šios ligos. Kadangi net kai kurie virusai gali išprovokuoti sindromą, gera bendra sveikatos būklė gali sumažinti riziką susirgti.
Prognozė
Parsonage-Turner sindromo eiga labai individuali. Kai kuriems užtenka vienos ligos epizodo ir visi simptomai išnyksta be liekamųjų reiškinių. Kitiems lieka nuolatinis silpnumas ar skausmas, o daliai žmonių sindromas pasikartoja.
Sudėtingesnė eiga tikėtina, jei išlieka stiprus skausmas ir raumenys neatgauna jėgos per tris pirmuosius mėnesius arba jei pažeisti apatiniai kūno segmentai. Dažnesnės pakartotinio sindromo atvejai būna esant paveldėjimui.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad apie 89% pacientų, kuriems buvo taikyta simptominė priežiūra ir kineziterapija, visiškai pasveiko per trejus metus. 75% iš jų sveiksta per dvejus metus, tačiau daugiau nei trečdalis patiria simptomus dar ir po metų. Kai kuriems žmonėms gali išlikti nedideli funkcijos sutrikimai ar skausmas, tačiau visiškas jėgų sugrąžinimas įmanomas, nors gali užtrukti net iki aštuonerių metų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Ypač svarbu laiku nustatyti Parsonage-Turner sindromą. Jeigu pajutote stiprų, netikėtą skausmą, ypač petyje ar rankoje, nedelskite ir kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia tikėtina mano ligos priežastis?
- Kokios gydytojų specializacijos reikalingos mano atvejui?
- Kokius skausmo malšinimo būdus rekomenduojate?
- Kaip turėčiau savimi rūpintis namuose?
- Kaip greitai galiu tikėtis pasveikimo?
- Koks gydymo planas man tinkamiausias?
- Kaip sužinosiu, ar sindromas gerėja ar blogėja?
