Plaučių uždegimas – tai rimta infekcinė kvėpavimo sistemos liga, kuri, negydoma laiku, gali sukelti sunkias komplikacijas ar net pavojų gyvybei. Dažniausiai plaučių uždegimą sukelia bakterijos, tačiau pasitaiko ir virusinių ar net grybelinių atvejų. Ši liga gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, tačiau ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokie yra plaučių uždegimo simptomai, kaip jie skiriasi nuo kitų ligų požymių, kokios yra galimos rizikos ir ką daryti, jei įtariate, jog sergate plaučių uždegimu.
Pagrindiniai plaučių uždegimo simptomai: ką svarbiausia žinoti?
Plaučių uždegimo simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo sukėlėjo, žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir net metų laiko. Vienas iš pirmųjų ir ryškiausių požymių – aukšta kūno temperatūra. Dažnai temperatūra pakyla virš 38 laipsnių ir ją lydi šaltkrėtis. Taip organizmas reaguoja į infekciją ir bando su ja kovoti. Tačiau ne visais atvejais temperatūra pasireiškia – ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių imuninė sistema yra silpnesnė, karščiavimas gali būti labai nežymus arba jo visai nebūti.
Kitas dažnas simptomas – kosulys. Iš pradžių jis gali būti sausas, o vėliau pereina į produktyvų, kai atkosima gleivės ar net pūlingas skreplis. Skreplių spalva dažnai rodo infekcijos pobūdį – gelsvos ar žalsvos spalvos gleivės rodo bakterinę infekciją. Kosulys dažniausiai būna stiprus, alinantis ir ilgai trunkantis.
Kartu su kosuliu atsiranda skausmas krūtinėje. Dažnai šis skausmas sustiprėja įkvepiant arba kosint. Tai rodo, kad uždegimas paveikė pleurą – plaučius dengiančią plėvę. Tokiu atveju skausmas gali būti aštrus, duriantis, lokalizuotas vienoje krūtinės pusėje. Skausmas gali klaidinti ir būti palaikytas širdies skausmu, ypač jei plaučių uždegimas pažeidžia kairę pusę.
Dar vienas svarbus požymis – dusulys. Plaučiams uždegimo metu tampa sunkiau įsisavinti deguonį, todėl žmogus gali jausti oro trūkumą net ir esant ramybės būsenai. Dusulys ypač pasireiškia fizinio krūvio metu, lipant laiptais ar vaikštant. Tai vienas iš signalų, kad reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Be minėtų pagrindinių simptomų, plaučių uždegimas gali pasireikšti bendru silpnumu, nuovargiu, prakaitavimu, sumažėjusiu apetitu ir raumenų skausmu. Vaikams ir kūdikiams simptomai gali būti netipiniai – pavyzdžiui, dažnas kvėpavimas, vėmimas, dirglumas ar net vangumas.
Kaip atskirti plaučių uždegimą nuo peršalimo ar gripo?
Plaučių uždegimo simptomai dažnai painiojami su paprasto peršalimo ar gripo požymiais, todėl labai svarbu žinoti esminius skirtumus. Vienas pagrindinių skirtumų – ligos eiga. Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui: pirmiausia pasireiškia sloga, čiaudulys, vėliau – gerklės skausmas ir šiek tiek padidėjusi temperatūra. Kosulys, jei pasireiškia, dažniausiai yra lengvas, be skausmo ar stipraus dusulio.
Gripas prasideda staiga. Per kelias valandas žmogų gali užklupti aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprus kūno skausmas, galvos skausmas ir bendras silpnumas. Tačiau gripas paprastai trunka apie savaitę, o simptomai po truputį ima silpnėti. Kosulys, jei ir pasitaiko, nėra toks sunkus ar ilgas kaip sergant plaučių uždegimu.
Skirtingai nei peršalimo ar gripo atveju, plaučių uždegimas dažnai sukelia specifinius kvėpavimo simptomus – stiprų krūtinės skausmą, dusulį ir nuolatinį, gilų kosulį. Karščiavimas taip pat trunka ilgiau ir mažai reaguoja į įprastus vaistus nuo temperatūros. Jei žmogus po gripo ar peršalimo pradeda jausti stiprų silpnumą, sunku kvėpuoti, pakyla temperatūra ar atsiranda šaltkrėtis, tai gali reikšti, kad virusas komplikavosi į plaučių uždegimą.
Reikia paminėti, kad plaučių uždegimas gali išsivystyti ir be aiškios peršalimo ar gripo fazės. Tai vadinamoji „tylioji“ eiga, ypač dažna tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tokiais atvejais žmogus gali jausti tik bendrą silpnumą, sumažėjusį aktyvumą, prastą apetitą ir lengvą kosulį. Todėl svarbu būti dėmesingiems pokyčiams ir, esant abejonėms, atlikti krūtinės ląstos rentgeno tyrimą.
Rizikos grupės: kas serga dažniausiai?
Plaučių uždegimas gali paveikti bet ką, tačiau tam tikros žmonių grupės yra labiau pažeidžiamos. Pirmiausia – kūdikiai ir maži vaikai, kurių imuninė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi. Jie dažnai serga virusinėmis infekcijomis, kurios gali komplikuotis į plaučių uždegimą. Vaikams simptomai kartais pasireiškia neįprastai: gali atsirasti vangumas, kvėpavimo padažnėjimas, nenoras valgyti.
Kita rizikos grupė – senyvo amžiaus žmonės. Su amžiumi imunitetas silpnėja, todėl senjorai dažniau serga infekcinėmis ligomis. Be to, jie dažnai turi gretutinių ligų – širdies nepakankamumą, cukrinį diabetą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, kurios gali apsunkinti uždegimo eigą.
Žmonės su nusilpusia imunine sistema taip pat yra jautresni – tai onkologiniai pacientai, sergantys AIDS, po organų transplantacijos ar ilgalaikio gydymo imunosupresiniais vaistais. Jiems plaučių uždegimas gali išsivystyti net nuo įprastų bakterijų, kurios sveikam žmogui nesukeltų ligos.
Rūkaliai – dar viena grupė, turinti padidintą riziką. Rūkymas pažeidžia bronchų gleivinę, sumažina apsauginių mechanizmų veikimą, todėl infekcija lengviau patenka į apatinius kvėpavimo takus. Panaši situacija būna ir tarp žmonių, dirbančių užterštoje aplinkoje ar nuolat susiduriančių su cheminėmis medžiagomis.
Ligoninėse gydomi pacientai taip pat gali susirgti vadinamuoju hospitaliniu plaučių uždegimu. Jis dažniausiai sunkesnis ir sunkiau gydomas, nes sukeliamas atsparių bakterijų.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Plaučių uždegimas nėra ta liga, kurią galima gydyti savarankiškai namuose be tinkamos diagnozės. Jei atsiranda bet kuris iš šių simptomų – būtina kreiptis į gydytoją: stiprus, gilus kosulys su pūlingais skrepliais; aukšta temperatūra, trunkanti ilgiau nei tris dienas; skausmas krūtinėje kvėpuojant ar kosint; dusulys ar sunkumas kvėpuojant net ramybės būsenoje; lūpų ar nagų pamėlynavimas; nuolatinis silpnumas ar sąmonės sutrikimas.
Gydytojas gali atlikti plaučių auskultaciją, nustatyti ar girdimi karkalai ar švokštimas, o tiksliausiai diagnozė patvirtinama atliekant krūtinės ląstos rentgenogramą. Kartais gali būti reikalingi kraujo tyrimai, skreplių pasėlis ar net kompiuterinė tomografija, jei įtariamas komplikavęsis uždegimas.
Ypač svarbu skubiai kreiptis į gydytoją, jei sergantis asmuo priklauso rizikos grupei. Tokiais atvejais delsimas gali kainuoti labai brangiai – liga gali greitai progresuoti ir sukelti komplikacijas, tokias kaip plaučių pūlinys, kvėpavimo nepakankamumas ar net sepsis.
Gydymo būdai ir prevencija
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Jei tai bakterinis plaučių uždegimas – dažniausiai skiriami antibiotikai. Svarbu išgerti visą paskirtą kursą net jei simptomai pagerėja anksčiau. Priešingu atveju infekcija gali atsinaujinti ar tapti atspari vaistams. Virusinis plaučių uždegimas dažniausiai gydomas simptomiškai, tačiau kai kuriais atvejais gali būti skiriami antivirusiniai preparatai.
Svarbi gydymo dalis – poilsis, gausus skysčių vartojimas, tinkama mityba. Kai kuriais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, ypač jei yra dusulys, deguonies trūkumas ar reikalinga intraveninė terapija.
Prevencijos priemonės taip pat labai svarbios. Vakcinacija nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos – vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo plaučių uždegimo, ypač rizikos grupėms. Taip pat reikėtų vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, dažnai plauti rankas, stiprinti imunitetą, mesti rūkyti ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar plaučių uždegimas visada pasireiškia karščiavimu?
Ne, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems lėtinėmis ligomis, plaučių uždegimo simptomai gali būti labai nežymūs, be karščiavimo. - Ar galima plaučių uždegimą išsigydyti namuose?
Lengvos formos gali būti gydomos ambulatoriškai, tačiau tik gydytojo paskyrus vaistus. Savarankiškas gydymas be diagnozės gali būti pavojingas. - Kaip žinoti, ar kosulys yra dėl plaučių uždegimo?
Jei kosulys gilus, trunkantis ilgiau nei savaitę, su pūlingais skrepliais, lydi karščiavimas, skausmas krūtinėje ar dusulys – tai gali būti plaučių uždegimo požymiai.
Šaltinis: https://www.mokslotaskas.lt/plauciu-uzdegimo-simptomai-ka-reikia-zinoti/
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
