Prieširdžių virpėjimas : simptomai ir gydymo būdai

Prieširdžių virpėjimas yra nereguliarus širdies virpėjimas, kai viršutinės dvi širdies kameros plaka nesuderintai su apatinėmis dviem kameromis. Prieširdžių virpėjimo pacientai gali jausti širdies plakimą ir dusulį, kurie gali praeiti arba pasikartoti. Tai didina kraujo krešulių susidarymo širdyje riziką, o krešuliui patekus į kraują, gali sukelti paralyžių.

Simptomai

Prieširdžių virpėjimas gali būti laikinas, dažnas ar pastovus. Simptomai ir gydymas gali skirtis priklausomai nuo paciento būklės sunkumo. Dažniausi prieširdžių virpėjimo simptomai yra dusulys, širdies plakimas ir svaigulys. Kai kurie pacientai gali neturėti jokių simptomų ir sužinoti apie būklę tik vėliau, atliekant diagnozę ar fizinį patikrinimą. Tačiau, jei jaučiate krūtinės skausmą, tai gali būti širdies priepuolio įspėjamasis ženklas, todėl būtina skubiai kreiptis į gydytoją arba greitąją pagalbą.

Norint išvengti ligos pablogėjimo, rekomenduojama atlikti tyrimą pas gydytoją, jei pasireiškia bet kuris iš minėtų simptomų. Gali būti atliekamas elektrokardiograma, siekiant nustatyti prieširdžių virpėjimo ar kitų širdies ritmo sutrikimų galimybę.

Priežastys

Šis nereguliarus ir greitas širdies ritmas atsiranda, kai viršutinės dvi širdies kameros gauna netvarkingus elektrinius signalus. Jūsų širdies dešinėje viršutinėje kameroje yra sinusinis mazgas, kuris siunčia signalą į širdies plakimą. Šis signalas juda per dvi kameras ir verčia širdį susispausti bei siųsti kraują į širdį ir visą kūną. Jei elektriniai signalai veikia netinkamai, tai sukelia greitą ir nenormalų širdies ritmą. Prieširdžių virpėjimo metu širdies ritmas gali svyruoti nuo 100 iki 175 kartų per minutę, o normalus ritmas yra nuo 60 iki 100 kartų per minutę.

Daug veiksnių gali padidinti prieširdžių virpėjimo riziką, tokių kaip amžius, širdies ligos, aukštas kraujospūdis, alkoholio vartojimas, nutukimas, šeimos istorija ir kitos lėtinės būklės.

Vyresnio amžiaus žmonės paprastai turi didesnę prieširdžių virpėjimo riziką. Be to, širdies ligos padidina šios būklės atsiradimo tikimybę. Padidėja rizika ir tiems, kurie turi aukštą kraujospūdį ar kitas lėtines ligas, pvz., diabetą, skydliaukės ar lėtinę inkstų ligą. Taip pat nutukimas ir šeimos istorija, kurioje yra prieširdžių virpėjimo atvejų, susiję su šios būklės vystymusi.

Diagnozė

Paprastai, siekiant įvertinti ligos tikimybę, gydytojas peržiūri paciento vaistų istoriją ir gali prireikti atlikti fizinį patikrinimą. Diagnozuojant būklę, gali būti skiriami šie tyrimai:

• Elektrokardiograma (EKG)Šis įrankis matuoja ir registruoja elektrinius signalus, einančius per jūsų širdį, prijungiant mažus jutiklius prie krūtinės ir rankų.
• Holterio monitoravimasŠis nešiojamas EKG įrašymo įtaisas gali stebėti širdies darbą 24 valandas per parą ar ilgiau. Tai leidžia gydytojams stebėti širdies veiklą tais atvejais, kai širdies ritmas gali rodyti nenormalius simptomus dienos metu.
• Įvykių registratoriusĮvykių registratorius veikia panašiai kaip Holterio monitorius. Šis įrenginys orientuotas į kelių savaičių ar net kelių mėnesių širdies supervertinėjimą. Pacientas privalo paspausti mygtuką, kai širdies plakimas sutrinka, kad įrašytų anomalijos dažnumą ir skaičių. Tai leidžia gydytojui stebėti nenormalų širdies plakimą ir ritmo sutrikimus.
• EchokardiogramaŠis metodas naudoja aukšto dažnio bangas, skirtas širdies vaizdams gauti, parodydamas galimus širdies anomalijas, vožtuvų būklę ir kraujo krešulius, kurie gali susidaryti.
• Kraujo tyrimaiŠie tyrimai atliekami siekiant ieškoti kitų veiksnių, galinčių sukelti prieširdžių virpėjimo vystymąsi, tokių kaip skydliaukės sutrikimai ir kiti kraujo komponentai.
• Krovinio testasŠis testas atliekamas siekiant stebėti jūsų širdį fizinio krūvio metu.
• Krūtinės rentgenogramaPlaučiai ir širdis stebimi, siekiant ieškoti kitų būklių, be prieširdžių virpėjimo, galinčių paaiškinti jūsų simptomus.

Gydymas

Prieširdžių virpėjimo gydymas gali skirtis atsižvelgiant į ligos sunkumą ir trukmę. Gydymas siekia atkurti ritmą ar kontroliuoti širdies susitraukimų dažnį bei užkirsti kelią kraujo krešulių susidarymui, kuris gali didinti insulto riziką.

1. Ritmo atkūrimas arba širdies susitraukimų dažnio kontrolė

Dažniausiai naudojamas metodas ritmui atkurti yra kardioversija. Šie metodai skiriasi priklausomai nuo prieširdžių virpėjimo sunkumo ir trukmės:

• Elektrinė kardioversijaŠokai elektros impulsais siunčiami į širdį per krūtinės pleistrus, siekiant trumpam sustabdyti širdies veiklą ir atkurti įprastą ritmą. Prieš procedūrą gali būti suteiktas sedatyvas. Kai kuriais atvejais kartu su procedūra gali būti vartojami vaistai, siekiant atkurti širdies plakimą.
• Kardioversija su vaistaisAntiaritminiai vaistai gali būti reikalingi reguliariems sinusiniams ritmams atkurti. Jie gali būti vartojami per burną arba per IV, širdies ritmas stebimas ligoninėje, vertinama tolesnė gydymo strategija. Jei širdies ritmas normalizuojasi, panašūs antiaritminiai vaistai gali būti ir toliau vartojami prieširdžių virpėjimo pasikartojimui išvengti. Keliomis savaitėmis prieš šį gydymą gali būti paskirtas varfarinas arba kiti kraujo skiedikliai, siekiant išvengti kraujo krešulių ir insulto. Šie vaistai gali būti vartojami bent mėnesį po gydymo.
• Normalus širdies ritmas palaikymasPo elektrinės kardioversijos procedūros kai kurie antiaritminiai vaistai gali būti skirti prieširdžių virpėjimo pasikartojimo prevencijai ir normalaus širdies ritmo palaikymui, tokiems kaip:
  • Amiodaronas
  • Flekainidas
  • Propafenonas
  • Sotalolis
  • Dofetilidas

Pacientai gali patirti šalutinių poveikių, tokių kaip pykinimas, galvos svaigulys ir nuovargis, vartojant šiuos vaistus. Kai kuriais atvejais gali atsirasti rimtų ritmo sutrikimų apatinėse širdies kamerose. Šių vaistų vartojimas gali padidinti prieširdžių virpėjimo sunkumą.

• Širdies susitraukimų dažnio kontrolėYra tam tikros rūšies vaistų, kurie gali būti naudojami greitam širdies ritmui kontroliuoti ir jį atkurti į normalų ritmą:
  • Digoksinas.Šis vaistas kontroliuoja širdies ritmą ramybės metu. Gydytojas gali paskirti papildomus vaistus, tokius kaip kalcio kanalų blokatoriai arba beta blokatoriai, vartojant šį vaistą.
  • Beta-blokatoriai.Beta-blokatoriai padeda reguliuoti širdies ritmą tiek ramybės, tiek fizinio aktyvumo metu. Vaisto šalutinis poveikis gali sumažinti kraujospūdį ir sukelti hipotenziją.
  • Kalcio kanalų blokatoriai.Šie vaistai veikia širdies ritmo reguliavimą. Tačiau juos reikėtų vengti, nes gali sukelti žemą kraujospūdį ir širdies nepakankamumą. Gydytojas gali rekomenduoti tolimesnes procedūras ritmo kontrolei:
    • Katilis ir chirurginės procedūrosJei kiti gydymo būdai nesuteikia rezultatų, gali būti rekomenduojamos katilės ar chirurginės procedūros kaip alternatyvūs gydymo metodai. Procedūros tikslas yra sunaikinti dalį širdies audinio, kuris sukelia nenormalius elektrinius signalus, grąžinant normalų širdies ritmą:
      • Katilės abliacijaŠis gydymas siekia sunaikinti dalį širdies audinio, sukeliančio prieširdžių virpėjimą, naudojant aukšto dažnio elektrines bangas arba radijo dažnio energiją per katilį į širdį. Tai sukurs randą, kuris padės širdies ritmui grįžti į normalų. Ši procedūra kartais naudojama pacientams su širdies nepakankamumu arba tiems, kurie yra nejautrūs antiaritminiams vaistams.
      • Mazės procedūraTai chirurginė procedūra, kurios tikslas yra sunaikinti dalį širdies audinio, sukeliančio prieširdžių virpėjimą. Operacija atliekama atidarant širdį, prieš sunaikinant pagrindinį audinį. Procedūra palieka randą, kuris neveda elektros ir padeda širdies ritmui grįžti į normalų. Tačiau ši operacija naudojama tik tiems pacientams, kuriems kiti gydymo metodai nesuteikė rezultatų, nes širdies atidarymo procedūros yra sudėtingos. Procedūra gali būti atliekama kartu su kitomis širdies atidarymo operacijomis, pvz., vainikinių arterijų šuntavimu.
      • Atrioventrikulinio (AV) mazgo abliacijaTai alternatyvi procedūra tiems pacientams, kurie nereaguoja į kitas procedūras. Procedūra apima katilo naudojimą, siunčiant radijo dažnio energiją į kelią, jungiantį viršutinės ir apatinės širdies kameras. Tai sunaikins mažą širdies audinio plotą, kad būtų išvengta nereguliarių signalų. Reikės implantuoti širdies stimuliatorių, kad būtų užtikrintas tinkamas apatinio širdies kamerų veikimas. Po terapijos pacientams reikės vartoti kraujo skiediklius, kad būtų išvengta kraujo krešulių, kurie gali sukelti insultą.

2. Kraujo krešulių prevencija

Pacientai su prieširdžių virpėjimu turi didelę kraujo krešulių, kurie gali sukelti insultą, riziką. Rizika dar didesnė pacientams su kitomis širdies ligomis. Gydytojas gali skirti vaistus, kurie padės išvengti kraujo krešulių, tokius kaip šie du pagrindiniai vaistai:

• Antikoaguliantai
  • Varfarinas Šis stiprus antikoaguliantas skirtas kraujo krešulių susidarymo prevencijai. Pacientai, vartojantys šį vaistą, privalo griežtai laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų stebimas vaisto poveikis kraujui, siekiant išvengti pavojingo kraujavimo.
  • Naujesni antikoaguliantai Šie antikoaguliantai dažnai naudojami prieširdžių virpėjimo pacientams, siekiant išvengti insulto. Naujieji antikoaguliantai veikia trumpiau nei varfarinas ir todėl nereikia atlikti kraujo tyrimų, siekiant stebėti vaisto poveikį. Tačiau būtina pasitarti su gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų.

Kairiojo prieširdžio priedėlio uždarymas

Kairiojo prieširdžio priedėlio uždarymas yra galimybė pacientams, turintiems didelę kraujo krešulių susidarymo arba lengvo kraujavimo riziką be širdies vožtuvų problemų, bei žmonėms, kurie negali naudoti antikoaguliantų.

Procedūra prasideda mažo vamzdelio įkišimu per šlaunies veną, siekiant įdėti mažą skėtį primenantį dangtelį kairiojo prieširdžio priedėliui uždaryti ir leisti audiniui ilgainiui užsidengti. Šis gydymas gali padėti užkirsti kelią kraujo krešulių susidarymui ir pakeisti antikoaguliantų vartojimą.

Pasirengimas vizitui

Prieš vizitą jums yra patariama atkreipti dėmesį į apribojimus prieš susitikimą ir galite parengti šią informaciją:

• jūsų patirti simptomai
• svarbiausia jūsų asmeninė informacija
• visi vartojami vaistai
• klausimai, kuriuos norite užduoti gydytojui

Konsultacijos metu gydytojas gali užduoti klausimus, tokius kaip:

• kada prasidėjo jūsų simptomai
• ar jūsų simptomai yra nuolatiniai, ar atsitiktiniai
• jūsų simptomų sunkumas
• kas gali palengvinti ar pabloginti jūsų simptomus

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.