Papyrofobija – tai ypatinga baimė, kai žmogus jaučia stiprų nerimą ar net baimę dėl popieriaus. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „papyro“ ir egiptietiško „papyrus“, reiškiančių „popierius“, o „phobos“ reiškia baimę. Šis sutrikimas pasireiškia baime liesti, rašyti, matyti popierių ar net susižeisti popieriumi. Kai kuriems žmonėms nerimą kelia net ir popieriaus braižymas ar garsas, kai jis glamžomas.
Kas yra papyrofobija
Papyrofobija priskiriama specifinių fobijų grupei, kai žmogus išgyvena stiprią, nelogišką baimę dėl konkretaus objekto – šiuo atveju, popieriaus. Nors popierius nėra pavojingas, fobija sukelia stiprią įtampą, verčia vengti situacijų, kuriose gali tekti susidurti su popieriumi.
Baimės formos
Papyrofobiją patiriantis asmuo gali bijoti įvairių popieriaus rūšių: nuo laikraščių ir tapetų iki dovanų popieriaus ar net banknotų. Nerimą gali sukelti ne tik galimybė įsipjauti popieriumi, bet taip pat ir būtinybė rašyti ant popieriaus, matyti kitus žmones liečiant ar glamžant popierių.
- Kiekviena popieriaus rūšis (laikraščiai, čekiai, sąskaitos, tapetai).
- Didelio formato popieriaus lapai.
- Piniginiai banknotai, kvitai ar sąskaitos.
- Baimė prisiliesti prie popieriaus ar matyti, kaip kas nors kitas jį liečia.
- Baimė susižeisti į popierių.
- Popieriaus glamžymo garsas.
Paplitimas ir galimos sąsajos
Papyrofobija yra ganėtinai retas reiškinys. Nors tikslių duomenų apie jos paplitimą nėra, žinoma, jog iki 10 % suaugusiųjų ir apie 20 % paauglių gyvenime išgyvena kokią nors specifinę fobiją. Kai kuriems žmonėms, kurie baiminasi užsikrėsti mikrobais, nerimą gali kelti ir bet kokių daiktų, taip pat popieriaus, lietimas.
Per pandemiją susirūpinimas dėl virusų perdavimo per paviršius išaugo, tačiau įrodymų, kad virusu galima užsikrėsti nuo popieriaus ar pinigų, nėra. Vis dėlto, laikomasi įprastų higienos taisyklių: rekomenduojama nusiplauti rankas arba pasinaudoti dezinfekciniu skysčiu po kontakto su pinigais ar čekių paviršiumi.
Papyrofobijos simptomai
Žmonės, turintys papyrofobiją, žino, kad jų baimė nėra pagrįsta realiu pavojumi, tačiau vis tiek patiria aiškius fizinius simptomus, jei susiduria su popieriumi ar apie jį pagalvoja. Tokios reakcijos yra būdingos daugeliui fobijų.
- Galvos svaigimas
- Burnos džiūvimas
- Smarkus išgąstis ar siaubo jausmas
- Pykinimas, vėmimas ar stiprus noras tuštintis
- Prakaitavimas
- Greitas širdies plakimas ir kvėpavimas
- Drebėjimas
- Dusulys, oro trūkumas
Papildomos baimės
Žmogui, kuris bijo popieriaus, kartais pasireiškia ir kitų, giminingų fobijų požymiai:
- Chrematofobija – baimė susijusi su pinigais, ypač popieriniais banknotais
- Kogomofobija – specifinė baimė, susijusi su kartoninėmis dėžėmis
- Hemofobija – baimė kraujo (popieriaus pjūviai gali sukelti kraujavimą)
- Mysofobija arba bakteriofobija – baimė užsikrėsti mikrobais
- Dendrofobija – baimė susijusi su medžiais
Kas lemia papyrofobijos vystymąsi
Didžiausią įtaką fobijų vystymuisi lemia paveldimumas, aplinkos įtaka ir asmeninė patirtis. Moterys papyrofobijomis serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
- Giminės istorija – jei artimoje aplinkoje kas nors sirgo fobija ar nerimo sutrikimu, didesnė rizika ir pačiam išsivystyti panašioms baimėms.
- Genetika – kai kurių žmonių genai lemia polinkį į nerimą ar specifines fobijas.
- Kelios fobijos – dažnai tas pats žmogus turi ne vieną, o kelias stiprias baimes.
Kaip nustatoma papyrofobija
Nors fobija popieriui nėra atskirai įtraukta į oficialius psichikos sutrikimų diagnozavimo vadovus, šį sutrikimą įvertina gydytojas-psichikos sveikatos specialistas. Vertinant atsižvelgiama į tokias aplinkybes:
- Labai stipri ar trikdanti baimė susidurti ar galvoti apie popierių
- Nuolatinis nerimas, trunkantis mažiausiai šešis mėnesius
- Simptomai pasireiškia kiekvieną kartą susidūrus su popieriumi, net apie jį pagalvojus
- Vengimas situacijų, susijusių su popieriumi
- Gyvenimo kokybė pastebimai prastėja dėl fobijos simptomų
Gydymo būdai
Papyrofobijos įveikimui taikoma keletas veiksmingų metodų, kuriuos dažniausiai parenka ir taiko psichologas ar psichoterapeutas:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda išsiaiškinti, kaip ir kodėl atsiranda baimė popieriui, ir moko keisti neigiamas mintis bei elgesį.
- Ekspozicinė terapija – jos metu palaipsniui susiduriama su popieriumi: pradedama nuo paveikslėlių, tada pereinama prie lietimo ar rašymo. Tokiu būdu jautrumas mažėja.
- Dialektinė elgesio terapija (DBT) – lavina įgūdžius, padedančius susidoroti su įtampa ir nerimu, moko atsipalaiduoti, taikyti meditaciją.
- Hipnoterapija – taikoma norint pasiekti gilesnes sąmonės būsenas ir atrasti pasąmoninę baimės priežastį. Dažnai derinama su kitomis terapijos formomis.
- Vaistai – nerimo ar depresijos mažinimui gydytojas gali paskirti vaistus. Dažniausiai jų prireikia trumpam laikotarpiui, kol kitos terapijos pradeda veikti.
Papyrofobijos pasekmės
Išreikšta baimė popieriui gali provokuoti stiprią panikos priepuolio reakciją – fizinį nerimo protrūkį, kurį galima palaikyti širdies smūgiu ar net grėsme gyvybei. Pakartotiniai panikos priepuoliai gali išsivystyti į panikos sutrikimą. Gydytojo paskirti vaistai bei psichoterapija padeda įveikti šį sunkumą.
Įsisenėjusi baimė popieriui gali labai apsunkinti kasdienybę: darbas ar apsipirkimas tampa rimtu iššūkiu, o kartais net gali baigtis socialiniu izoliavimusi ar nenoru išeiti iš namų. Tokiais atvejais, kai žmogus nebemato galimybės saugiai judėti viešumoje, gali išsivystyti agorafobija.
- Izoliacija nuo visuomenės, santykių sunkumai
- Priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų
- Depresija ar mintys apie savižudybę
Kada reikėtų kreiptis į specialistus
- Dažni panikos priepuoliai
- Užsitęsęs nerimas, trukdantis kasdienai ar miegui
- Depresijos požymiai arba sunkumai su priklausomybėmis
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kas galėjo paskatinti šios fobijos atsiradimą?
- Kurio gydymo būdo rezultatai geriausi mano situacijoje?
- Ar verta pabandyti ekspozicinę terapiją?
- Kiek laiko gali prireikti terapijai?
- Ar vaistai gali padėti sumažinti simptomus?
