Nėštumo metu patiriama depresija – tai nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, nerimu, nuovargiu bei miego problemomis. Ši būsena dažnai lemia socialinį užsisklendimą, sumažėjusį norą bendrauti ar užsiimti anksčiau malonia veikla. Nors nėštumo depresija dažnai pasireiškia bet kuriame laukimosi etape, ji skiriasi nuo vadinamųjų „baby blues“ – trumpalaikio nuotaikų svyravimo, kuris paprastai išnyksta per kelias savaites. Tuo tarpu giliosios depresijos simptomai neišnyksta savaime ir dažnai reikalauja specialaus gydymo.
Kas gali patirti depresiją nėštumo metu
Šis susirgimas neretai paliečia įvairias moteris, nepriklausomai nuo jų gyvenimo aplinkybių ar ankstesnės sveikatos istorijos. Tam tikri veiksniai padidina riziką susidurti su depresija nėštumo metu:
- Ankstesni ar giminės patirti nuotaikos ar nerimo sutrikimai, įskaitant obsesinį-kompulsinį sutrikimą.
- Nesėkmingos pastangos pastoti ar nevaisingumas.
- Nėštumas neplanuotas arba laukiama daugiau nei vieno kūdikio (pvz., dvyniai, trynukai).
- Sudėtingos gyvenimo situacijos – skyrybos, finansiniai sunkumai, problemos darbe ar sveikatos iššūkiai šeimoje.
- Nėštumo metu stokojama artimųjų palaikymo.
- Kūdikio sveikatos problemos ar specialieji poreikiai.
Kaip dažnai pasitaiko depresija nėštumo metu
Depresija laukiantis yra gana dažnas nusiskundimas. Manoma, kad apie 5 % suaugusių žmonių kenčia nuo ilgalaikio liūdesio ar depresijos jausmų. Nėščios moterys ypač dažnai susiduria su šiuo iššūkiu, tad svarbu laiku atpažinti požymius ir kreiptis pagalbos.
Priežastys, lemiančios depresiją nėštumo metu
Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių pokyčių ryškiai svyruoja moters nuotaika. Be to, genetinis polinkis į nuotaikos sutrikimus gali padidinti jautrumą depresijai. Cheminių medžiagų organizme balanso pasikeitimai dažnai veikia emocinę būseną. Papildomai daug moterų patiria nerimą dėl besikeičiančių kūno formų, ateities netikrumo, didelės atsakomybės ir finansinių klausimų. Visa tai ypač stipriai paveikia moteris, kurioms depresijos rizika didesnė.
Depresijos nėštumo metu simptomai
- Dažnas nerimas, nuolatinis įkyrių minčių ir rūpesčių srautas.
- Apetito svyravimai ir nepaaiškinamas kūno svorio pokytis, nesusijęs su nėštumu.
- Pamėgtos veiklos praradimas, socialinio gyvenimo atsisakymas.
- Nuolatinis nuovargis, mieguistumas arba priešingai – sunkumai užmiegant, nemiga.
- Liūdesys, beviltiškumo, kaltės jausmas, vidinis tuštumas ar nejautrumas.
- Dirglumas, dažnas verksmingumas, nuotaikų kaita.
- Susidomėjimo seksu praradimas, sutrikusi emocinė artumo su partneriu būsena.
- Negalavimo požymiai, nesusiję su kitomis ligomis (pvz., galvos ar raumenų skausmai, virškinimo problemos).
- Dėmesio stoka, sunkumai priimant sprendimus ar įsimenant informaciją.
Diagnostika
Pajutus pastovią prastą nuotaiką, liūdesį ar apatiją, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Pradžioje aptariami simptomai, jų trukmė ir dažnumas. Dažnai rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kuris gali įvertinti sunkumo laipsnį ir pasiūlyti veiksmingą pagalbą. Jeigu turite asmeninę ar šeimos psichikos sveikatos istoriją, verta apie tai pasakyti gydytojui.
Nėštumo depresijos gydymo būdai
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda keisti mąstymo ir elgesio modelius, išmokyti pozityviai reaguoti į sudėtingas situacijas.
- Tarpe asmeninė terapija (IPT) padeda stiprinti socialinius ryšius, mokytis priimti pagalbą ir atvirai bendrauti su artimaisiais.
- Vaistai nuo depresijos – gydytojas patars, kurie medikamentai saugūs naudoti nėštumo bei žindymo metu.
- Psichoterapiniai pokalbiai, skirti išmokti valdyti savo jausmus ir įveikti nuotaikos svyravimus padedant kvalifikuotam specialistui.
Kaip sau padėti laukiantis
- Ieškokite bendraminčių – būsimos mamos palaikymo grupės ar kiti nėščiosios patirtys gali tapti rimtu emociniu atspirties tašku.
- Rūpinkitės savo sveikata – pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, nėščiųjų vitaminų vartojimas ir kokybiškas miegas gali pagerinti savijautą.
- Laikykitės žalingų įpročių – nutraukite rūkymą, venkite alkoholio, nes žalingi įpročiai nėra saugūs, o jų pasekmės neigiamai veikia ir motiną, ir vaisių.
- Planuokite ruoštis kūdikio atėjimui – reguliarūs vizitai pas gydytoją, žinios apie vaisiaus vystymąsi, praktinis pasiruošimas gimdymui padeda sumažinti nerimą.
- Aktyvus laisvalaikis – neišsižadėkite draugų, nepamirškite išeiti į lauką ar pasportuoti kartu su partneriu.
- Meditacija ir atsipalaidavimas – įvairūs kvėpavimo pratimai, jogos užsiėmimai ar meditacija padeda sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būklę.
Kaip sumažinti nėštumo depresijos riziką
Visiškai išvengti šio sutrikimo dažnai neįmanoma, ypač jei ankstesnė gyvenimo istorija susijusi su nuotaikos ar nerimo sutrikimais. Tačiau verta iš anksto pasitarti su gydytoju apie galimus simptomus – tai leidžia greičiau pastebėti pokyčius ir laiku pasirinkti pagalbą.
Kokios prognozės laukiant gydymo
Daugelis moterų, pasirinkusių tinkamą gydymą, pastebi žymų savijautos pagerėjimą. Dažnai gydytojas pataria kombinuoti terapiją su vaistais bei gyvenimo būdo pokyčiais – toks derinys dažnai duoda geriausius rezultatus. Jeigu vienas gydymo būdas nepadeda, specialistas gali pasiūlyti kitą sprendimą.
Depresijos įtaka laukiamam kūdikiui
Negydoma depresija gali pakenkti būsimam kūdikiui. Prastai besijaučiančiai būsimai mamai sunku rūpintis savimi, todėl didėja rizika rinktis nesveikus įpročius – nepaisyti mitybos, vengti fizinio aktyvumo, vartoti alkoholį ar rūkyti. Visa tai veikia ir vaisiaus raidą.
Kada būtina kreiptis pagalbos
Jeigu nėštumo metu ar po gimdymo jaučiate nuolatinį liūdesį, nenorą nieko daryti ar kitus depresijos požymius, nelaukite – ieškokite pagalbos. Šiuolaikiniai gydymo metodai yra saugūs ir veiksmingi. Esant sunkioms mintims ar grėsmei sau, būtina nedelsti ir ieškoti skubios pagalbos.
