Subgleivinė gomurio anga – tai specifinė gomurio angos forma, atsirandanti, kai minkštąjį gomurį dengiantis gleivinės sluoksnis atrodo nepažeistas, tačiau po juo yra plyšys. Šis plyšys susiformuoja tada, kai vaisiaus vystymosi metu gomurio raumenys nesusijungia taip, kaip turėtų. Gomurys, arba burnos ertmės skliautas, susideda iš kietojo (priekinės dalies) ir minkštojo (užpakalinės dalies) gomurio. Jei plyšys lieka po gleivine užpakalinėje gomurio dalyje, kalbame apie subgleivinę gomurio angą.
Ar subgleivinė gomurio anga dažna?
Ši būklė nėra dažna – ja gimsta maždaug 0,08 % vaikų. Tačiau tikrasis paplitimas gali būti didesnis, nes kai kurie atvejai lieka nepastebėti dėl neryškių simptomų. Dažniausiai būklė išryškėja tik tuomet, kai pradeda kilti tam tikros vaikui problemos.
Kada galima įtarti šią būklę?
Subgleivinė gomurio anga gali būti sunkiai pastebima iš pirmo žvilgsnio, nes ją slepia burnos gleivinė. Dažnai tėvai ar globėjai pradeda įtarti problemą, jei vaikas dažnai serga vidurinės ausies uždegimais, turi maitinimosi sunkumų kūdikystėje ar prastai artikuliuoja garsus.
Pastebėjus bet kurį iš išvardintų sunkumų, verta kuo greičiau apie juos informuoti vaikų gydytoją – jis galės apžiūrėti burnos ertmę ir, jei reikės, nukreipti pas kitus specialistus.
Subglevinės gomurio angos simptomai
- Ilgai trunkantys arba sudėtingi maitinimo procesai kūdikystėje – kūdikis sunkiai ištuština buteliuką ar krūtį, pienas gali tekėti per nosį.
- Pasikartojantys ausų uždegimai.
- Kai kuriuos garsus vaikui sunku ištarti ar suformuoti.
- Kalba įgauna nosinį atspalvį.
- Iš burnos į nosį išsiveržiantis oras kalbant.
Tiriant burnos ertmę, gydytojas gali pastebėti:
- Dvigubą arba į dvi dalis padalintą gomurio liežuvėlį (uvulą) – mažą išaugą gerklės pakraštyje.
- Melsvą arba pilkšvą juostą per gomurio vidurį (vadinamąją „zona pellucida“).
- V formos įdubimą kietojo gomurio gale.
Nosinė kalba ir per nosį išpučiamas oras dažnai rodo vadinamą vadinamąją velofaringinę disfunkciją, kuri atsiranda, kai gomurys nekontroliuoja oro judėjimo kalbant. Tai viena ryškiausių subglevinės gomurio angos įtakų vaiko kalbai.
Subglevinės gomurio angos atsiradimo priežastys
Būklė išsivysto veikiant keliems veiksniams. Dažniausiai lemiamą vaidmenį vaidina paveldimumas – polinkis gali būti perduotas iš vieno ar abiejų biologinių tėvų. Taip pat įtakos gali turėti tam tikri aplinkos veiksniai, su kuriais būsima mama susidūrė nėštumo metu.
Diagnozės nustatymas
Pirmiausia vaiko burnos ertmę apžiūri pediatras. Jei kyla įtarimas dėl subglevinės gomurio angos, dažnai tenka pasitelkti kitus specialistus – logopedą, ausų, nosies ir gerklės gydytoją arba veido ir žandikaulių chirurgą. Ši būklė diagnozuojama sunkiau nei įprasta gomurio anga, nes plyšys nematomas iš karto ir ne visada sukelia ryškių simptomų.
Tiksliai nustatyti diagnozę padeda papildomi tyrimai:
- Nosofaringoskopija – tai instrumentinis tyrimas, kai per nosį įkišant specialų instrumentą galima apžiūrėti užpakalinę burnos ertmės ir gomurio dalį. Kai kurie plyšiai pastebimi tik šiuo būdu.
- Vaizdo rentgenoskopija – leidžia stebėti, kaip gomurys juda kalbant ar ryjant.
Gydymo būdai
Gydymo taktika priklauso nuo to, kokių sunkumų sukelia subglevinė gomurio anga. Kai kurie vaikai simptomų beveik neturi, kitiems dažnai pasireiškia kalbos sutrikimai ar pasikartojantys ausų uždegimai.
- Kai vaikas neturi jokių problemų, gydymas paprastai nereikalingas – būklė tik stebima.
- Jei pasireiškia velofaringinė disfunkcija, dažniausias sprendimas – operacija (palatoplastika). Jos metu chirurgas rekonstruoja gomurio struktūrą ir taip panaikina plyšį.
- Po operacijos, daugeliui mažųjų reikalinga ilgalaikė logopedo pagalba. Kartais, jei operacija buvo sėkminga ir vaikas greitai atgauna teisingą kalbos skambesį, papildoma pagalba gali ir nereikėti.
- Norint išvengti dažnų ausų uždegimų, į ausis gali būti įdedami specialūs vamzdeliai – tai padeda pagerinti klausą ir užtikrinti tinkamą kalbos vystymąsi.
Pažymėtina, kad vaikams turintiems subglevinę gomurio angą nereikėtų šalinti nosiaryklės tonzilių (adenoidų) – ši operacija gali sukelti papildomų kalbos ar velofaringinių sutrikimų.
Ar vaikui visada būtina operacija?
Nemažai vaikų, kuriems nėra kalbos ar kitų ryškių sunkumų, operacijos neprireikia. Tokiais atvejais gydytojai tiesiog stebi vaiko būklę ilgesnį laiką, kad laiku pastebėtų galimus naujus simptomus ir galėtų pritaikyti tinkamą priežiūrą.
Ar kalbos terapija reikalinga visiems vaikams?
Daugeliu atvejų kalbos terapija – tai ilgesnis procesas, kurio metu logopedas padeda vaikui išmokti teisingai tarti garsus. Kartais kai kuriuos garsus sunku ištarti dėl fizinių kliūčių – tada padeda chirurginis gydymas. Kitus neteisingus tarties būdus vaikas tiesiog turi „atprasti“, ir čia ne mažiau svarbu nuosekli logopedo pagalba.
Ar galima išvengti subglevinės gomurio angos?
Ši būklė – įgimta, todėl visiškai jos išvengti neįmanoma. Tačiau planuodamos nėštumą ar jo metu, būsimos mamos gali saugotis žalingų aplinkos veiksnių: nevartoti tam tikrų vaistų, atsisakyti alkoholio, narkotinių medžiagų bei kitų kenksmingų medžiagų. Tai padeda bent sumažinti riziką, nors visiškai pašalinti pavojaus negalima.
Klausimai gydytojui
Išgirdus, kad vaikui diagnozuota subglevinė gomurio anga, kyla daug klausimų. Į kokius klausimus verta atkreipti dėmesį kalbantis su gydytoju?
- Kas galėjo nulemti šią būklę?
- Ar vaikui tikrai reikės operacijos?
- Ar bus reikalinga kalbos terapija?
- Ar šis sutrikimas turi įtakos vaiko klausai?
- Kiek laiko truks gydymas?
- Kaip galėčiau prisidėti prie vaiko gerovės namuose?
