Psichosomatiniai sutrikimai yra glaudžiai susiję su žmogaus psichologine būsena. Jie atsiranda, kai ilgalaikis stresas ar emocinė įtampa paveikia kūno veiklą ir pasunkina esamas sveikatos problemas, o kartais netgi sukelia naujus fizinius simptomus. Nors mūsų kūnas ir protas yra labai susiję, šis ryšys kartais pasireiškia labai akivaizdžiai: kai emocijos veikia fizinę savijautą.
Kas yra psichosomatinis sutrikimas
Terminas „psichosomatinis“ susideda iš dviejų dalių: „psicho“ reiškia protą, o „somatinis“ – kūną. Psichosomatiniu sutrikimu laikoma būklė, kai psichologinės įtampos ar nerimas tiesiogiai veikia kūną, lemia ar padidina ligos ar jos simptomų sunkumą.
Dažniausi psichosomatinių sutrikimų tipai
Ankstesniuose dešimtmečiuose buvo plačiai manoma, kad visas ligas, tokias kaip tuberkuliozė ar skrandžio opa, gali lemti emocinė įtampa. Nors dabar žinome, kad, pavyzdžiui, tuberkuliozę sukelia bakterijos, o opą neretai išprovokuoja H. pylori infekcija, šiuolaikinė medicina vis tiek pabrėžia, jog stresas prisideda prie daugelio ligų eigą ir simptomų sunkumą.
Prie ligų, kurioms dažnai įtakos turi stiprus stresas ir emocinis krūvis, priskiriami:
- Uždegiminiai susirgimai (įskaitant artritą)
- Širdies ir kraujagyslių ligos
- Fibromialgija
- Diabetas
- Virškinimo funkciniai sutrikimai, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą
- Odos ligos (psoriazė, egzema ir kt.)
- Antsvoris, nutukimas
- Raumenų įtampa, įskaitant įtampos galvos skausmus
- Miego sutrikimai
- Epilepsijos priepuoliai
Psichosomatiniai ir somatiniai simptomų sutrikimai: skirtumai
Nors tiek psichosomatiniai, tiek somatiniai simptomų sutrikimai pasižymi kūno bei psichikos sąveika, jų mechanizmai skiriasi. Psichosomatinis sutrikimas pasireiškia, kai emocinis krūvis ar įtampa blogina jau esamas fizines problemas. Tuo tarpu somatinio simptomų sutrikimo esmė – nuolatinis ir perdėtas dėmesys fiziniams negalavimams, kurie sukelia didelę emocinę įtampą ir trukdo kasdieniam gyvenimui, net kai medicininės priežastys nėra akivaizdžios.
Pagal dabartinius diagnostikos standartus, somatinis simptomų sutrikimas laikomas atskira diagnoze, o psichosomatinis sutrikimas nėra išskiriamas kaip ūmi liga.
Psichosomatinio sutrikimo simptomai
Kiekvieno žmogaus pasireiškiantys psichosomatiniai simptomai priklauso nuo pagrindinės fizinės būklės ir patiriamo streso lygio.
Pavyzdžiui, sergant diabetu, stipri emocinė įtampa gali labai apsunkinti gliukozės kontrolę, o nuolatinis nerimas žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, gali paskatinti simptomų pablogėjimą, pvz., pilvo pūtimą, viduriavimą ar skausmus.
Būdingi kūno pojūčiai, susiję su stresu, gali būti šie:
- Krūtinės skausmas arba širdies plakimo pojūtis
- Pervargimas, išsekimas ar miego sutrikimai
- Dažni galvos skausmai, svaigimas
- Drebėjimas, rankų ar kūno trūkčiojimas
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Raumenų įtampa, žandikaulio spaudimas
- Virškinimo funkcijos sutrikimai, apetito pokyčiai
- Lytinės funkcijos sutrikimas
- Sumažėjęs imuninės sistemos efektyvumas
Stresas taip pat gali sukelti emocinių sunkumų:
- Bejėgiškumo, prislėgtumo jausmą
- Ūmų nerimą ar padidintą dirglumą
- Depresijos simptomus
Kas lemia psichosomatinių sutrikimų atsiradimą
Tam tikri žmonės yra jautresni stresui tiek emociškai, tiek fiziologiškai – jų organizmas įtampą išgyvena stipriau. Dėl to stresas užklumpa ne tik protą, bet ir visą kūną.
Stresas organizmui sukelia šiuos pokyčius:
- Autonominės nervų sistemos disbalanso pasikeitimus: nuo „ramybės ir virškinimo“ prie „kovok arba bėk“ reakcijos
- Endokrininės sistemos – ypač pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies – pokyčius, atsakingus už hormonų reguliavimą
- Širdies ritmo bei kvėpavimo pagreitėjimą, kraujospūdžio padidėjimą
- Kraujo cukraus padidėjimą
- Kraujotakos persiskirstymą, daugiau aprūpinant griaučių raumenis
- Sustabdyta ar sumažinta kūno atsinaujinimo ir atstatomųjų procesų veikla
- Paveiktą virškinimo sistemos veiklą
- Prastėjančią kraujotaką priekinėje smegenų žievėje, lemiančioje dėmesį, emocijų valdymą ir impulsyvumą
Trumpai trunkantis stresas dažnai nebūna pavojingas, tačiau ilgalaikis ar chroniškas stresas stipriai sekina organizmą. Kai kurie žmonės į stresą reaguoja ypač stipriai – jų kūno sistemų pažeidimai gali būti didesni dėl nuolatinių pokyčių.
Tyrėjai išskiria kelis rizikos veiksnius, kurie didina polinkį į psichosomatinius sutrikimus:
- Paveldimumas
- Asmeninės savybės ir temperamentas
- Aplinkos ir biologiniai veiksniai
Kaip nustatomi psichosomatiniai sutrikimai
Šiuo metu nėra tikslių ir aiškių diagnostinių kriterijų, pagal kuriuos gydytojas galėtų patvirtinti psichosomatinį sutrikimą. Dažniausiai nustatomi esamos fizinės ligos, kurių eigą gali pabloginti stresas, tuomet vertinamas jūsų emocinis fonas ir kasdien patiriamas stresas.
Pats žmogus dažniausiai geriausiai jaučia, ar jo gyvenime dabar yra daug streso, ir kaip jis paveikia sveikatą. Gydytojas kartais pasitelkia psichologinius klausimynus, kad įvertintų įtampos lygį ir jos poveikį. Priklausomai nuo situacijos, jums gali būti pasiūlyta streso ar įtampos valdymo strategijų.
Psichosomatinių sutrikimų gydymas
Bendras gydymo principas – rūpinimasis pagrindine fizine liga, tačiau ne mažesnis dėmesys skiriamas ir streso bei psichologinės būsenos korekcijai. Galimi metodai:
- Pokalbių terapija – pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija
- Mindfulness (sąmoningumo) praktikos
- Vaistai, jei reikia (antidepresantai ar raminamieji)
Kartais gydytojas rekomenduoja pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, psichologu ar psichiatru. Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, kad būtų nuolat stebima jūsų sveikata.
Psichosomatinių sutrikimų prevencija
Genetinio jautrumo stresui paveikti negalime, tačiau kasdienių psichosomatinių simptomų galima išvengti ar juos sušvelninti, jei pasirūpinsite efektyviu streso valdymu bei gyvenimo būdu. Patariama:
- Racionaliai vertinti, ką galite ir ko negalite kontroliuoti
- Reguliariai mankštintis
- Pakankamai išsimiegoti
- Rašyti dienoraštį, kad geriau suprastumėte savo jausmus ir mintis
- Riboti alkoholį, mesti ar vengti rūkymo ir kitų žalingų įpročių
- Valgyti subalansuotai bei sveikai
- Palaikyti sveiką kūno svorį
- Užsiimti meditacija ar progresyviu raumenų atpalaidavimu
- Kreiptis pagalbos į artimuosius
- Mokytis nustatyti savo ribas, ypač kai jaučiate per didelį spaudimą
Gyvenimas su psichosomatiniais sutrikimais
Daugelis žmonių ilgainiui išmoksta atpažinti ir kontroliuoti savo simptomus. Vis dėlto, net ir taikant veiksmingą gydymą, simptomai gali periodiškai pasikartoti viso gyvenimo eigoje.
Kai jaučiate stiprų ar ilgai trunkantį stresą, turite lėtinių sveikatos problemų, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju – ypač jei matote, kad jūsų fizinė būklė blogėja arba sunku susitvarkyti su įtampa.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kaip stresas veikia mano ligą ar simptomus?
- Ar ilgalaikis stresas gali kelti pavojų kitoms sveikatos būklėms?
- Kokias streso valdymo priemones galėtumėte rekomenduoti?
- Ar reikėtų kreiptis į psichologą, psichiatrą ar kitą specialistą?
- Kaip galėčiau efektyviau rūpintis savo fizine sveikata?
Psichosomatiniai sutrikimai ir ligos baimė – kuo jie skiriasi?
Ligos baimė (anksčiau vadinta hipochondrija, dabar įvardijama kaip nerimo sutrikimas dėl sveikatos) pasireiškia nuolatine ir nepagrįsta baime, kad žmogus suserga sunkia liga, arba priepuoliniu nerimu dėl galimos ligos. Tokie asmenys neretai įprastus kūno pojūčius interpretuoja kaip ligos simptomus.
Psichosomatinis sutrikimas yra susijęs su tuo, kad realus ar ilgalaikis stresas pasunkina esamą fizinę sveikatos problemą arba ima reikštis fiziniais simptomais, kurie turi aiškų ryšį su emocijomis ar nervine būsena.
