Pityriazė rožinė – dažnai pasitaikanti, bet daugeliui mažai žinoma odos liga, kurią išduoda ant odos susiformuojantys pleiskanoti bėrimai. Šie iškilūs, dažniausiai rausvos, raudonos, pilkos, rudos ar violetinės spalvos lopai paprastai susidaro ant liemens, rankų ar kojų, tačiau gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Įdomu tai, kad pavadinimas kilęs iš graikų kalbos: „pityriasis“ reiškia „pleiskanotas“, o „rosea“ – „rožinis“, tačiau bėrimas nebūtinai būna tik rausvas.
Kam būdinga pityriazė rožinė
Ši liga gali užklupti bet kurį žmogų. Dažniausiai ją patiria 10–35 metų asmenys, o moterys šiek tiek dažniau nei vyrai. Retai liga išsivysto vyresniems nei 60-ies metų žmonėms, tačiau tada simptomai gali užtrukti ilgiau. Pastebėta, kad kai kurie žmonės prieš bėrimo atsiradimą patiria stiprų ar užsitęsusį stresą, tačiau nėra įrodymų, kad stresas būtų pagrindinė šios ligos priežastis.
Kaip pasireiškia pityriazė rožinė kūne
Dažniausiai pityriazė rožinė pažeidžia liemens, rankų ar kojų odą. Rečiau būna vadinamasis atvirkštinis variantas – tada bėrimas pastebimas ant kaklo, veido, pažastų ar kirkšnies srityje.
Bėrimai gali būti pleiskanojantys, šiurkštūs ir priminti išdžiūvusį, subliukšusį popierių. Dažnai tokie lopai niežti, todėl norisi juos kasytis. Ypač tam jautrūs žmonės, kurių oda yra tamsesnė – jų bėrimas gali būti labiau iškilęs, o kai kurių dėmių centras atrodyti lyg būtų pažeistas (nekrozės požymiai). Jei pernelyg draskysite bėrimo vietą, galite susižaloti odą ir sukelti infekciją.
Pityriazės rožinės simptomai
Šios ligos eiga dažnai vystosi keliais etapais:
- Gali pasireikšti nespecifiniai požymiai: karščiavimas, galvos skausmas ar lengvi kvėpavimo takų simptomai.
- Ant kūno atsiranda viena didesnė, apvali arba ovali, iškilusi dėmė – tai vadinamasis „motininis“ arba „heraldo“ lopas, kurio dydis svyruoja nuo 1 iki 6 cm.
- Maždaug po savaitės ar dviejų aplink motininę dėmę pradeda rastis mažesnių, 1–2 cm skersmens bėrimų. Jie išsidėsto grupėmis ir neretai primena kabančias eglės šakeles – todėl pityriazė rožinė dar vadinama „eglės šakos“ ar „kalėdinės eglutės“ bėrimu.
- Apie pusę žmonių, sergančių pityriaze rožine, kankina stiprus niežulys.
Ligos priežastys ir plitimas
Tiksli pityriazės rožinės priežastis iki šiol nėra aiški. Manoma, kad ją gali sukelti keli herpeso viruso tipai (HHV-6, HHV-7 ar HHV-8), tačiau kol kas nėra tvirtų tyrimų rezultatų, patvirtinančių šią teoriją. Šie virusai nėra tie patys, kurie sukelia pūslelinę ar lytiniu keliu plintančią herpeso infekciją.
Be to, pityriazė rožinė nėra užkrečiama – ja negalima užsikrėsti nei per lytinius santykius, nei per odos kontaktą.
Ar ši liga susijusi su kitomis infekcijomis, pavyzdžiui, tam tikromis virusinėmis ligomis, šiuo metu tiriama, tačiau patikimų įrodymų apie tiesioginį ryšį nėra.
Neretai painiojami du odos susirgimai – pityriazė rožinė ir grybelinė infekcija (vadinamoji „grybiena“). Abi ligos sukelia pleiskanojančius, rausvus ir netgi žiediškus bėrimus, tačiau grybelį sukelia grybelis, o pityriazės rožinės atveju aiškiai žinomo sukėlėjo nėra.
Nėštumas ir pityriazė rožinė
Nėščioms moterims atsiradus pityriazės rožinės simptomams, rekomenduojama kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kai kurie tyrimai rodo, kad susirgimas nėštumo metu gali turėti įtakos vaisiui: didėja komplikacijų ir net persileidimo rizika, galimas raumenų tonuso silpnumas ar sulėtėjęs vaiko vystymasis gimus.
Pityriazės rožinės diagnostika
Pityriazė rožinė paprastai diagnozuojama apžiūrėjus odą. Bėrimai gali būti panašūs į egzemą, psoriazę, grybelinę infekciją ar tinea versicolor, todėl diagnozei patvirtinti, jei kyla abejonių, atliekami papildomi tyrimai:
- Alergijos testas
- Odos biopsija
- Kraujo tyrimai, padedantys atskirti nuo kitų odos ligų
Gydymo galimybės
Dažniausiai pityriazės rožinės gydyti nereikia – bėrimai savaime išnyksta per 6–8 savaites. Tačiau esant stipriam niežėjimui ar kitokiems nemaloniems pojūčiams, gydytojas gali pasiūlyti simptomus palengvinančių priemonių:
- Antivirusiniai vaistai – padeda organizmui kovoti su virusu.
- Fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais). Priklausomai nuo odos tipo, UVB spinduliai gali greitinti gijimą, tačiau tamsesnę odą turintiems žmonėms svarbu pasitarti su gydytoju, nes gali likti ilgalaikių tamsių dėmių.
- Prednizolono tabletės – tai kortikosteroidas, slopinantis uždegimą tiek odoje, tiek kituose audiniuose.
Pagalba namuose
Yra keletas priemonių, padedančių nuslopinti niežėjimą ir pagerinti odos būklę:
- Antihistamininiai vaistai – skirti alergijos simptomams ir niežėjimui malšinti.
- Kalaminas – losjonas, mažinantis niežulį ir drėkinantis sausą, pleiskanojančią odą.
- Hidrokortizono kremas – vietinis kortikosteroidas, papildytas skausmą malšinančiu komponentu.
- Avižiniai kompresai – smulkiai sumaltos avižos (kolloidinės avižos) sumaišomos su šiltu vandeniu iki tirštos masės ir užtepamos ant bėrimo. Po 10 minučių galima nuvalyti švaria šluoste, kad būtų mažiau niežulio.
Prieš naudojant naujas priemones verta trumpai pasitarti su gydytoju – kai kuriais atvejais gali pasireikšti alerginė odos reakcija.
Mityba uždegimo mažinimui
Pityriazė rožinė nėra susijusi su jokiais specifiniais maisto produktais, todėl dietos keisti nereikia. Visgi kai kurių nuomone, priešuždegiminė mityba gali palengvinti niežėjimą. Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros dieta gali sumažinti uždegimą organizme.
Priešuždegiminės savybės būdingos šioms maisto grupėms:
- Riebios žuvys – skumbrė, lašiša, sardinės
- Tamsiai žalios lapinės daržovės – špinatai, kale kopūstai
- Alyvuogių aliejus
- Pomidorai
O štai kai kurie produktai gali paskatinti uždegiminius procesus:
- Kepti patiekalai ir greitas maistas
- Perdirbta mėsa su nitratais – pvz., dešrelės
- Rafinuoti aliejai ir transriebalai
- Balta duona, kepiniai, cukrus
Prevencija ir eiga
Specifinės profilaktikos nuo pityriazės rožinės nėra – liga dažniausiai pasireiškia netikėtai, ir numatyti rizikos veiksnių neįmanoma.
Didžiąja dalimi atvejų bėrimai išnyksta be jokio įsikišimo per 6–8 savaites. Liga paprastai nepalieka randų ar kitų ilgalaikių odos pakitimų. Pasveikus pasikartojimas – labai retas reiškinys.
Kada verta kreiptis į gydytoją
- Pastebėjote naujų arba neįprastų simptomų
- Bėrimas nepraeina ir po gydymo
- Bėrimas užsitęsė ilgiau nei 10 savaičių
- Bėrimo vietose oda paraudo, pablyško ar patino – galimi infekcijos požymiai
- Jei esate nėščia ir atsirado bėrimas
Klausimai gydytojui
- Kaip atpažinti, ar tai tikrai pityriazė rožinė?
- Kokios dar odos ligos galėtų būti, jei tai ne pityriazė rožinė?
- Per kiek laiko bėrimas turėtų išnykti?
- Kokius vaistus ar priemones rekomenduotumėte mano atveju?
- Kokių naminių priemonių verta išbandyti?
- Ar galima paskirti stipresnių tepalų?
- Ar reikalinga dermatologo ar kito gydytojo konsultacija?
