Tendinitas – tai būklė, kai uždegimas arba sudirginimas pažeidžia sausgyslę, jungiančią raumenį su kaulu. Sausgyslės padeda judėti, tad kai jos paburksta, gali atsirasti skausmas ir jautrumas šalia pažeisto sąnario, dažniausiai ties vieta, kur sausgyslė įsitvirtina prie kaulo. Dėl pasikartojančių, monotoniškų judesių arba pertempimo tendinitas dažnai išsivysto petyje, alkūnėje ar keliuose. Ši liga gali būti tiek staigi (trumpalaikė), tiek užsitęsusi (lėtinė).

Kokie egzistuoja tendinito tipai

Priklausomai nuo to, kuri kūno dalis nukenčia arba kokiu sportu užsiimama, tendinitas vadinamas įvairiais pavadinimais:

Tenisisto alkūnė
Golfo žaidėjo alkūnė
Mėtančiojo petys
Plaukiko petys
Bėgiko ar šuolininko kelias

Kiek dažnai pasitaiko tendinitas

Ši problema pakankamai įprasta – dažniausiai ją sukelia nuolatinis, monotoniškas fizinis krūvis, tam tikrų pomėgių ar darbo specifika. Didelę riziką patiria tiek aktyviai sportuojantys, tiek žmonės, užsiimantys veikla, kurioje vyrauja kartotiniai judesiai.

Tendinito simptomai

Skausmas ties pažeista sausgysle ar aplinkinėje srityje, paaštrėjantis judant
Sąnarių sustingimas, sunku pilnai judinti pažeistą dalį
Judant jaučiami ar girdimi spragsėjimo, traškėjimo garsai ar pojūčiai
Paburkimas, odos paraudimas ar net pamėlynavimas

Skausmas gali atsirasti palaipsniui arba pasireikšti staigiai ir stipriai, ypač susiformavus kalcio sankaupoms aplink sausgyslę. Tokios sankaupos gali pasireikšti kaip kieti, balti ar gelsvi gumbeliai po oda, kartais sukelia niežėjimą.

Susiję įrašai

Kūno dalys, kur dažniausiai atsiranda simptomų

Nyktis, ypač apačioje
Alkūnė – dažniausiai išorinėje pusėje, kai delnas atverstas aukštyn
Petys
Klubas
Kelis – paprastai žemiau girnelės, kur sausgyslė jungiasi su blauzdikauliu
Achilo sausgyslė – jungia blauzdos raumenis su kulno kaulu

Kas sukelia tendinitą

Nuolatinis pertempimas ar kartotiniai judesiai (pvz., bėgiojimas, metimas)
Staigūs, stiprūs judesiai ar traumos
Tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, cholesterolį mažinančių ar tam tikrų antibiotikų vartojimas

Prie tendinito vystymosi taip pat gali prisidėti kai kurios lėtinės ligos: diabetas, reumatoidinis ar osteoartritas, podagra ar infekcija.

Rizikos veiksniai

Darbas ar pomėgiai, reikalaujantys pasikartojančių judesių (sodininkystė, dažymas, drožyba, šveitimas, sportas)
Neteisinga laikysena
Silpnesni raumenys dėl kitų sveikatos problemų
Amžius – po 40 metų sausgyslės tampa mažiau elastingos, todėl dažniau pažeidžiamos

Galimos komplikacijos

Lėtinis, nuolatinis skausmas judant
Judesių ribojimas ar negalėjimas pilnai judinti pažeistos vietos
Sausgyslės plyšimas
Raumenų silpnumas

Kaip nustatomas tendinitas

Gydytojas įvertins jūsų ligos istoriją, išklausinės simptomus ir atliks fizinį ištyrimą. Papildomai gali būti paskirta vaizdinė diagnostika – rentgeno nuotrauka ar magnetinio rezonanso tyrimas, kurie padeda įvertinti sausgysles ir pažeidimo mastą.

Gydymo būdai

Tendinito gydymas dažniausiai atliekamas dviem etapais:

Pirma, rekomenduojama iš karto po traumos uždėti ledą, ilsėtis, vengti veiklos, kuri sukelia diskomfortą, vartoti nereceptinius uždegimą mažinančius vaistus.
Jei simptomai per 2–3 savaites nesumažėja, gali būti skiriamos papildomos priemonės – hormonų (kortikosteroidų) injekcijos, fizioterapija ar prireikus imobilizavimas.

Fizioterapijos programos paprastai apima judesių amplitudės lavinimo pratimus, mobilizacijos technikas, tam tikrų sąnarių įtvarus. Ypač svarbu palaipsniui didinti tenkančią sausgyslei apkrovą, kad būtų atkurta jėga ir funkcija. Kartais gydytojas gali įvertinti ir kitų sąnarių judrumą, nes jų ribotumas gali būti susijęs su tendinito išsivystymu, pavyzdžiui, tikrinant peties judesius pacientui, kenčiančiam dėl vadinamosios „tenisisto alkūnės”.

Chirurginė operacija atliekama retai ir tik tada, kai kiti gydymo būdai neveiksmingi ar simptomai labai stiprūs.

Kiek laiko gydosi tendinitas

Lengvesniais atvejais sausgyslės sugyja per 2–3 savaites, tačiau sudėtingesniais atvejais sveikimas gali užtrukti kelis mėnesius. Svarbu nesiimti aktyvios veiklos tol, kol gydytojas neleidžia – per ankstyvas grįžimas prie ankstesnių judesių gali sukelti uždegimo atsinaujinimą.

Kaip išvengti tendinito

Stenkitės neįsitempti vienoje padėtyje ilgą laiką – kas pusvalandį padarykite pertrauką
Laikykitės taisyklingos laikysenos, išmokite taisyklingai kelti ir nešioti daiktus
Kelkitės daiktą prieš save tiesiai – nesiekite šonu, o stumkite ranką ir delną tiesiai link objekto
Tvirtai, bet ne per stipriai suimkite daiktus, kai juos imate ar nešate
Nesinešiokite sunkių daiktų viena ranka ar laikydami juos šone
Nesėdėkite užsikišę kojos po savimi
Pajutus skausmą – sustokite

Sportuojant ar pradėjus naują fizinę veiklą, rekomenduojama:

Prieš treniruotę atlikti tempimo ir apšilimo pratimus
Dėvėti tinkamą aprangą bei avalynę
Padidinti krūvį palaipsniui, neskubėkite
Skausmui pasireiškus, veiklą iš karto nutraukite

Ką svarbu žinoti dėl tendinito prognozės

Didžiajai daliai žmonių simptomai praeina po gydymo ir poilsio, nors sveikimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių – priklausomai nuo uždegimo sunkumo. Būtina sulaukti gydytojo leidimo grįžti prie aktyvių veiklų.

Nors persirgus tendinitu galima visiškai pasveikti, kartais jis gali pasikartoti, jei sausgyslėms vėl bus tenkama per didelė apkrova. Siekiant sumažinti pakartotinio uždegimo tikimybę, verta laikytis gydytojo ar kineziterapeuto rekomendacijų.