Rožinė dedervinė – tai gana dažna odos liga, pasireiškianti iškiliais, pleiskanojančiais bėrimais. Odos pakitimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jie išryškėja liemens srityje, taip pat ant rankų ir kojų. Pats pavadinimas kilęs iš dviejų terminų: pityriasis reiškia pleiskanojimą, o rosea – rausvą atspalvį. Vis dėlto bėrimų spalva nebūtinai būna tik rožinė – jie gali atrodyti rausvi, pilkšvi, rusvi ar net violetinio atspalvio. Ši būklė dar vadinama „Kalėdų eglutės“ bėrimu dėl būdingo išsidėstymo ant odos.
- 1.Kam dažniausiai pasireiškia rožinė dedervinė?
- 2.Kaip rožinė dedervinė veikia organizmą?
- 3.Kokie yra rožinės dedervinės simptomai?
- 4.Kaip susergama rožine dedervine?
- 5.Ar COVID-19 gali sukelti rožinę dedervinę?
- 6.Kuo skiriasi rožinė dedervinė nuo grybelio (žiedinės dedervinės)?
- 7.Ar rožinė dedervinė yra lytiškai plintanti liga?
- 8.Ką daryti, jei rožinė dedervinė išsivysto nėštumo metu?
- 9.Kaip diagnozuojama rožinė dedervinė?
- 10.Papildomi tyrimai esant neaiškumams
- 10.1Alerginiai tyrimai
- 10.2Odos biopsija
- 10.3Kraujo tyrimai
- 11.Kaip gydoma rožinė dedervinė?
- 12.Namų priemonės ir nereceptiniai būdai simptomams mažinti
- 13.Ar sergant rožine dedervine reikia vengti tam tikrų maisto produktų?
- 14.Ko tikėtis sergant rožine dedervine?
- 15.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- 16.Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
Kam dažniausiai pasireiškia rožinė dedervinė?
Ši odos liga gali išsivystyti bet kuriam žmogui. Tačiau tam tikros grupės su ja susiduria dažniau:
- Asmenys nuo 10 iki 35 metų amžiaus.
- Moterys – jos šia liga serga maždaug pusantro karto dažniau nei vyrai.
Kai kurie pacientai pastebi, kad prieš atsirandant bėrimams patyrė stiprų ar ilgalaikį stresą. Vis dėlto mokslinių duomenų, kurie patvirtintų, jog stresas tiesiogiai sukelia rožinę dedervinę, šiuo metu nepakanka.
Vyresniems nei 60 metų žmonėms ši liga pasitaiko retai. Tačiau tais atvejais, kai ji vis dėlto išsivysto, simptomai gali užsitęsti ilgiau nei jaunesnio amžiaus pacientams.
Kaip rožinė dedervinė veikia organizmą?
Dažniausiai pažeidžiama liemens, rankų arba kojų oda. Taip pat egzistuoja retesnė ligos forma – atvirkštinė rožinė dedervinė, kuri gali paveikti kaklą, veidą, pažastis ar kirkšnių sritį.
Ant odos gali atsirasti spalvos pakitimų židiniai (pažeidimai), primenantys pleiskanas arba sausą, susiraukšlėjusį popierių. Šios dėmės neretai sukelia niežėjimą, kuris gali būti įvairaus intensyvumo.
Kokie yra rožinės dedervinės simptomai?
Rožinės dedervinės požymiai dažniausiai pasireiškia palaipsniui ir vystosi keliais etapais.
Pradiniai simptomai
Ligos pradžioje gali atsirasti bendro pobūdžio negalavimų, tokių kaip:
- pakilusi kūno temperatūra,
- galvos skausmas,
- viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai.
Pirminė dėmė
Vėliau ant odos dažnai susiformuoja viena ryškesnė, pakilusi ir pakitusios spalvos dėmė. Ji gali būti apvali arba ovali, o jos dydis paprastai siekia nuo 1 iki 6 centimetrų. Šis odos pažeidimas vadinamas pradine arba pagrindine dėme.
Antriniai bėrimai
Praėjus maždaug vienai–dviem savaitėms, šalia pirminės dėmės pradeda rastis mažesnių, taip pat apvalių ar ovalių, spalvą pakeitusių dėmių grupės. Jų skersmuo dažniausiai būna 1–2 centimetrai, todėl jos yra mažesnės už pagrindinę dėmę. Šie bėrimai dažnai išsidėsto specifiniu raštu, primenančiu svyrančias Kalėdų eglutės šakas.
Papildomi požymiai
- Maždaug pusė sergančiųjų jaučia odos niežėjimą.
- Tamsesnės odos ar juodaodžiams asmenims bėrimai gali būti labiau iškilę, o jų centrinė dalis kartais atrodo tarsi pažeistas ar apmirštantis audinys.
- Rožinė dedervinė paprastai nesukelia skausmo, tačiau intensyvus kasymas gali pažeisti odą. Tokiu atveju gali išsivystyti infekcija, kuri jau sukelia skausmingus pojūčius.
Kaip susergama rožine dedervine?
Manoma, kad šios ligos atsiradimą gali lemti žmogaus herpes virusai – šeštojo (HHV-6), septintojo (HHV-7) ir (arba) aštuntojo (HHV-8) tipų. Vis dėlto patikimų ir galutinių mokslinių įrodymų, patvirtinančių šią priežastį, kol kas nėra. Svarbu pabrėžti, kad šie virusai nėra susiję su tais herpes virusais, kurie sukelia lūpų ar lytinių organų pūslelinę.
Ar COVID-19 gali sukelti rožinę dedervinę?
Moksliniai tyrimai rodo, kad COVID-19 infekcijos metu gali pasireikšti įvairūs odos pažeidimai, tarp jų ir rožinė dedervinė. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog COVID-19 tiesiogiai sukelia šią odos ligą.
Kuo skiriasi rožinė dedervinė nuo grybelio (žiedinės dedervinės)?
Rožinė dedervinė ir žiedinė dedervinė gali atrodyti panašiai, nes abi priklauso vadinamiesiems papuloskvamoziniams odos sutrikimams. Šis terminas apibūdina ligas, kurioms būdingos pakilusios, spalvą pakeitusios ir pleiskanojančios odos dėmės.
Pagrindinis skirtumas yra ligos kilmė:
- Žiedinę dedervinę sukelia grybelinė infekcija.
- Rožinės dedervinės priežastis nėra galutinai nustatyta, nors manoma, kad ją gali lemti virusinė infekcija.
Ar rožinė dedervinė yra lytiškai plintanti liga?
Rožinė dedervinė nėra lytiškai plintanti infekcija. Ji neperduodama nei per neapsaugotus lytinius santykius, nei per tiesioginį odos kontaktą su kitu asmeniu.
Ką daryti, jei rožinė dedervinė išsivysto nėštumo metu?
Jeigu rožinės dedervinės simptomai pasireiškia nėštumo laikotarpiu, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Tyrimai rodo, kad ši liga nėštumo metu gali būti susijusi su tam tikromis komplikacijomis, įskaitant:
- persileidimo riziką,
- naujagimio raumenų tonuso sumažėjimą ir raidos sutrikimus po gimimo (naujagimių hipotoniją).
Kaip diagnozuojama rožinė dedervinė?
Dažniausiai rožinė dedervinė nustatoma remiantis klinikiniu įvertinimu – gydytojas ją atpažįsta atlikęs išsamų odos apžiūrą. Vis dėlto ši liga gali būti panaši į kitas odos būkles, todėl vien tik vizualinio įvertinimo kartais nepakanka.
Rožinė dedervinė gali būti supainiota su šiomis ligomis:
- egzema (atopiniu dermatitu),
- psoriaze, įskaitant lašelinę psoriazės formą,
- žiedine dedervine (grybeline infekcija),
- įvairiaspalve dedervine.
Papildomi tyrimai esant neaiškumams
Jeigu kyla abejonių dėl tikslios diagnozės, sveikatos priežiūros specialistas gali paskirti papildomus tyrimus, padedančius atmesti kitas galimas bėrimų priežastis:
Alerginiai tyrimai
Atliekami siekiant nustatyti, ar odos pažeidimus galėjo sukelti alerginė reakcija.
Odos biopsija
Paimamas nedidelis odos mėginys, kuris tiriamas laboratorijoje, kad būtų įvertinti mikroskopiniai audinių pokyčiai.
Kraujo tyrimai
Naudojami siekiant patikrinti, ar bėrimus nesukelia kitos ligos ar būklės, nesusijusios su rožine dedervine.
Kaip gydoma rožinė dedervinė?
Daugeliu atvejų rožinė dedervinė yra savaime praeinanti liga. Dažniausiai odos bėrimai išnyksta be jokio specifinio gydymo per šešias–aštuonias savaites.
Jeigu bėrimas sukelia stiprų niežėjimą ar ryškų diskomfortą, gydytojas gali rekomenduoti ar paskirti priemones, skirtas simptomams palengvinti.
Medikamentinis ir procedūrinis gydymas
Antivirusiniai vaistai
Šie vaistai padeda organizmui kovoti su virusais, kurie laikomi viena iš galimų rožinės dedervinės atsiradimo priežasčių.
Šviesos terapija (fototerapija)
Fototerapijos metu naudojama ultravioletinė spinduliuotė, dažniausiai UVB tipo, kuri sklinda iš specialių medicininių lempų. Natūrali saulės šviesa taip pat turi UV spindulių, galinčių palengvinti kai kurių odos ligų, įskaitant rožinę dedervinę, simptomus.Svarbu žinoti, kad UVB spinduliai tamsesnės odos žmonėms gali sukelti ilgalaikius tamsesnius odos plotus (hiperpigmentaciją), net ir bėrimams išnykus, todėl prieš taikant šį metodą rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Prednizolono tabletės
Prednizolonas yra geriamasis kortikosteroidas, vartojamas užgeriant vandeniu. Jis mažina uždegimą odoje ir kituose kūno audiniuose, taip padėdamas sumažinti niežėjimą ir paraudimą.
Namų priemonės ir nereceptiniai būdai simptomams mažinti
Niežuliui palengvinti gali padėti įvairios be recepto parduodamos priemonės ar paprastos namų procedūros. Nors jos paprastai yra saugios, prieš naudojant kai kurias iš jų patartina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, nes kai kuriems žmonėms gali išsivystyti alerginė odos reakcija.
Dažniausiai naudojamos priemonės
Antihistamininiai vaistai
Tai vaistų grupė, dažniausiai naudojama alergijos simptomams slopinti, įskaitant odos niežėjimą.
Kalaminio losjonas
Šis losjonas padeda sumažinti niežulį ir diskomfortą, taip pat drėkina sausą, pleiskanojančią odą.
Hidrokortizono kremai ar tepalai
Hidrokortizonas – tai kortikosteroidas, dažnai derinamas su vietiniu nuskausminamuoju poveikiu, kuris mažina uždegimą ir niežėjimą.
Avižos
Avižos pasižymi raminamuoju poveikiu ir gali sumažinti odos niežėjimą. Efektyviausia naudoti koloidines avižas:avižas reikia sumalti iki labai smulkių miltelių, sumaišyti su šiltu vandeniu, kol susidaro tiršta, lipni masė. Ši pasta tepama ant bėrimo taip, kad visiškai jį padengtų. Praėjus ne mažiau kaip 10 minučių, masė švelniai nuvaloma švariu rankšluosčiu.
Ar sergant rožine dedervine reikia vengti tam tikrų maisto produktų?
Rožinė dedervinė nereikalauja jokios specialios dietos, todėl nebūtina atsisakyti konkrečių maisto produktų ar gėrimų. Vis dėlto kai kurie žmonės pastebi, kad priešuždegiminė mityba gali padėti sumažinti niežėjimą.
Tyrimai rodo, jog Viduržemio jūros tipo mityba siejama su mažesniu bendru uždegimo lygiu organizme.
Maisto produktai, pasižymintys priešuždegiminėmis savybėmis
- riebios žuvys, pavyzdžiui, skumbrė, lašiša ar sardinės,
- lapinės daržovės, tokios kaip špinatai ar lapiniai kopūstai,
- alyvuogių aliejus,
- pomidorai.
Produktai, galintys skatinti uždegimą
- kepti patiekalai, ypač greitojo maisto produktai,
- perdirbti mėsos gaminiai su nitratais, pavyzdžiui, dešrelės,
- stipriai rafinuoti aliejai ir transriebalai,
- rafinuoti angliavandeniai – cukrus, saldumynai, balta duona ir kepiniai.
Ko tikėtis sergant rožine dedervine?
Sergant rožine dedervine, ligos eiga dažniausiai būna palanki. Daugeliu atvejų ši odos būklė yra lengvai kontroliuojama net ir be specifinio gydymo, o bėrimai savaime išnyksta per šešias–aštuonias savaites. Jei vis dėlto pasireiškia nemalonūs simptomai, taikomas gydymas gali padėti juos sušvelninti ir pagerinti savijautą.
Pakartotinis rožinės dedervinės pasireiškimas yra mažai tikėtinas. Be to, ši liga paprastai nepalieka randų ir nesukelia ilgalaikių ar negrįžtamų odos pažeidimų.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Į sveikatos priežiūros specialistą rekomenduojama kreiptis šiais atvejais:
- atsiranda naujų, anksčiau nebuvusių simptomų,
- paskirtas gydymas neduoda laukiamo pagerėjimo,
- bėrimas neišnyksta ilgiau nei 10 savaičių,
- bėrimas atrodo užkrėstas (oda tampa raudona, violetinė, pilkšva ar balkšva, atsiranda sudirgimas ir patinimas),
- nėštumo metu atsiranda odos bėrimas.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
Apsilankymo metu gali būti naudinga pasiteirauti šių dalykų:
- Kaip nustatėte, kad tai būtent rožinė dedervinė?
- Jei tai ne rožinė dedervinė, kokia kita odos liga galėtų sukelti šiuos simptomus?
- Per kiek laiko bėrimas turėtų visiškai išnykti?
- Kokius vaistus rekomenduojate mano atveju?
- Ar šie vaistai gali sukelti šalutinį poveikį?
- Kokias namų sąlygomis taikomas priemones siūlote naudoti?
- Ar galima paskirti receptinį kremą ar tepalą?
- Ar reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą ar kitą specialistą?
