Nėštumo metu virkštelė yra būtinas ryšys tarp besivystančio vaisiaus ir motinos. Ji užtikrina gyvybiškai svarbių medžiagų bei deguonies tiekimą iš placentos į vaisių, leisdama jam augti ir vystytis. Tačiau ne visada virkštelė prisitvirtina prie placentos standartinėje, pačioje saugiausioje vietoje. Vienas iš tokių atvejų – marginalinis virkštelės prisitvirtinimas.
Kas yra marginalinis virkštelės prisitvirtinimas
Paprastai virkštelė prisijungia prie placentos centre – tai laikoma idealiu variantu, užtikrinančiu stabilų ir neribotą kraujo, deguonies bei maistinių medžiagų tekėjimą į vaisių. Tačiau esant marginaliniam prisitvirtinimui, virkštelė įsiterpia ne centre, o pačiame placentos krašte, maždaug 20 milimetrų nuo ribos.
Toks netipinis prisitvirtinimas kai kuriais atvejais gali lėtinti maistinių medžiagų perdavimą iš placentos į vaisių ir sukelti vystymosi sulėtėjimą (vadinamą gimdos augimo sulėtėjimu, arba IUGR), taip pat sukelti vaisiaus širdies ritmo pakitimus gimdymo metu. Vis dėlto, didžioji dalis nėštumų su marginaliniu virkštelės prisitvirtinimu baigiasi visiškai sėkmingai.
Kaip nustatomas ir kaip dažnai pasitaiko
Marginaliniu virkštelės prisitvirtinimu laikoma būsena, kai virkštelė prie placentos krašto yra prisitvirtinusi dviejų centimetrų ar mažesniu atstumu nuo krašto. Apie pažeidimus nėščioji dažniausiai nesužino pagal savijautą – šį pokytį gydytojas gali pastebėti ultragarsinio tyrimo metu.
Ši būklė dažniau pasitaiko daugiavaisiuose nėštumuose (pavyzdžiui, laukiantis dviejų ar daugiau kūdikių), tačiau ją galima aptikti ir tuomet, kai nėščioji laukiasi vieno vaiko. Tikimybė svyruoja nuo maždaug 2 % iki 25 %, priklausomai nuo nėštumo tipo.
Marginalinio prisitvirtinimo simptomai
Išoriškai ar fiziškai moteris nejaučia jokių specifinių požymių. Netipinis virkštelės prisitvirtinimas pastebimas tik nėštumo eigos ultragarsinio tyrimo metu, kur specialistas gali įvertinti virkštelės vietą placentoje.
Priežastys
Nors mokslininkai tiksliai nežino, kodėl pasitaiko šis prisitvirtinimas, išskiriamos tam tikros rizikos grupės ir faktoriai, didinantys tikimybę:
- Daugiavaisis nėštumas (dvyniai, trynukai ir kt.)
- Žalingų medžiagų vartojimas nėštumo metu
- Lėtinės moters ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas
- Vyresnis nei 35 metų motinos amžius
- Pirmas nėštumas
- Anksčiau naudotas gimdos gleivinėje esantis kontraceptikas (spiralė)
- Dirbtinio apvaisinimo technologijų naudojimas
Tačiau ir esant vienam ar keliems šiems veiksniams, ne visada užfiksuojamas virkštelės anomalus prisitvirtinimas. Taip pat dauguma moterų, kurioms nustatomas netipinis prisitvirtinimas, pagimdo visiškai sveikus kūdikius.
Nustatymas ir stebėjimas
Dažniausiai netipinė virkštelės padėtis aptinkama antrą nėštumo trimestrą (nuo 14 iki 27 savaitės) atliekant ultragarsą. Tiksliai įvertinti virkštelės prisitvirtinimo vietą gali būti sudėtinga, tačiau papildomi vaizdiniai metodai, pavyzdžiui, Doplerio ultragarsas, leidžia aiškiau pamatyti kraujotaką nuo placentos iki vaisiaus.
Priežiūra ir gydymas
Jokio tiesioginio gydymo ar korekcijos esant marginaliniam virkštelės prisitvirtinimui nėra. Gydytojų darbas šiuo atveju – sekti nėštumo eigą, įvertinti vaisiaus augimą, stebėti ar nekyla papildomų rizikų. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas Cezario pjūvis, jei matomi požymiai, kad iškyla pavojus motinos ar vaisiaus sveikatai.
Kruopštus nėštumo stebėjimas ir reguliarūs tyrimai padeda smarkiai sumažinti galimų komplikacijų tikimybę.
Ar įmanoma išvengti šios būklės?
Prevencijos, garantuojančios, kad virkštelė prisitvirtins placentos centre, nėra. Tačiau glaudus bendradarbiavimas su nėštumą prižiūrinčiu specialistu ir atsakingas požiūris į savo sveikatą didina sėkmingos nėštumo baigties šansus.
Marginalinio prisitvirtinimo poveikis ir rizikos
Nors anomalus virkštelės prisitvirtinimas gali sąlygoti tam tikras rizikas, tai savaime nereiškia, kad nėštumas bus komplikuotas. Svarbiausia – ar vaisiui užtenka maistinių medžiagų ir deguonies. Dažniausiai rizikos realizuojasi tik esant gimdos augimo sulėtėjimui (IUGR), kai vaisius auga per lėtai. Tuomet galima susidurti su tokiomis pasekmėmis:
- Mažas naujagimio svoris (mažiau nei 2500 g)
- Žemas Apgar rodiklis (vertinama naujagimio būklė po gimimo – jei balai žemi, gali prireikti papildomos pagalbos stebint kvėpavimą ar širdies veiklą)
- Didėja tikimybė, kad vaikutis trumpam bus gydomas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje
Pastebėjus tokių požymių, gydytojas gali svarstyti Cezario pjūvio būtinybę.
Galimos komplikacijos ir tolesnės prognozės
Kai kuriais atvejais marginalinis prisitvirtinimas, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais, gali peraugti į kitą retesnę ir sudėtingesnę būklę – velamentozinį virkštelės prisitvirtinimą. Šios anomalijos metu virkštelė prisitvirtina ne prie placentos, o prie jos dangalų. Velamentozinis prisitvirtinimas fiksuojamas apie 1 % nėštumų, jis kelia didesnę riziką nei marginalinis, todėl stebėjimas dar griežtesnis.
Gydytojas nuolat vertina virkštelės padėtį ir vaisiaus aprūpinimą deguonimi, kad būtų išvengta galimų komplikacijų tiek esant marginaliniam, tiek velamentoziniam prisitvirtinimui.
Kasdienybė su šia diagnoze
Nors sužinojus apie marginalinį virkštelės prisitvirtinimą išgąstis natūralus, dauguma nėštumų šiuo atveju baigiasi sveikais naujagimiais. Jei ultragarsai rodo, kad vaisius auga tinkamai, maitinasi ir vystosi normaliai – nerimauti nereikia.
Svarbiausia atvirai kalbėtis su savo gydytoju apie rūpimus klausimus bei paisyti rekomendacijų. Nėštumo eigą lemia daugybė individualių faktorių, tad svarbiausia gauti realią informaciją apie būklę ir laikytis specialisto nurodymų.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip dažnai turėsiu atlikti ultragarsinius tyrimus ir ar reikės papildomų tyrimų?
- Kokia tikimybė, kad netipinis virkštelės prisitvirtinimas turės įtakos nėštumui?
- Ar bus reikalingi papildomi tyrimai, vertinant vaisiaus augimą ir vystymąsi?
- Kaip rekomenduojama koreguoti mitybą, fizinį aktyvumą ir poilsio laiką, kad nėštumas būtų kuo sveikesnis?
- Kiek valandų miego bei poilsio reikia kiekvieną dieną?
