Intermituojančio sprogstamojo sutrikimo metu žmogus patiria nevaldomų, impulsyvių pykčio protrūkių, kurie dažnai yra žymiai stipresni už pačią sukėlusią situaciją. Šios staigios agresijos bangos ne tik sukelia daug streso pačiam žmogui, bet ir gali sugadinti santykius su artimaisiais, kolegomis ar kelti pavojų aplinkiniams.
Kas yra intermituojantis sprogstamasis sutrikimas?
Tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris išsiskiria pasikartojančiais, sunkiai valdoma pykčio proveržiais. Tokie epizodai dažniausiai pasireiškia užgaidomis, smarkiais žodiniais konfliktiškais ginčais, gali baigtis netgi fiziniais išpuoliais ar agresija. Svarbu paminėti, kad už šių protrūkių žmogus dažniausiai laikosi įprasto elgesio ir nesivelia į konfliktus be rimtos priežasties.
Šis sutrikimas priklauso impulsų kontrolės sutrikimų grupei. Dažnai kartu pasireiškia ir kitos psichikos būklės, tokios kaip nerimo sutrikimai, autizmas, bipolinis sutrikimas ar intelekto negalia. Pastebima, kad net apie 80% šį sutrikimą turinčių asmenų kartu serga ir kitomis psichikos ligomis.
Kam būdingas šis sutrikimas?
Intermituojantis sprogstamasis sutrikimas gali išsivystyti tiek vaikams nuo 6 metų, tiek suaugusiesiems. Dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 40 metų suaugusiesiems. Vyrai šiuo sutrikimu serga dažniau nei moterys.
Kaip dažnai šis sutrikimas pasitaiko?
Įvairių tyrimų duomenimis, nuo 1,4% iki 7% populiacijos gali patirti šios būklės simptomus.
Simptomai ir priežastys
Intermituojančio sprogstamojo sutrikimo simptomai
Pagrindinis požymis – stiprūs, netikėti pykčio protrūkiai, kurie neatitinka situacijos masto. Dažnai žmogus supranta, kad tokia reakcija nėra tinkama, tačiau negali savęs suvaldyti. Šio pykčio priepuoliai dažniausiai:
- Yra impulsyvūs (atsiranda be aiškaus plano ar iš anksto).
- Sukeliami greitai po provokuojančios situacijos.
- Trunka iki pusvalandžio, retai ilgiau.
- Sukelia didelį emocinį diskomfortą.
- Daro įtaką žmogaus gyvenimui – mokykloje, darbe, šeimoje ar bendravime.
Pykčio proveržių formos gali būti skirtingos:
- Staigūs rėkavimai ar barniai.
- Grasinimai, įžeidinėjimai ar žodiniai išpuoliai.
- Fizinė agresija prieš žmones ar gyvūnus (stumdymas, mušimas, smūgių naudojimas ar net ginklų panaudojimas).
- Turto ar daiktų gadinimas, durų trankymas ar daiktų mėtymas.
- Smurto apraiškos šeimoje.
- Agresyvus elgesys vairuojant.
Pyktis kartais būna švelnesnis, kartais gali būti labai stiprus – tiek, kad baigiasi sunkiu sužalojimu ar net mirtimi. Prieš pat pykčio proveržį žmogus gali jausti:
- Smarkų įniršį ar dirglumą.
- Augantį įtampą organizme.
- Paskubėjusį minčių srautą, sunkumus bendraujant.
- Energingumą, drebėjimą.
- Širdies plakimą ar spaudimą krūtinėje.
Protrūkiui praėjus dažnai juntamas palengvėjimas, po kurio ateina gėdos ar apgailestavimo jausmas.
Kas lemia intermituojančio sprogstamojo sutrikimo išsivystymą?
Tikslios šio sutrikimo priežastys vis dar tiriamos, tačiau pagrindiniai įtakojantys veiksniai:
- Paveldimumas: Pastebėta, kad šeimose, kuriose buvo šis sutrikimas, jis pasikartoja dažniau. Genetiniai tyrimai rodo, kad iki 72% polinkio į impulsyvią agresiją gali būti nulemtas paveldimumo.
- Biologiniai veiksniai: Smegenų struktūra ir funkcija, ypač migdolinio kūno (amygdala) sritis, susijusi su emocijomis, gali būti pakitusi. Taip pat nustatyta, kad šį sutrikimą turintiems žmonėms dažnai būna žemesnis serotonino (vieno iš nervų sistemą veikiančių chemikalų) kiekis.
- Aplinkos poveikis: Dažni psichologinio ar fizinio smurto epizodai vaikystėje, trauminiai įvykiai ar smurto stebėjimas gali reikšmingai prisidėti prie šios ligos išsivystymo.
Diagnozavimas ir tyrimai
Įtarus šį sutrikimą, svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Diagnostika remiasi išsamiu pokalbiu, pokalbio metu renkami duomenys apie:
- Asmeninę ir šeimos psichikos bei fizinę sveikatą.
- Santykių, mokymosi ar darbo istoriją.
- Impulsų valdymą ir su tuo susijusius sunkumus.
Dažnai informacija renkama ir iš artimųjų ar draugų, kad geriau suprasti žmogaus elgesio pobūdį. Pagal nustatytus kriterijus, diagnozė patvirtinama vienu iš šių atvejų:
- Jei dažnai (pavyzdžiui, du kartus per savaitę bent tris mėnesius) pasireiškia žodinė arba fizinė, bet nesukelianti žalos, agresija.
- Jei per metus įvyksta bent trys epizodai, kai buvo padaryta žala žmonėms, gyvūnams ar turtui.
Svarbu, kad agresijos intensyvumas būtų akivaizdžiai per didelis lyginant su išprovokavusia situacija ir kad protrūkiai nebūtų planuoti. Pradėti diagnozuoti galima ne anksčiau kaip nuo 6 metų.
Gydymas ir pagalba
Kaip gydomas intermituojantis sprogstamasis sutrikimas?
Dažniausiai taikomas psichoterapinis gydymas, kurio pagrindinis tikslas – pakeisti mąstymą apie pyktį ir agresiją, išmokti naujų elgesio strategijų. Priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriami ir vaistai.
Siekiama, kad pykčio protrūkių visai neliktų arba jie taptų retesni ir silpnesni. Jei visiškai išgydyti nepavyksta, tikslas – sumažinti pykčio protrūkių dažnį ir intensyvumą bei palaikyti žmogaus ir aplinkinių saugumą.
Pagrindiniai psichoterapijos metodai
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Dažniausiai taikomas metodas, padedantis suprasti, kaip žmogaus mintys veikia jo elgesį, identifikuoti nepalankias mintis bei ugdyti naujus gebėjimus valdyti pyktį.
- Kognityvinė restruktūrizacija: Mokoma pažvelgti į situacijas iš naujo, keisti klaidingus įsitikinimus ir sumažinti neigiamas reakcijas.
- Atsipalaidavimo treniruotės: Tokios kaip gilus kvėpavimas arba progresyvus raumenų atpalaidavimas, padeda efektyviau reaguoti į stresą.
- Kopingo įgūdžių ugdymas: Imituojamos sudėtingos situacijos, mokoma reaguoti ramiau, pavyzdžiui, pasitraukti iš konflikto.
- Atkryčio prevencija: Išmokstama atpažinti artėjančius sunkumus, į juos reaguoti kaip į natūralius proceso etapus, o ne nesėkmę.
Vaistai, skirti gydyti šį sutrikimą
Kai kuriais atvejais skiriami vaistiniai preparatai, kurie padeda padidinti dirgiklių slenkstį ir sumažinti polinkį į impulsyvų pyktį. Dažniausiai naudojamos šios vaistų grupės:
- Antidepresantai.
- Antipsichotikai.
- Antikonvulsantai.
- Raminamieji (antianxiety) vaistai.
- Nuotaikos stabilizatoriai.
Vaistai parenkami individualiai, priklausomai nuo žmogaus amžiaus, simptomų pobūdžio, kitų susirgimų.
Prevencija
Žinomiausi rizikos veiksniai šio sutrikimo išsivystymui:
- Jaunas vyriškos lyties amžius.
- Bedarbystė.
- Nesantuokinis statusas.
- Žemesnis išsilavinimo lygis.
- Smurto artimoje aplinkoje ar seksualinės prievartos patirtis, ypač vaikystėje.
- Paveldimumas – sutrikimas pasireiškia giminėje.
Pastebėjus, kad vaikas patiria daug streso, dažnus konfliktus ar mato smurtą, pravartu pasitarti su specialistais, kaip padėti tvarkytis su emocijomis.
Ligos eiga ir prognozė
Šį sutrikimą turintys žmonės dažnai patiria prastesnę gyvenimo kokybę, sunkiai išlaiko artimus santykius, kyla daugiau sunkumų darbe ir bendruomenėje. Nors kognityvinė terapija ir vaistai gali padėti valdytis, dažnai tai yra lėtinis susirgimas, kuris gali tęstis dešimtmečius ar net visą gyvenimą.
Be to, ši būklė padidina riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimu ar priklausomybėmis. Taip pat dažnėja savęs žalojimo ar savižudybės grėsmė.
Kasdienis gyvenimas su šiuo sutrikimu
Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu nuosekliai lankytis pas specialistus. Terapijoje išmoksite:
- Atsipalaidavimo būdų.
- Keisti mąstymą apie save ir kylančius konfliktus.
- Efektyviau komunikuoti su aplinkiniais.
- Kurti ramesnę aplinką ir, jei reikia, pasitraukti iš konfliktinių situacijų.
Būtina vengti alkoholio ir narkotinių medžiagų, nes jos tik stiprina agresyvias reakcijas.
Kada kreiptis į specialistą?
Diagnozavus šį sutrikimą, reguliariai lankykitės pas gydytojus – jie stebės Jūsų būklę ir, jei reikės, koreguos gydymą. Jei elgesys tampa pavojingas kitiems ar sau, nedelstinai ieškokite pagalbos.
