Recidyvuojančiai-remituojančios išsėtinės sklerozės (RRIS) simptomai

RR tipo išsėtinė sklerozė – tai dažniausiai pasitaikanti išsėtinės sklerozės forma, kuriai būdingi periodiniai simptomų paūmėjimai. Paūmėjimą, dar vadinamą atsinaujinimu ar recidyvu, keičia laikotarpiai, kai simptomai visiškai arba iš dalies išnyksta (remisija). Šie paūmėjimai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o ligos eiga – labai individuali.

Turinys

1.Kas yra RR tipo išsėtinė sklerozė?
2.Kaip dažnai pasitaiko RR tipo išsėtinė sklerozė?
3.Ligos simptomai
4.Kokie veiksniai gali paaštrinti simptomus?
5.Kas sukelia išsėtinę sklerozę?
6.Kokios galimos komplikacijos?
7.Kaip nustatoma RR tipo išsėtinė sklerozė?
8.Kuriame amžiuje paprastai diagnozuojama ši liga?
9.Gydymas ir valdymas
10.Ar RR tipo išsėtinę sklerozę galima išgydyti?
11.Gyvenimo trukmė bei ligos prognozė
12.Kaip liga gali vystytis toliau?
13.Kada reikia kreiptis į gydytoją?
14.Kokius klausimus užduoti gydytojui?

Kas yra RR tipo išsėtinė sklerozė?

RR (recidyvuojanti-remituojanti) išsėtinė sklerozė – tai viena iš išsėtinės sklerozės rūšių, priklausanti autoimuninių ligų grupei. Sergant šia liga, organizmo imuninė sistema neteisingai atakuoja galvos ir nugaros smegenų nervinių skaidulų dangalą, vadinamą mielinu. Per uždegiminius procesus atsiranda naujų ar paaštrėja senų simptomų, bet tarp jų būna visiško ar dalinio pagerėjimo laikotarpiai.

Kaip dažnai pasitaiko RR tipo išsėtinė sklerozė?

Išsėtinė sklerozė nustatoma maždaug milijonui žmonių visame pasaulyje, o apie 80–85 % visų pacientų diagnozuojama būtent RR tipo forma. Tai pati dažniausia šios ligos rūšis.

Ligos simptomai

Simptomai yra labai įvairūs ir priklauso nuo pažeistų nervinių skaidulų. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:

Regėjimo sutrikimai – neryškus matymas, spalvų suvokimo pablogėjimas, akių skausmas, dvejinimasis akyse.
Galūnių ar kitų kūno vietų tirpimas, dilgčiojimas.
Veržiantis jausmas aplink liemenį ar krūtinę (vadinamas “išsėtinės sklerozės apkabinimu”).
Lėtinis nuovargis.
Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai – sunkumas pradėti šlapintis, neišvengiamos “skubos” jausmas.
Elektros impulso pojūtis stuburo srityje, lenkiant kaklą į priekį.
Eisena tampa sunki, atsiranda nestabilumas judant.
Raumenų silpnumas arba sustingimas.
Sunkumai sukaupti dėmesį, prisiminti informaciją, sutrikusi mąstysena (protinis “miglotumas”).

Dažnai per RR tipo išsėtinės sklerozės ataką pasireiškia keli simptomai vienu metu. Kai kuriems žmonėms po remisijos simptomai išnyksta visiškai, tačiau kitiems jie gali išlikti ilgiau ar tapti nuolatiniai. Simptomų valdyme gali padėti fizioterapija, tempimo pratimai ar vaistai, skirti raumenų įtampai mažinti.

Susiję įrašai

Kokie veiksniai gali paaštrinti simptomus?

Kiekvienam asmeniui RR tipo išsėtinė sklerozė klostosi skirtingai ir ligos paūmėjimus gali lemti individualūs veiksniai. Dažniausiai pasitaikantys:

Nuolatinė įtampa, stresas.
Didesnė oro ar aplinkos temperatūra.
Infekcijos – net ir lengvos, pavyzdžiui, peršalimas ar šlapimo takų infekcija gali sukelti senų simptomų atsinaujinimą.
Rūkymas.
Vitamino D trūkumas.

Vienam žmogui svarbūs veiksniai gali visiškai neveikti kito sergančio tuo pačiu ligos tipu.

Kas sukelia išsėtinę sklerozę?

Tiksli ligos atsiradimo priežastis neaiški. Tyrimai sako, kad rizika susirgti išsėtine skleroze priklauso nuo kelių veiksnių – paveldėjimo, aplinkos poveikio ir imuninės sistemos pakitimų. Genetinės permainos gali padidinti polinkį sirgti autoimunine liga, tačiau paveldimumas lemia tik nedidelę rizikos dalį. Vaikai iš tėvų šią ligą paveldi retai.

Didelę reikšmę turi ir aplinkos veiksniai – įvairūs virusai (pavyzdžiui, Epšteino-Barro virusas) ir bakterijos.

Sergant išsėtine skleroze, žmogaus imuninė sistema atakuoja mieliną – apsauginį smegenų bei nugaros smegenų nervų sluoksnį. Kai mielinas pažeidžiamas, nervinis signalas gali būti sutrikęs, todėl ir atsiranda simptomų paūmėjimai.

Kokios galimos komplikacijos?

Negydoma ar sunkiai valdoma RR tipo išsėtinė sklerozė gali sukelti:

Raumenų sustingimą, spastiškumą.
Regėjimo pablogėjimą ar net praradimą.
Nuolatinę problemą kontroliuoti šlapinimąsi ar tuštinimąsi.
Lytines funkcijos sutrikimus.
Protinius sutrikimus – prastą dėmesio koncentraciją, atminties silpnėjimą.
Nuotaikos svyravimus, nerimą ar depresiją.

Kaip nustatoma RR tipo išsėtinė sklerozė?

Ligos diagnostika sudėtinga, nes nėra vieno konkretaus testo, kuris patvirtintų diagnozę. Reikia įvertinti kelių šaltinių informaciją: ligos istoriją, atlikti neurologinį ištyrimą ir įvairius tyrimus. Dažniausiai skiriami:

Galvos ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT), rodanti pažeistas vietas.
Juosmens punkcija (spinalinė punkcija), ieškant oligokloninių juostų – uždegimo požymių centrinėje nervų sistemoje.
Kraujo tyrimai, padedantys atmesti kitas, panašius simptomus sukeliančias ligas.
Akių tinklainės ištyrimas (optinė koherentinė tomografija, OCT), leidžiantis aptikti optinių nervų pažeidimą.

Kuriame amžiuje paprastai diagnozuojama ši liga?

Dažniausiai RR tipo išsėtinė sklerozė nustatoma žmonėms nuo 20 iki 40 metų, tačiau liga gali pasireikšti ir vėliau ar net vaikystėje.

Gydymas ir valdymas

RR tipo išsėtinės sklerozės gydymas yra ilgalaikis ir apima vaistų vartojimą, siekiant paveikti ligos eigą. Dažniausiai vartojami vaistai gali būti:

Injekciniai – vaistas suleidžiamas po oda arba į raumenis.
Geriami – tabletės, vartojamos užgeriant vandeniu.
Infuziniai – vaistas lašinamas į veną, tiesiai į kraują.

Šiuo metu prieinami vaistai skirti sumažinti paūmėjimų skaičių, apsaugoti nervų sistemą nuo tolesnio pažeidimo, bei sulėtinti simptomų progresavimą. Anksti pradėjus gydymą ligos eigą galima sulėtinti ir pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau jau pažeistų nervų ar mielino šių vaistų pagalba atkurti kol kas neįmanoma.

Vaistų pasirinkimas nuolat kinta, todėl gydymo pasirinkimai aptariami individualiai su gydytoju neurologu.

Ar RR tipo išsėtinę sklerozę galima išgydyti?

Šios ligos visiškai išgydyti kol kas negalima, tačiau gydymas gali padėti kontroliuoti simptomus, sumažinti atkryčių dažnį ir pristabdyti jos progresavimą. Mokslininkai aktyviai ieško naujų būdų, kaip efektyviau gydyti šią būklę.

Gyvenimo trukmė bei ligos prognozė

Žmonės, sergantys išsėtine skleroze, dažniausiai gyvena ilgai ir visavertiškai. Rečiau, dažniausiai dėl sunkesnių komplikacijų ar kitų rimtų ligų, gyvenimo trukmė gali kiek sutrumpėti. Kuo aktyviau bus prižiūrima bendra sveikata, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų, tokių kaip širdies ligos ar insultas.

Prognozė priklauso nuo ligos eigos. Kai kurie žmonės metų metus gali nepatirti naujų paūmėjimų, kitiems reikalingas intensyvus gydymas dėl dažnų atakų. Dėl naujų gydymo priemonių galimybės gravitaciją ligos eigą pastaraisiais metais smarkiai pagerėjo.

Kaip liga gali vystytis toliau?

Didelė dalis pacientų, sergančių RR tipo išsėtine skleroze, laikui bėgant gali pereiti į kitą ligos tipą, vadinamą antrine progresuojančia išsėtine skleroze. Pastarajai būdinga, kad simptomai nuolat stiprėja, nors paūmėjimų pasitaiko vis rečiau. Manoma, jog ankstyvas ir aktyvus gydymas gali padėti atitolinti ar net išvengti šios ligos stadijos.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Naujai atsiradus ar paūmėjus ligos simptomams, būtina pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu pranešti apie galimus gydymo šalutinius poveikius ar poreikį keisti terapiją.