Psichikos sveikata – tai neatsiejama mūsų gerovės dalis, kuri aprėpia emocinę, psichologinę ir socialinę būseną. Ji lemia, kaip mąstome, jaučiamės, elgiamės ir bendraujame su kitais. Psichikos sveikata padeda tvarkytis su kasdiene įtampa ir daro įtaką visais gyvenimo tarpsniais – nuo vaikystės iki brandaus amžiaus.
Kas yra psichikos sveikatos sutrikimas
Psichikos sveikatos sutrikimai keičia žmogaus mąstymą, elgesį bei emocijas. Dėl šių pokyčių gali tapti sunku prisitaikyti prie įprastos kasdienybės: jaustis gerai namuose, atlikti darbus, mokytis ar užmegzti santykius su aplinkiniais.
Reikėtų žinoti, kad prasta psichikos sveikata ne visada reiškia ligą. Kartais žmogus gali gyventi su psichikos sutrikimu, tačiau ilgai jaustis visiškai gerai.
Pagrindiniai psichikos sveikatos sutrikimų tipai
Šiandien pasaulyje žinoma daugiau nei 200 skirtingų psichikos sveikatos sutrikimų formų. Dažniausiai pasitaiko:
- Nerimo sutrikimai
- Depresija, bipolinis sutrikimas ir kitos nuotaikos sutrikimų formos
- Elgesio sutrikimai (pvz., oposiconinis nepaklusnumo ar elgesio sutrikimas)
- Mitybos sutrikimai
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)
- Asmenybės sutrikimai (tarp jų – ribinis ar antisocialinis)
- Potrauminio streso sutrikimas
- Šizofrenija ir kiti psichoziniai sutrikimai
- Priklausomybės – tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotinių ar kitų psichoaktyvių medžiagų
Kas gali susirgti psichikos sveikatos sutrikimu?
Psichikos sutrikimą gali patirti kiekvienas – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, tautybės ar socialinės padėties. Vis dėlto tam tikri tipai dažniau pasitaiko vienos ar kitos lyties žmonėms – pavyzdžiui, moterys dažniau patiria depresiją, nerimo ir valgymo sutrikimus, o vyrams statistiškai dažnesnės priklausomybės ir antisocialiniai asmenybės sutrikimai.
Kiek dažni yra psichikos sveikatos sutrikimai
Psichikos ir elgesio sutrikimai yra iš tiesų plačiai paplitę. Apytiksliai vienas iš penkių paauglių ar suaugusiųjų susiduria su psichikos sveikatos problema. Didžioji dalis jų prasideda dar paauglystėje – net pusė visų atvejų diagnozuojami iki 14 metų, o trys iš keturių – iki 24 metų.
Sunkių psichikos sutrikimų pasekmė gali būti ir savižalybė, kuri yra viena dažniausių jaunų žmonių mirčių priežasčių.
Psichikos sveikatos sutrikimų simptomai
Psichikos sutrikimus gali lydėti labai įvairūs požymiai:
- Pernelyg dažnas alkoholio ar kitų nereceptinių medžiagų vartojimas
- Atsiribojimas nuo draugų, vengimas socialinių situacijų
- Pakitęs lytinis potraukis
- Suvokimo realybėje problemos – pavyzdžiui, haliucinacijos ar kliedesiai
- Stiprus nerimas ar užvaldančios baimės
- Miego sutrikimai ar pastovus nuovargis
- Liūdesys, vienišumo jausmas
- Nesugebėjimas suprasti kitų emocijų
- Aštrus susierzinimas ar pykčio protrūkiai
- Perdėtas rūpestis savo išvaizda, svoriu ar valgymo įpročiais
- Sunki koncentracija, mokymosi ar kasdienių veiklų atlikimas
- Netikėti nuotaikos svyravimai – nuo liūdesio iki euforijos
- Mintys apie savižalą
Vaikams ar paaugliams psichikos sveikatos sutrikimai dažnai pasireiškia kitaip: gali suprastėti pasiekimai mokykloje, pasikeisti santykiai su bendraamžiais, atsirasti nemotyvuotos baimės, dažnos pykčio protrūkiai, nesuvaldomas elgesys, hiperaktyvumas ar košmarai naktimis.
Galimos priežastys
Psichikos sveikata – labai jautrus balansas, priklausantis tiek nuo genetikos, tiek nuo išorinių veiksnių. Priežastys gali būti įvairios: nuo paveldimų genetinių pakitimų ar galvos smegenų cheminės pusiausvyros sutrikimų iki gyvenimiškų krizių.
- Žalingų medžiagų vartojimas
- Nesubalansuota mityba
- Saugios ir palaikančios aplinkos stoka
- Komplikuotas gimdymas ar nėštumo eiga
- Lėtinės ligos, tokios kaip vėžys, cukrinis diabetas ar skydliaukės sutrikimai
- Šeimos istorija, kai fiksuoti panašūs atvejai
- Neurologiniai susirgimai (pvz., Alzheimerio liga ar demencija)
- Miego sutrikimai
- Didelis kasdienis stresas
- Trauminės smegenų traumos
- Patirtos gyvenimo traumos ar smurto istorija
- Vidiniai konfliktai dėl savo vertybių ar įsitikinimų
Diagnozavimas
Tiksliai nustatyti psichikos sveikatos sutrikimą gali tik šios srities specialistas. Jis nuodugniai įvertins jūsų būklę: paklaus detalių apie tai, kada pajutote pirmuosius pokyčius, ar simptomai nuolatiniai, ar atsiranda retkarčiais bei kokie veiksniai juos stiprina. Kartais, norint atmesti kitas sveikatos problemas, gali būti paskirti papildomi kraujo ar kiti tyrimai.
Gydymo būdai
Priklausomai nuo diagnozės, galima taikyti skirtingas gydymo strategijas:
- Vaistai – kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gydomi vaistais, kurie koreguoja cheminius procesus smegenyse. Svarbu, kad vaistus skirtų ir jų vartojimą prižiūrėtų gydytojas.
- Psichoterapija – pokalbiai su specialistu padeda išmokti naujai žvelgti į save, įveikti problemas, keisti elgesį ir minčių schemas. Tam tikrais atvejais taikoma individualiai ar grupėje; dažnai naudojama kognityvinė elgesio terapija.
- Alternatyvūs metodai – kai kam gali padėti masažas, akupunktūra, joga, meditacija ar augaliniai preparatai. Vis dėlto prieš pradedant bet kokį alternatyvų gydymą būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus.
- Smegenų stimuliavimo terapijos – kai tradiciniai gydymo būdai nėra veiksmingi, pasitelkiamos specialios procedūros, kurios koreguoja nervinių ląstelių veiklą. Pavyzdžiai – elektros impulsų terapija ar transkranialinė magnetinė stimuliacija.
Ar psichikos sutrikimų galima išvengti?
Visiškai apsisaugoti nuo psichikos sutrikimo kol kas nėra galimybių. Tačiau ankstyva reakcija į pirmuosius simptomus ir specialistų pagalba labai pagerina situaciją. Pastebėjus nerimą keliančių požymių, svarbu nedelsti ir kreiptis konsultacijai.
Gyvenimas ir prognozė
Daugeliu atvejų žmonės, sergantys psichikos sveikatos sutrikimais, pasiekia gerą gyvenimo kokybę – jei tik laiku gauna tinkamą pagalbą ir gydymą. Kartais sutrikimas išlieka visą gyvenimą ir reikia nuolatinės priežiūros, tačiau būna ir tokių atvejų, kai laikui bėgant simptomai sumažėja ar net visai išnyksta.
Didžiausią psichikos ligų paplitimą stebime tarp jaunimo iki 25 metų, vėliau dažnis ženkliai krinta. Svarbu žinoti, kad psichikos sutrikimai didina ir kitų ligų riziką, pavyzdžiui, gali pasireikšti padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ar cukrinio diabeto rizika.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus psichikos sveikatos pablogėjimo požymius – ypač jei atsiranda minčių apie savižalą – labai svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos. Emocinė parama ir laiku suteiktas gydymas itin svarbūs stiprinant psichinę sveikatą bei užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms.
