Pica – tai valgymo sutrikimas, kai žmogus nuolat valgo ne maistinius, jokios maistinės vertės neturinčius ar netgi pavojingus daiktus. Šis elgesys priklauso nuo aplinkybių: mažiems vaikams tai gali būti nereikšmingas raidos etapas, o kai kuriais atvejais – rimta problema, galinti sukelti sveikatai pavojingas pasekmes.
Kas dažniausiai susiduria su pica?
Nors pica gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, kai kurioms grupėms rizika yra didesnė. Dažniau su šiuo sutrikimu susiduria maži vaikai iki šešerių metų, nėščios moterys bei asmenys, turintys tam tikrų psichikos ar raidos sutrikimų – pavyzdžiui, autizmo spektro ar intelekto negalią, šizofreniją.
Visgi pica nepriklauso nuo amžiaus – ji gali išsivystyti įvairiuose gyvenimo tarpsniuose. Vaikams smalsumas ir noras tyrinėti pasaulį burna yra natūrali raidos dalis ir dažniausiai laikinas reiškinys, kuris praeina savaime.
Pastos ir organizmo poveikis
Pica pasireiškia impulsyviu potraukiu valgyti netinkamus objektus, kurių žmogus pats sustabdyti paprastai nesugeba. Pasekmės priklauso nuo to, ką žmogus valgo. Kai kurie įpročiai, kaip ledo graužimas nėštumo metu, paprastai nėra pavojingi, bet kiti gali sukelti rimtų sveikatos bėdų.
Valgomi aštrūs, kieti ar toksiški daiktai gali pažeisti dantis, virškinimo traktą, netgi sukelti užkimšimus ar plyšimus. Pavyzdžiui, valgant plaukus (trichofagija) gali susiformuoti virškinamajame trakte plaukų kamuoliai, kurie sukelia obstrukciją ar kitus pavojus. Žemės ar molio valgymas didina užkrėtimo parazitais pavojų, o kontaktas su tuštinimosi produktais gali tapti infekcinių ligų šaltiniu.
Picos simptomai
Pagrindinis simptomas – nuolatinis noras vartoti ne maisto produktus ar medžiagas, neturinčias maistinės vertės. Daugelis žmonių su pica dažniausiai renkasi vieną konkretų ne maisto objektą.
Pica gali sudaryti palankias sąlygas ir kitoms ligoms vystytis, pavyzdžiui:
- Anemijai (geležies trūkumui).
- Apvaliųjų kirmėlių infekcijai.
- Vidurių užkietėjimui.
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimams.
- Širdies ritmo sutrikimams.
- Apsinuodijimui švinu.
- Žarnyno nepraeinamumui ar užsikimšimui.
Žmonės su šiuo sutrikimu dažniausiai valgo tokius daiktus kaip:
- Pelenai, kreida, anglis.
- Molis, žemė, smėlis, kiaušinio lukštai.
- Kavos tirščiai.
- Bebio ar talko pudra.
- Plaukai, siūlai, vilna.
- Ledo gabaliukai.
- Stipriai apdirbtos medžiagos: skalbinių krakmolas, dažų drožlės.
- Popierius, akmenėliai, augintinių maistas, muilas, audiniai.
Picos priežastys
Nors konkrečios picos priežastys nėra aiškios, mokslininkai išskiria kelis rizikos veiksnius, kurie gali paskatinti šį sutrikimą:
- Kultūrinės ir įgytos elgsenos: kai kuriuose kultūriniuose ar religiniuose kontekstuose pica laikoma priimtina, pavyzdžiui, kai kur praktikuojamas molio ar žemės valgymas.
- Stresas arba nerimas – pica gali būti būdas nusiraminti ar susidoroti su emocinėmis problemomis.
- Vaikystės traumos ar sudėtingos socialinės sąlygos, gyvenimas skurde ar šeimos narių nebuvimas, kartais paskatina tokią elgseną kaip dėmesio siekimo ar įveikos priemonę.
- Mitybos trūkumai – geležies (anemija), kalcio, cinko stoka dažnai susijusi su stipriu noru valgyti neįprastus produktus.
- Paveldimi ar įgyti psichikos sveikatos sutrikimai, kuriuos žmogus paveldi ar įgyja vystymosi metu.
- Nėštumas ir tam tikros ligos, pavyzdžiui, pjautuvinės anemijos forma, yra siejamos su picos rizika.
- Vartojami vaistai kai kuriais atvejais gali lemti šio sutrikimo atsiradimą.
Kaip nustatoma pica?
Picos diagnozei būtina keletą pagrindinių sąlygų atitikimas:
- Elgesys turi tęstis ilgiau nei vieną mėnesį – žmogus pastoviai valgo nenaudingus ar neįprastus objektus.
- Asmuo jau pasiekęs tokį psichinį išsivystymą, kai supranta skirtumą tarp maisto ir ne maisto produktų.
- Neturi būti aiškių kultūrinių ar socialinių paaiškinimų tokiam elgesiui.
- Elgesio negalima paaiškinti esamomis fizinės ar psichinės sveikatos būklemis.
Nėra laikoma pica, jei valgymas susijęs su kultūrinėmis tradicijomis ar mitybos trūkumais, kai žmogus sąmoningai kompensuoja vitaminų ar mineralų stoką valgydamas tam tikras medžiagas.
Tyrimai ir diagnostika
Diagnostika dažniausiai nukreipta ne į pačią pica, bet į galimas jos komplikacijas. Gali būti atliekami tokie tyrimai:
- Kraujas, šlapimas ar išmatos – ieškoma infekcijų, apsinuodijimo, elektrolitų pusiausvyros sutrikimų.
- Vaizdiniai tyrimai (rentgenas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, echoskopija) – nustatyti ar nėra virškinamojo trakto sužalojimų ar užsikimšimo.
- Specializuoti diagnostiniai tyrimai, pavyzdžiui, elektrokardiograma (EKG) gali būti taikoma, jei įtariami širdies ritmo sutrikimai dėl picos sukeltų elektrolitų disbalanso ar infekcijų.
Picos gydymas ir valdymas
Vaikams ir nėščiosioms pica dažniausiai yra laikinas reiškinys, kuris išnyksta savaime. Mažyliams labai svarbi priežiūra ir mokymas atskirti, kas yra valgoma, o kas – ne. Sunkumų turintiems vaikams gali padėti pastovi priežiūra ir nesunkių daiktų pašalinimas iš aplinkos.
Pagrindinė picos gydymo kryptis – įvairios terapijos. Pasirenkamas terapijos būdas priklauso nuo žmogaus amžiaus, priežasčių ir poreikių. Dažniausiai pasitelkiami elgesio keitimo metodai:
- Minkšti vengimo (aversijos) metodai, kai nepageidaujamas elgesys bandomas pakeisti teigiamais skatinimais.
- Elgesio terapija – padeda ugdyti naujas įveikos strategijas, keisti žalingus įpročius.
- Diferencijuota skatinimo terapija – ugdomi kiti, pageidaujami įpročiai.
Vaistai skiriami retai, nebent pica susijusi su specifinėmis psichikos problemomis. Tam tikri antipsichotiniai preparatai gali būti naudingi, tačiau dėl galimų šalutinių poveikių jų vartojimas ribotas.
Kaip sau padėti ar prižiūrėti artimąjį?
Pica gali būti žalinga, jeigu vartojami daiktai pavojingi. Svarbu atvirai pasikalbėti su gydytoju, kuris gali suteikti rekomendacijų ar nukreipti pas specialistą. Ypač reikšminga, jei pica pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą ar kelia tiesioginį pavojų sveikatai.
- Neslėpkite šio įpročio nuo specialisto – gydytojas padės suprasti situaciją ir numatyti tinkamiausią pagalbą.
- Laikykitės gydytojo rekomenduoto vizitų plano. Sėkmingai gydantis, jų gali prireikti vis rečiau. Jei simptomai atsinaujina, grįžkite pas gydytoją vėl.
- Pašalinkite iš aplinkos objektus, kuriuos dažniausiai norisi valgyti, arba padarykite juos neprieinamus.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Staiga atsiradęs skausmas, apsinuodijimo simptomai, žarnyno užsikimšimo požymiai (pavyzdžiui, pilvo tinimas, stiprūs spazmai), širdies ritmo sutrikimai, anemija ar kirmėlinės infekcijos reikalauja skubios medikų apžiūros. Ypač budrūs būkite vaikams – jei vaikas prarijo mažą, aštrų ar magnetinį daiktą, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Picos trukmė ir prognozė
Pica gali būti ilgalaikė, bet daugeliu atvejų laiku įvertinus ir padedant specialistams, simptomus pavyksta sumažinti ar visai panaikinti. Pica nėra laikoma išgydoma liga, tačiau jei žmogus atsisako šio elgesio, jis laikomas remisijos stadijoje ir gali gyventi visavertį gyvenimą. Daugumai vaikų ar nėščių moterų ši problema išnyksta savaime ir nėra pavojinga, tačiau svarbu laiku pastebėti bei eliminuoti grėsmę sveikatai.
Picos prevencija
Šio sutrikimo dažniausiai sukontroliuoti ar išvengti negalima – pica pasireiškia neprognozuotai. Visgi svarbu sekti, kad maiste netrūktų svarbių mineralų bei vitaminų, nors tai negarantuos visiškos apsaugos nuo picos.
