Raumenų spazmai, dar vadinami raumenų mėšlungiu, dažnai pasireiškia visiškai netikėtai – raumuo stipriai ir nevalingai susitraukia, o jums gali būti sunku jį atpalaiduoti. Tokie spazmai nėra retas reiškinys ir gali užklupti beveik kiekvieną: spazmas gali apimti vieną raumenį, raumenų grupę ar net įvairias kūno vietas vienu metu.
Kuriose kūno vietose dažniausiai pasireiškia raumenų spazmai
- Nugara
- Rankos
- Kojos (įskaitant vadinamuosius „charley horse“ spazmus)
- Kaklas
- Krūtinė
- Pilvo sritis
- Šonkaulių zona
Kas dažniau susiduria su raumenų spazmais
Raumenų mėšlungis būdingas visoms amžiaus grupėms ir gali užklupti bet kurią dienos ar nakties valandą – judant, dirbant, sportuojant ar net ilsintis. Vis dėlto yra žmonių, kurie turi didesnę riziką dažniau patirti šį nemalonų pojūtį.
- Sportuojantys asmenys
- Kūdikiai
- Nėščios moterys
- Vyresni nei 65 metų žmonės
- Turintys antsvorio
Ar raumenų mėšlungis pavojingas?
Nors dažniausiai trumpalaikiai raumenų spazmai nėra pavojingi, labai retai jie gali būti susiję su rimtesniais nervų sistemos sutrikimais. Kai dėl tam tikros ligos dėl nervų veiklos išsivysto nevalingi judesiai ar spazmai, ši būklė vadinama distonija. Jei prie nuolat pasikartojančių spazmų prisideda ir kiti simptomai, pvz., silpnumas, skausmas ar koordinacijos problemos, būtina kreiptis dėl išsamesnės medicininės apžiūros.
Raumenų spazmo simptomai
Spazmai gali būti įvairaus intensyvumo – nuo lengvo „trūkčiojimo“ pojūčio iki stipraus, visą raumenį suveržiančio skausmo. Dalis žmonių mato, kaip „trūkčioja“ raumuo, kitais atvejais atsiranda tvirta, skausminga raumens masė, kuri net po spazmo pasibaigimo gali likti jautri dar kelias dienas.
Jei spazmus lemia neurologiniai sutrikimai, papildomai gali atsirasti:
- Raumenų skausmas
- Silpnumas
- Paralyžius
- Tirpimas
- Koordinacijos sutrikimai
- Miego problemos
- Regėjimo sutrikimai
Kokios priežastys lemia raumenų mėšlungį?
Kodėl vieni žmonės spazmus patiria dažniau nei kiti – iki galo nėra žinoma. Visgi dažniausios priežastys yra šios:
- Raumenų nepakankamas ištempimas prieš fizinį krūvį
- Nusilpę ar pavargę raumenys
- Sportavimas labai karštame ore (šilumos sukelti spazmai)
- Skysčių trūkumas organizme
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai (pvz., per mažai ar per daug natrio, kalio, kalcio, magnio)
- Stresas
- Intensyvus fizinis aktyvumas
Yra ir papildomų naktinio mėšlungio priežasčių:
- Ilgalaikis sėdėjimas
- Pernelyg aktyvus raumenų naudojimas
- Darbas ant kietų dangų
- Neteisinga sėdėsena
Kaip nustatomi raumenų mėšlungio priežastys?
Vertinant jūsų savijautą, sveikatos specialistai paprastai teiraujasi apie bendrą sveikatos būklę, vartojamus vaistus. Taip pat gali klausti, kaip stipriai jaučiate spazmą, kada ir kaip dažnai spazmai pasireiškia, kiek laiko tęsiasi, kokie pojūčiai lydi ir nuo kada prasidėjo ši problema.
Raumenų mėšlungio gydymas
Nėra stebuklingos tabletės, akimirksniu sustabdančios spazmus, tačiau pats galite padaryti keletą dalykų, kad kuo greičiau numalšintumėte mėšlungį:
- Ištieskite ir ištempkite spazmuotą vietą
- Pamasažuokite raumenį ar naudokitės masažo voleliu
- Pabūkite stačiai ar šiek tiek pasivaikščiokite
- Uždėkite šilumos kompresą arba ledo paketą
- Pagal poreikį vartokite nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar paracetamolis
Sunkesniais ar itin dažnais atvejais gydytojas gali paskirti raumenų atpalaiduojančius vaistus. Tačiau šie gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą ar pykinimą, todėl ilgalaikis jų vartojimas dažniausiai nerekomenduojamas.
Kaip sumažinti raumenų spazmų tikimybę?
Nors visiškai išvengti spazmų kartais neįmanoma, yra keletas veiksmų, padedančių sumažinti jų riziką:
- Stenkitės reguliariai mankštintis ir lavinti lankstumą
- Ištempkite raumenis ypač prieš didesnius fizinius krūvius ar miegą
- Gerkite pakankamai vandens
- Venkite sportuoti itin karštomis dienomis
- Dėvėkite patogią, tinkamo dydžio avalynę
- Rūpinkitės sveika kūno mase
- Stenkitės vengti vaistų, kurie gali lemti spazmus
Kojų mėšlungiui išvengti – gulint ant nugaros naudokite pagalvę po čiurnomis, o jeigu mėgstate miegoti ant pilvo – laikykite kojas iškištas už lovos krašto. Prieš einant miegoti verta trumpai ištempti raumenis, o antklodės aplink kojas neturi būti per daug įtemptos.
Spazmų eiga ir ko tikėtis
Su amžiumi raumenų spazmai gali kartotis vis dažniau ir tapti stipresni. Įgytos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, reguliarus tempimas ir fizinis aktyvumas, gali sumažinti pasikartojančio mėšlungio riziką.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei spazmai tampa labai stiprūs, dažnai kartojasi, ilgai nepraeina ar pridėjus kitų trikdančių simptomų – kreipkitės į specialistą. Dėmesio verta atkreipti į tokius požymius, kaip stiprus skausmas, kojos tinimas ar tirpimas, odos pakitimai, naktiniai mėšlungiai, kurie pažadina iš miego.
Raumenų spazmai, kuriuos sunku toleruoti ar kurie paveikia visą kūną, gali būti susiję su rimtesnėmis sveikatos problemomis – tokiu atveju būtina ieškoti skubios pagalbos.
Kaip pajuntamas raumenų spazmas?
Kiekvienas raumenų spazmą išgyvena šiek tiek kitaip. Vieniems jis primena neryškų trūkčiojimą, kitiems – stiprų, apribojantį judėjimą skausmą. Kartais gali pasikeisti raumens forma ar jis tampa ypač kietas palietus. Dažniausiai spazmas trunka nuo kelių sekundžių iki 15 minučių ar ilgiau ir gali kartotis keletą kartų iš eilės.
Kokios medžiagų stokos dažniausiai lemia spazmus?
- Kalcio trūkumas
- Kalis
- Magnis (hipomagnezemija)
- Vitamino D trūkumas
Jeigu įtariate, kad jums gali trūkti vienos ar kitos medžiagos, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildų vartojimo.
Kada spazmai signalizuoja rimtesnes ligas?
Labai stiprūs viso kūno mėšlungiai gali reikšti elektrolitų disbalansą arba rimtus sveikatos sutrikimus – pavyzdžiui, aterosklerozę, skydliaukės ligas ar autoimuninius nervų sistemos pažeidimus. Susidūrus su tokiomis problemomis nedelskite ir kreipkitės į gydymo įstaigą.
