Raugėjimas – natūrali organizmo reakcija, kai iš skrandžio per burną pasišalina susikaupęs oras. Valgydami ar gerdami neišvengiamai praryjame šiek tiek oro, kuris kaupiasi skrandyje. Kai skrandis tampa pilnas, apatinis stemplės raumuo atsipalaiduoja ir oras išeina į išorę – taip įvyksta raugėjimas, dar vadinamas eruktacija. Tai normalus procesas, padedantis išvengti nemalonaus pilvo pūtimo ar diskomforto. Tačiau kai kurie žmonės pastebi, kad raugėja kur kas dažniau nei įprastai – tokiais atvejais verta pagalvoti apie galimas to priežastis.
Kas lemia dažną raugėjimą?
Pagrindinė dažno raugėjimo priežastis – papildomo oro prarijimas. Tai gali nutikti labai paprastai, net ir nepastebint. Pasitaiko, kad skubiai valgant ar geriant, kalbant valgymo metu, netinkamai naudojant dantų protezus ar nuolat kramtant gumą, oro į skrandį patenka daugiau. Net įpročiai kaip kvėpavimas per burną, miegas knarkiant ar CPAP aparato naudojimas gali prisidėti prie dažnesnio raugėjimo.
Taip pat tam tikri maisto produktai ir gėrimai skatina dujų susidarymą organizme, todėl ir raugėjimo gali būti daugiau. Tokį efektą dažniausiai sukelia pupelės, žirniai, lęšiai, kopūstai, svogūnai, brokoliai ir žiediniai kopūstai.
Dažnas raugėjimas – su kokiomis sveikatos būklėmis gali būti susijęs?
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – rūgštys iš skrandžio kyla į stemplę, sukelia deginimo pojūtį
- Funkcinė dispepsija – lėtinis virškinimo sutrikimas, sukeliantis pilnumo jausmą, skausmą ar pūtimą po valgio
- Gastroparezė – situacija, kai pilvo raumenys per lėtai stumia maistą link žarnyno
- Gastritas – skrandžio gleivinės uždegimas
- Opaligė – gleivinės žaizdelės stemplėje, skrandyje ar plonosios žarnos pradžioje
- Laktozės netoleravimas – kai organizmas neįsisavina pieno cukraus laktozės
- Helicobacter pylori infekcija – ši bakterija gali pažeisti skrandžio gleivinę
- Žarnyno mikroorganizmų disbalansas (SIBO) – kai nutrūksta natūrali žarnyno bakterijų pusiausvyra
- Ruminuacijos sindromas – nesuvirškintas maistas grįžta atgal į burną iš skrandžio
- Aerofagija – įprotis (dažnai nesąmoningas) nuolat ryti orą, ypač esant stresui ir nerimui
Kaip sumažinti skrandžio dujų kaupimąsi ir raugėjimą?
Raugėjimas retai kelia grėsmę ar reikalauja gydymo – ypač jei pasireiškia tik retkarčiais. Visgi, jei tai nuolatinė problema, verta kreiptis į sveikatos specialistus, kad būtų išvengta rimtesnių ligų. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į kasdienius įpročius – dažnai užtenka jų koreguoti.
- Valgykite neskubėdami, nedarykite to vaikščiodami ar kalbėdami
- Venkite kramtomosios gumos ir kietų saldainių
- Ribokite gazuotų gėrimų (vandens, limonado, alaus) ir daug angliavandenių turinčių maisto produktų
- Mažinkite pieno produktų vartojimą, jeigu pastebite, kad jie sukelia dujų ar raugėjimą
- Išbandykite dieta, mažinančią prastai pasisavinamų angliavandenių (FODMAP) kiekį
Kartais naudinga pasikonsultuoti su dietologu, kuris padės sudaryti jums tinkamiausią mitybos planą. Jeigu raugėjimas labai vargina, namų sąlygomis galite bandyti pagulėti susirietus, pritraukus kelius prie krūtinės, arba atsigulti ant šono – taip dujos greičiau pasišalins iš organizmo.
Kaip apsisaugoti nuo nuolatinio raugėjimo?
- Valgydami visada sėdėkite ir neskubėkite – kuo lėčiau valgysite, tuo mažiau prarysite oro
- Atsisakykite arba ribokite gazuotų gėrimų – tiek limonadų, tiek alkoholinių
- Daugiau judėkite – fizinis aktyvumas, ypač stiprinant pilvo raumenis, gali padėti virškinimui
- Reguliariai vartokite probiotikus, kurie padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą
Kada kreiptis į gydytoją?
Didžioji dalis žmonių raugėja retkarčiais ir dėl to neturėtų jaudintis. Vis tik jei pastebite, kad simptomai užsitęsia ar pasireiškia ir kiti negalavimai, reikėtų pasitarti su gydytoju. Signalais, kurie turėtų paskatinti ieškoti pagalbos, laikomos šios būklės:
- Pakilusi temperatūra
- Skausmas pilvo srityje
- Netikėtas svorio kritimas
- Bendras silpnumas ar nuovargis
- Nutirpimas, jėgų stoka
- Dažnas atpylimas ar vėmimas
- Viduriavimas
Raugėjimas ar širdies sutrikimai?
Raugėjimas paprastai nėra tipinis širdies infarkto požymis. Širdies priepuoliai dažniau pasireiškia spaudžiančiu krūtinės skausmu, dusuliu, bendru silpnumu ar diskomfortu. Tačiau kartais širdies sutrikimai pasireiškia netipiniais simptomais, tad visada svarbu vertinti bendrą savijautą.
Dažniau raugėjimas susijęs su virškinimo problemomis ar įpročiais. Bet jei kartu jaučiate intensyvų, spaudžiantį ar sklindantį (pvz., į ranką, žandikaulį) krūtinės skausmą, net jeigu raugėjimas taip pat pasitaiko, būtina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos. Kiti galimi širdies problemų požymiai: pykinimas, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas ar nuovargis net po menkiausio fizinio krūvio.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
