Sėdmenų skausmas, kurį dažnai jaučia žmonės, ilgai sėdintys, dviračiuojantys ar dažnai lipantys laiptais, gali būti sukeltas sėdmeninės buršos uždegimo. Ši būklė dar vadinama sėdmenų buršitu, kai uždegimas kyla tose vietose, kur yra sėdimieji kaulai – du išlinkę kaulai dubens apačioje, į kuriuos remiamės sėdėdami. Šiuos kaulus mediciniškai įprasta vadinti išijais.
Kas yra sėdmenų buršitas?
Sėdmenų buršitas iš esmės yra uždegimas tose mažose skysčio pripildytose pagalvėlėse (bursose), kurios užtikrina apsaugą tarp kaulų ir juos gaubiančių raumenų. Buršos sugeria smūgius ir mažina trintį, o jas per daug spaudžiant ar trinant, kyla skausminga uždegiminė reakcija.
Dažniausiai ši problema išsivysto vietose, kurios ilgą laiką veikiamos mechaninio spaudimo ar judesių, pavyzdžiui, sėdint ant kieto paviršiaus, sportuojant ar užsiimant veikla, kuri įtempia sėdmenų sritį. Ilgą laiką sėdėtojai, sportininkai, ypač dviratininkai, dažnai susiduria su šia problema. Sėdmenų buršitas ilgą laiką būdavo vadinamas „audėjų užpakaliu”, nes anksčiau ši būklė dažnai pasitaikydavo tiems, kurie daug laiko praleisdavo ant kieto suoliuko.
Dar galite išgirsti tokius terminus kaip „išijinio gumburo buršitas“, nes išijinis gumburas yra tas kaulo iškilimas, prie kurio prisitvirtina dvigalvio šlaunies raumens sausgyslė. Kartais vartojamas ir „išijo–sėdmeninio buršito“ pavadinimas, nes uždegimas gali apimti vietą tarp išijų ir didžiausio sėdmens raumens.
Sėdmenų buršito simptomai
Sėdmenų buršitas paprastai pasireiškia skausmu aplink sėdmenų buršas, dažniausiai tiksliai nurodomą vienoje sėdmenų ar šlaunies galo vietoje. Dažnai tai gilus, bukas maudimas, kurį sustiprina fizinis krūvis ar ilgas sėdėjimas. Vietą liečiant galima pajusti jautrumą.
- Pastebimas patinimas sėdmenų srityje
- Judėjimo ribotumas – sunku pilnai ištiesti ar perkelti klubus
- Miego sutrikimai dėl skausmo nusėdus ar pasivertus
Kokios ligos gali būti panašios į sėdmenų buršitą?
- Šlaunies raumens sausgyslės uždegimas (hamstring tendinitas) – dažnai pasireiškia aktyviai sportuojantiems.
- Lėtinis sausgyslės pažeidimas (hamstring tendinozė) – ilgesnį laiką negyjantys uždegimai lemia sausgyslės struktūros pakeitimus, sustorėjimą, gali pasireikšti skausmu ir standumu, neretai išprovokuodami ir buršito vystymąsi.
- Sėdmens nervo uždegimas (išialgija) – skausmas plinta nuo juosmens per sėdmenį į šlaunį ir net žemiau, dažniausiai nuolatinis, o judesiai gali skausmą šiek tiek sumažinti.
Sėdmenų buršito priežastys
Dažniausias buršų uždegimo veiksnys – tai kartotinis spaudimas ar trintis. Dažniausiai šios problemos kyla dėl:
- Ilgalaikio, dažno sėdėjimo, ypač ant kietų paviršių
- Intensyvios sėdmenų ar šlaunų raumenų apkrovos sportuojant
Priešingu atveju riziką gali didinti:
- Sėslus gyvenimo būdas ar darbas sėdint
- Ilgos kelionės vairuojant
- Jodinėjimas
- Važiavimas dviračiu
- Kanojų sportas arba ilgi žygiai pėsčiomis
Dažniausiai buršų uždegimas vystosi palaipsniui dėl nuolatinės perkrovos, tačiau gali pasireikšti staigiai po traumų – pavyzdžiui, stipriai nukritus ant sėdimųjų kaulų ar gavus stiprų smūgį į buršą.
Retesniais atvejais uždegimo atsiradimui įtakos turi jungiamojo audinio ligos – reumatinis artritas, vilkligė, podagra, sklerodermija. Kartais uždegimą sukelia infekcija, pavyzdžiui, sergant septiniu artritu ar tuberkulioze.
Diagnostika
Gydytojas visų pirma įsiklausys į jūsų nusiskundimus ir užduos detalių klausimų apie simptomų pradžią bei eigą. Dažniausiai pakanka apžiūros ir švelniai judinant klubus stebėti, ar kyla skausmas.
Jeigu simptomų pobūdis ar eiga nėra tipiški, papildomai gali būti paskirti vaizdo tyrimai – ultragarsas, rentgenas ar net magnetinio rezonanso tyrimas, kad būtų galima tiksliau nustatyti uždegimo lokalizaciją ar atmesti kitas galimas ligas. Kartais atliekamas ir kraujo tyrimas, siekiant išsiaiškinti sistemines ar infekcines priežastis.
Gydymo galimybės
Sėdmenų buršitas, atsiradęs dėl traumos ar mechaninio poveikio, dažniausiai per keletą savaičių praeina ilsintis ir sumažinus aktyvumą. Esant lengvai ar vidutinei eigai, naudinga ledo kompresai, nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo. Sunkesniais atvejais gydytojas gali suleisti uždegimą malšinančių vaistų tiesiai į uždegimo vietą.
Pagrindinė taisyklė gydantis – vengti veiklų ar pozų, kurios išprovokuoja skausmą, mažiau sėdėti ant kietų paviršių, prireikus sėdėti – naudoti pagalvėlę po šlaunimis, kartais tinka ir speciali žiedinė (donutinė) sėdynė.
Gerėjant būklei, gydytojas gali siūlyti kineziterapiją – tai padeda stiprinti ir tempi šalia esančius raumenis, mažinant apkrovą buršoms ir užkertant kelią ligos pasikartojimui.
Daugumai žmonių ūminis sėdmenų buršitas praeina per kelias savaites. Jei pasveikti nesiseka, arba jei uždegimas įsisenėjęs, gali prireikti papildomos diagnostikos ir kitų ligų gydymo.
Profilaktika
Tiems, kam dėl veiklos pobūdžio ar pomėgių kyla didesnė sėdmenų buršito rizika, verta pagalvoti apie prevenciją – pavyzdžiui, koreguoti darbo vietą ar sporto įrangą, o esant reikalui – pasitarti su specialistu ar ergoterapeutu, kaip sumažinti spaudimą buršoms ir pagerinti laikyseną bei techniką. Papildomai gali padėti mankšta, raumenų stiprinimas ir poilsis po apkrovų.
Ligos trukmė ir prognozė
Sėdmenų buršito eiga tiesiogiai priklauso nuo to, ar pavyksta pašalinti dirginantį veiksnį. Jei priežastimi tapo tam tikra veikla, būtina ją kuriam laikui nutraukti, kad uždegimas pradėtų slūgti. Jei uždegimą sukelia kita liga ar infekcija, reikia gydyti ir ją.
Dažniausiai pakanka kelių savaičių poilsio, šaldymo ir priešuždegiminių vaistų, kad būklė pagerėtų. Vėliau, sveikstant, naudinga pridėti kineziterapiją ar tempimo pratimus, kad ateityje uždegimas neatsinaujintų.
