Probiotikai – tai produktai, kuriuose yra naudingų mikroorganizmų, tokių kaip mielės (pvz., saccharomyces boulardii) ir bakterijos (pvz., lactobacillus, bifidobacterium). Šie mikroorganizmai natūraliai aptinkami žmogaus žarnyne, skrandyje ir moters lytiniuose takuose. Įprastai jie sudaro natūralią mūsų mikroflorą, bet dėl tam tikrų veiksnių, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus ar intensyviai keliavus, jų pusiausvyra organizme gali išsibalansuoti. Probiotikai padeda atkurti šią pusiausvyrą ir palaikyti žarnyno veiklos normalumą.
Naudojimas
Probiotikai dažnai pasitelkiami įvairių virškinimo sutrikimų profilaktikai ir gydymui. Jie gali būti naudingi, jei vargina viduriavimas (įskaitant ir atsirandantį dėl antibiotikų vartojimo), dirgliosios žarnos sindromas, laktozės netoleravimas, makšties kandidamikozė, šlapimo takų infekcijos ar egzema. Probiotikų galima rasti fermentuotuose maisto produktuose (pavyzdžiui, jogurte, kefyre, rūgštyse), taip pat parduodami papildų pavidalu – kapsulėmis, milteliais ar tabletėmis. Kiekvienas produktas gali būti skirtas skirtingiems tikslams, tad verta atidžiai perskaityti produkto informaciją ir laikytis vartojimo instrukcijų.
Kaip vartoti probiotikus
Prieš pradedant vartoti, svarbu vadovautis informacija, pateikta ant pakuotės. Skirtingi probiotikų produktai gali būti vartojami skirtingai: vienus reikia nuryti nekramčius, kitus galima kramtyti arba ištirpdyti maiste ar gėrimuose. Skystą formą būtina dozuoti tik tam skirtu matavimo šaukšteliu ar taurele – įprasti virtuviniai šaukštai tam netinka. Jei kyla abejonių dėl konkretaus produkto vartojimo ar dozavimo, verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju.
Vartojant gyvų bakterijų turinčius probiotikus kartu su antibiotikais, atsiranda tikimybė, kad šių papildų veiksmingumas sumažės. Tokiu atveju rekomenduojama probiotikus vartoti kelių valandų skirtumu nuo antibiotikų – pavyzdžiui, 2–3 valandomis anksčiau ar vėliau.
Jei probiotikus naudojate po antibiotikų sukeltam viduriavimui gydyti, nevartokite jų esant aukštai temperatūrai ar jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei dvi paras, nebent gydytojas nurodė kitaip – tokiu atveju gali būti reikalingas specialus gydymas.
Pastebėjus, kad simptomai išlieka, stiprėja ar atsiranda naujų, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Galimi šalutiniai poveikiai
Pradėjus vartoti probiotikus, gali padidėti pilvo pūtimas ar atsirasti daugiau dujų. Dažniausiai šie nemalonūs pojūčiai būna trumpalaikiai. Jei nepatogumai nepraeina ar stiprėja, apie tai svarbu pranešti gydytojui arba vaistininkui.
Rečiau gali pasireikšti sunkesni šalutiniai reiškiniai: nuolatinė gerklės skausmas, ilgai trunkanti karščiavimas ar šaltkrėtis. Šie požymiai gali rodyti infekciją, todėl reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Labai retai galimos stiprios alerginės reakcijos, pasireiškiančios išbėrimu, niežuliu, veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimu, dideliu galvos svaigimu arba kvėpavimo pasunkėjimu. Pajutus bet kurį iš šių simptomų, būtina kuo greičiau gauti skubią pagalbą.
Šalutinių reiškinių sąrašas nėra baigtinis. Jei pastebite neįprastų ar nerimą keliančių pojūčių, visada kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti probiotikus, informuokite gydytoją arba vaistininką apie esamas alergijas ar padidėjusį jautrumą bet kuriai produkto sudedamajai daliai. Tam tikri papildai gali turėti papildomų, neaktyvių komponentų (pavyzdžiui, dažiklių, saldiklių), kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti alergijas arba kitų nepageidaujamų reakcijų.
Kai kurios sveikatos būklės reikalauja specialaus atsargumo. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jei jums būdingas ilgai trunkantis viduriavimas (ypač kartu su aukšta temperatūra), silpna imuninė sistema (pvz., dėl ligos ar gydymo), dažnai pasikartojančios šlapimo ar makšties infekcijos. Skysta, miltelių pavidalo arba kramtomos formos probiotikai gali turėti cukraus ar dirbtinių saldiklių. Jeigu sergate diabetu, fenilketonurija ar kita medžiagų apykaitos liga, būtinai aptarkite papildų pasirinkimą su gydytoju.
Jei ruošiatės operacijai ar dantų gydymui, informuokite gydytoją, kokius vaistus ir papildus vartojate.
Nėštumo metu probiotikus vartoti patartina tik tada, jei to tikrai reikia – aptarkite riziką ir naudą su gydytoju. Taip pat neaišku, ar probiotikai patenka į motinos pieną – jei žindote kūdikį, prieš pradėdamos naudoti pasitarkite su sveikatos specialistu.
Sąveika su kitais preparatais
Probiotikai gali sąveikauti su kitais vaistais ar papildais, todėl svarbu visada informuoti gydytoją ar vaistininką apie visą vartojamų vaistų ar papildų sąrašą. Ypač atkreipkite dėmesį, jei naudojate antibiotikus ar priešgrybelinius vaistus (tokius kaip nistatinas, ketokonazolas, grizeofulvinas ar klotrimazolas), nes jie gali sumažinti probiotikų veiksmingumą. Nereikėtų savarankiškai pradėti, nutraukti ar keisti kitų vaistų dozes be gydytojo nurodymo.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
