Fizinio aktyvumo reikšmė po širdies ligos diagnozės yra itin didelė – tinkamai parinkti pratimai gali padėti stiprinti širdį, valdyti ligos simptomus ir pagerinti bendrą savijautą. Tačiau svarbu atminti, kad ne visi sporto būdai yra saugūs turintiems išeminę širdies ligą, ypač jei širdis dar gyja arba yra veikiama papildomų apkrovų.
Kada sportas gali būti žalingas širdžiai
Turint išeminę širdies ligą, judėjimas dažnai rekomenduojamas, tačiau neatsakingai pasirinkti pratimai gali padidinti komplikacijų riziką. Kai kurie populiarūs sporto metodai verčia širdį dirbti maksimaliu pajėgumu, todėl verta žinoti, kaip jų išvengti ir ką rinktis vietoj jų.
Aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės
Treniruotės, kuriose trumpais intervalais atliekami labai intensyvūs pratimai, netinka sergantiems išemine širdies liga. Staigūs fizinio krūvio šuoliai gali smarkiai apkrauti širdį bei sukelti ritmų sutrikimus arba kitus širdies funkcijos sutrikimus.
- Kas tinka vietoj to: Ramesni aerobiniai pratimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, užtikrina nuolatinį, širdžiai palankų tempą.
Didelių svorių kilnojimas
Dirbant su labai sunkiais svoriais, ženkliai padidėja kraujospūdis, o širdis patiria dar didesnį krūvį. Tai gali būti pavojinga žmonėms, turintiems širdies negalią, nes gali pabloginti būklę.
- Kas tinka vietoj to: Jei norite stiprinti raumenis, pasirinkite lengvesnius svorius ar darbus su savo kūno svoriu (pritūpimai, įtūpstai, atsispaudimai prie sienos), dėmesį sutelkite į daugiau pakartojimų. Naudinga rinktis treniruoklius, kurie leidžia geriau kontroliuoti judesio kryptį ir krūvio intensyvumą.
Atliekant didelį poveikį turinčius pratimus
Priemonės kaip greitas bėgimas, šokinėjimas ar smarkūs judesiai gali būti per daug agresyvūs ne tik sąnariams, bet ir širdžiai. Staigus fizinis krūvis ir greiti judesių pokyčiai didina riziką patirti traumą ar širdies perkrovą.
- Kas tinka vietoj to: Pasirinkite veiklas su mažesniu poveikiu: vaikščiokite, važinėkite stacionariu dviračiu arba plaukite. Tokios veiklos saugesnės širdžiai ir mažiau apkrauna sąnarius.
Intensyvios sporto šakos
Bendraujant su komandos sportais, tokiais kaip futbolas ar krepšinis, tenka dažnai ir netikėtai keisti judėjimo kryptį, greitį ir jėgą. Tai reikalauja didelių pastangų, o širdžiai tampa sunkiau nustatyti stabilų ritmą, todėl padidėja dusulio ar kitų simptomų tikimybė.
- Kas tinka vietoj to: Gali būti naudingesnės ramesnės, mažesnio intensyvumo veiklos – pavyzdžiui, golfas arba porinis tenisas. Šios sporto šakos leidžia judėti nuosaikiau ir vengti staigių krūvių širdžiai.
Trūksta apšilimo ir atvėsinimo pratimų
Prieš fizinę veiklą ir po jos ypatingai svarbu pratinti širdį prie pokyčių – iš lėto pereiti nuo poilsio prie aktyvumo ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, trumpa lėta mankšta, ramus pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai – toks apšilimas ir atvėsimas padeda išvengti staigių kraujospūdžio ir širdies ritmo svyravimų.
Kaip saugiai stiprinti širdį
Sergant išemine širdies liga, sportas – puikus būdas pagerinti savijautą. Verta rinktis vidutinio intensyvumo aerobinius pratimus, derinti lengvą jėgos treniruotę, nepamiršti tinkamo apšilimo ir atvėsimo.
Kiekvienas pasirinktas fizinis aktyvumas turėtų būti priderintas prie jūsų pajėgumo, o galimus pokyčius aptarkite su gydytoju. Stebėkite savo pojūčius ir venkite per didelio krūvio – tai padės palaikyti gerą širdies būklę ir džiaugtis aktyviu gyvenimu.













