Pulsuojantis ūžimas ausyse yra retos formos spengimo ausyse rūšis. Dauguma žmonių, turinčių spengimą, nuolat girdi garsą galvoje, kurio negirdi niekas kitas – dažnai apibūdinamą kaip zvimbimas ar švilpimas. Tačiau pulsacinis ūžimas dažniausiai būna jaučiamas pagal širdies ritmą ir gali skambėti tarsi vandens srovenimas arba šniokštimas. Ši būsena nėra atskira liga – tai kitų sveikatos sutrikimų požymis, dažniausiai susijęs su kraujotakos problemomis, kraujagyslių anomalijomis ar retkarčiais – navikais.
Kaip pulsacinis spengimas veikia mūsų savijautą?
Kai ausyse nuolat girdimas pulsuojantis garsas, net paprastos kasdienės užduotys tampa sudėtingesnės. Gali sutrikti miegas, sumažėti darbingumas, tapti sunku susikaupti. Ilgainiui šis nuolatinis garsas gali tapti nerimo ar net depresijos priežastimi. Svarbiausia – kartais pulsuojantis spengimas ausyse signalizuoja apie rimtą sveikatos problemą, todėl į tai numoti ranka vertėtų tikrai ne.
Kada verta sunerimti dėl pulsuojančio ūžimo?
Bet koks staigus, be aiškios priežasties atsiradęs pojūtis kūne turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją. Jei netikėtai pradedate girdėti pulsuojantį ar šniokščiantį garsą savo galvoje, ypač tik vienoje ausyje, arba jei papildomai imate jausti pusiausvyros sutrikimus, sunkumų vaikštant ar matant, patariama neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją.
Ar pulsuojantis spengimas paplitęs?
Ši būklė gana reta – tik apie 10 % visų žmonių, besiskundžiančių spengimu ausyse, susiduria būtent su pulsuojančia jo forma.
Pulsuojančio ūžimo simptomai
Ryškiausias šios būklės požymis – galvoje jaučiamas nuolatinis šniokščiantis ar švilpiantis garsas, kuris dažniausiai sutampa su širdies ritmu ir gali keistis – kartais garsas būna tylus, kitą kartą ryškesnis. Dažniausiai taip girdimas kraujas, pulsuojantis greičiau nei įprasta netoli ausies esančiose kraujagyslėse – tiek didžiosiose kaklo arterijose ir venose, tiek mažesnėse ausų kraujagyslėse. Iš esmės, asmuo tarsi girdi savo širdies plakimą ausyse.
Pulsuojančio spengimo priežastys
Būklė išsivysto, kai tam tikri sveikatos sutrikimai arba pokyčiai paveikia kraujo tekėjimą kraujagyslėse, esančiose prie ausies ar ją supančiose srityse. Ne visada padidėjęs ar pakitęs kraujo tekėjimas reiškia sunkią ligą, tačiau pulsuojantis ūžimas gali būti vienas iš pirmųjų rimtesnio sutrikimo ženklų.
Kai kuriais atvejais nėra reikšmingo kraujo tekėjimo pokyčio – tiesiog žmogaus klausos sistema tampa jautresnė, todėl garsiau ir aiškiau girdi kraujo judėjimą.
- Aterosklerozė: Kai kraujagyslės sukietėja, kraujas teka netolygiai, o dėl to šalia ausų išgaunamas triukšmas gali būti stipresnis – panašiai kaip sraunioje upėje girdimas ūžimas.
- Sinuso sienelės defektai: Sinuso kraujagyslių sienelių pakitimai ar išplatėjimai lemia didesnį ir intensyvesnį kraujo judėjimą, dėl kurio galvos srityje atsiranda pulsuojantis garsas.
- Arterioveninės kraujagyslių anomalijos: Susipynusios arterijos ir venos šalia ausies ar galvos pagrindo gali sukelti nereguliarų kraujo tekėjimą, kuris girdimas kaip pulsuojantis ūžimas.
- Padidėjęs kraujo spaudimas: Hipertenzija sukelia didesnę kraujo spaudimą kraujagyslių sienelėms, o tai stiprina garsą.
- Anemija: Hemoglobino trūkumas dažnai pagreitina kraujo apytaką, pasireiškiantį ir spengimu ausyse.
- Vidurinės ausies navikai: Nedideli navikai – vadinamieji glomus navikai – vidurinėje ausyje, turintys daug kraujagyslių, taip pat gali būti pulsuojančio spengimo priežastis.
- Padidėjęs intrakranijinis spaudimas: Jei aplink smegenis kaupiasi daugiau nei įprastai skysčio, tai didina spaudimą ir veikia kraujagyslių funkciją galvos srityje.
- Galvos traumos: Net pusė visų asmenų, patyrusių galvos traumą, vėliau ima jausti įvairaus tipo spengimą, įskaitant ir pulsuojantį.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai: Hiperaktyvi skydliaukė aktyvina širdies darbą bei spartina kraujo judėjimą, kuris išryškėja garsuose.
- Pageto liga: Lėtinis kaulų sutrikimas, kuris kartais paveikia ir kaukolę – maždaug kas penktas sergantis Pageto liga jaučia klausos sutrikimus, tarp jų ir pulsuojantį spengimą.
Kaip nustatoma ši būklė?
Diagnozuojant pulsacinį spengimą, gydytojas dažniausiai pradeda nuo klausos ištyrimo ir gali naudoti stetoskopą – jis leidžia išklausyti kraujo tėkmės garsus ties kaklu ar kaukolės pamatu. Jei tą patį pulsuojantį garsą gydytojas gali fiksuoti klausydamasis stetoskopu, spengimas vadinamas „objektyviu“. Priešingu atveju kalbame apie „subjektyvų“ spengimą.
Gydytojas taip pat įvertins, ar garsas sutampa su širdies ritmu, ir atliks klausos tyrimą – neretai su tympanometrija, kad nustatytų, ar pulsuojantis garsas kyla ausyje esant širdies plakimui.
Priklausomai nuo simptomų, gydytojas gali rekomenduoti vaizdinius tyrimus, kad apžiūrėtų galvos ar kaklo struktūras:
- Angiografija: Naudojama kontrastinė medžiaga ir rentgeno spinduliai, kad būtų galima išsamiai įvertinti kraujagysles.
- Magnetinio rezonanso angiografija (MRA): Leidžia ištirti galvos ir kaklo kraujagyslių būklę.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojant magnetinius laukus ir radijo bangas, sukuriami išsamūs galvos bei kaklo organų vaizdai.
- Doplerio ultragarsas: Naudojamas kraujo tekėjimo per kaklo kraujagysles stebėjimui.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Sukuria trimatį galvos ir kaklo atvaizdą.
- Aukštos raiškos KT (HRKT): Siauras rentgeno spindulys ir pažangi analizė padeda išryškinti net smulkiausias kraujagyslių ar kaulų anomalijas, ypač jeigu įtariami sinuso sienelės defektai.
Kaip gydomas pulsuojantis spengimas ausyse?
Gydymo sėkmė priklauso nuo tikslios priežasties nustatymo. Jeigu ūžimas ausyse atsirado dėl aterosklerozės ar kitų žinomų ligų, gydytojas paskirs gydymą, kuris padeda valdyti ligą – dažniausiai vaistus ar specialias procedūras. Sėkmingai kontroliuojama pagrindinė liga dažnu atveju padeda sumažinti ar visai pašalinti ir pulsacinį ūžimą.
Tais atvejais, kai visi medicininiai tyrimai neparodo aiškios priežasties, gydytojas gali pasiūlyti kitas priemones, leidžiančias palengvinti būseną ir sumažinti kasdien patiriamą diskomfortą:
- Triukšmo maskavimo prietaisai: Specialūs aparatai, skleidžiantys fono garsus (pvz., švelnus lietus, bėgantis vanduo) padeda užgožti nemalonų ūžimą. Kai kuriuose klausos aparatuose tokia funkcija būna integruota.
- Aplinkos praturtinimo įrenginiai: Pačiam galima naudoti fono triukšmo generatorius – muzikos, gamtos garsų įrašus, programas mobiliuosiuose įrenginiuose ar stalinius triukšmo aparatus.
- Atsipalaidavimo metodai: Reguliarios atsipalaidavimo technikos bei streso valdymas padeda sumažinti įtampą bei geriau susidoroti su nuolat girdimu garsu.
- Konsultacijos su psichologu: Kai kurie žmonės naudą atranda psichoterapijoje – ypač pažintinėje elgesio terapijoje ar priėmimo ir įsipareigojimo terapijoje, kurios moko mažiau kreipti dėmesio į nuolat girdimą garsą.
Ar įmanoma užkirsti kelią pulsaciniam ūžimui?
Pulsuojantis spengimas ausyse išsivysto tuomet, kai pakinta kraujo tekėjimas. Ne visada galima iš anksto numatyti ar užkirsti kelią tokių priežasčių atsiradimui, tačiau sveikas gyvenimo būdas ir reguliarūs profilaktiniai vizitai pas gydytoją didina tikimybę laiku užkirsti kelią kraujagyslių ar kitų sveikatos sutrikimų vystymuisi.
Ką galima tikėtis susidūrus su šia būkle?
Pulsuojantis ūžimas yra tik vienas iš galimų organizmo siunčiamų signalų apie kitas, kartais rimtas ligas. Jeigu gydytojas nustato aiškią priežastį ir imasi ją gydyti, dažnu atveju sumažėja ir nemalonūs garsai ausyse.
Kaip geriausiai pasirūpinti savimi?
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – pasitarti su gydytoju. Jei pavyksta nustatyti ir išgydyti pagrindinę priežastį, neretai išnyksta ir pats pulsuojantis spengimas. Net jei aiškios priežasties nėra, keletas paprastų priemonių gali pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti diskomfortą.
