Orchitas: Priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

Orchitas – tai sėklidžių uždegimas arba patinimas, kuris gali apimti vieną arba abi sėklides. Sėklidės yra lytinės sistemos dalis, atsakinga už spermos ląstelių bei testosterono gamybą. Dažniausiai sėklidžių uždegimas pasireiškia kartu su kitais susirgimais, tačiau kartais gali atsirasti ir savarankiškai, ypač po kiaulytės viruso infekcijos.

Kas skiria orchitą nuo epididimito?

Epididimitas – tai uždegimas prielipo, esančio šalia sėklidės, kuris yra atsakingas už spermos pernešimą ir saugojimą. Jei vienu metu išsivysto tiek sėklidės, tiek prielipo uždegimas, būklė vadinama epididimo-orchitu.

Kaip dažnai pasitaiko orchitas?

Savarankiškas sėklidžių uždegimas yra gana retas reiškinys ir paprastai atsiranda kartu su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip epididimitas arba po virusinės infekcijos, pavyzdžiui, kiaulytės.

Orchito simptomai

Pagrindinis orchito požymis – sėklidžių skausmas, jautrumas ir patinimas. Dažniausiai skausmas prasideda vienoje sėklidėje, tačiau gali apimti abi arba visą kapšelį. Kapšelis – tai odos maišelis, kuriame laikomos sėklidės.

Susiję įrašai

Jaučiamas stiprus nuovargis.
Infekciniai simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas.
Kapšelio spalvos pokyčiai – paraudimas, pamėlynavimas ar patamsėjimas.
Raumenų skausmas.
Pykinimas, vėmimas.
Kraujas šlapime ar spermoje.
Skausmas ejakuliacijos metu.
Išskyros iš šlaplės.
Padidėjęs širdies ritmas.

Kodėl išsivysto orchitas?

Orchitas dažniausiai išsivysto dėl virusinės arba bakterinės infekcijos. Dažniausios priežastys:

Šlapimo takų infekcijos.
Lytiniu keliu plintančios infekcijos, tokios kaip chlamidiozė, gonorėja, sifilis.

Ar galima susirgti orchitu ir be lytiškai plintančių infekcijų?

Taip, orchitas gali išsivystyti ir nuo kitų virusų, pavyzdžiui:

Vėjaraupiai.
Citomegalo virusas.
Rankų, kojų ir burnos ligos virusas.
Raudonukė.

Bakterijų sukeltas uždegimas gali būti susijęs su tokiomis bakterijomis kaip:

Escherichia coli (E. coli).
Stafilokokai (staph).
Streptokokai (strep).

Taip pat riziką didina prostatos ar prielipo uždegimas.

Rizikos veiksniai

Susirgti orchitu gali bet kuris vyriškos lyties asmuo, nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau riziką didina:

Nesaugūs lytiniai santykiai su keliomis partnerėmis(-iais).
Autoimuninės ligos, ypač jei imuninė sistema veikia prieš spermos ląsteles.
Šlapimo pūslės ištekėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, dėl prostatos padidėjimo ar šlaplės susiaurėjimo.
Kateterio naudojimas.
Anksčiau sirgtas prielipo uždegimas.

Galimos komplikacijos

Kapšelio abscesas – pūlių sankaupa odoje aplink sėklidę.
Sėklidės atrofiniai pokyčiai – sėklidė susitraukia, netenka funkcijos.
Vandeningos sankaupos kapšelyje (hidrocelė).
Retais atvejais, jei pažeidžiamos abi sėklidės, gali pasireikšti nevaisingumas.

Orchito diagnozavimas

Kreipiantis į gydytoją, atliekamas fizinis ištyrimas: apžiūrimos ir palpuojamos sėklidės, įvertinamas jautrumas bei patinimas. Išsamesniai diagnozei patvirtinti gali būti paskirti papildomi tyrimai.

Kokie tyrimai taikomi?

Kraujo, šlapimo tyrimai ar pasėliai – infekcijos (taip pat lytiškai plintančių) vertinimui.
Pilvo ir dubens echoskopija (ultragarsas) – tikrinamas kraujotakos srautas sėklidėse, siekiant atmesti sėklidės persisukimą (būklę, kai nutrūksta sėklidės aprūpinimas krauju ir pasireiškia staigus skausmas).

Orchito gydymas

Kaip gydoma ši būklė priklauso nuo jos priežasties. Dažniausiai taikomos šios priemonės:

Antibiotikai – jeigu uždegimą sukelia bakterijos. Esant lytiškai plintančiai infekcijai, gydytis turi abu(-dvi) partneriai.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – malšinamas skausmas, mažinama uždegimas. Prieš vartojant šiuos vaistus naudinga pasitarti su gydytoju.
Ledo kompresai – padeda mažinti tinimą ir skausmą. Ledą dėti tik įvyniotą į rankšluostį, vienai procedūrai ne ilgiau kaip 15 minučių.
Poilsis – rekomenduojama pagulėti, dubens sritį šiek tiek pakelti pagalvėmis. Patelkimui gali praversti specialios kelnaitės ar jockstraps.

Kokie antibiotikai vartojami?

Chlamidijos – doksiciklinas, azitromicinas.
Gonorėja – ceftriaksonas, gentamicinas, azitromicinas.
Sifilis – penicilinas.
E. coli – trimetoprimas/sulfametoksazolas, ciprofloksacinas, rifaksiminas.
Stafilokokai – cefazolinas, nafcilinas, vankomicinas.
Streptokokai – penicilinas, amoksicilinas, benzantino penicilinas.
Prostatitas – trimetoprimas/sulfametoksazolas, doksiciklinas, ciprofloksacinas.

Nepamirškite visada baigti visą paskirtą gydymo kursą, antraip uždegimas gali atsinaujinti ir tapti sunkiau gydomas.

Ką daryti, jei orchitas negydomas?

Negydant orchito padidėja komplikacijų ir ilgalaikės žalos rizika – gali išsivystyti rimtos infekcinės būklės, nevaisingumas ar net sėklidės praradimas.

Kiek trunka pasveikimas?

Sėklidžių uždegimo simptomai dažniausiai pradeda slūgti po kelių gydymo dienų, tačiau pilnas tinimo ir kitų požymių išnykimas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius.

Kaip išvengti orchito?

Ligos riziką galima sumažinti pasiskiepijus nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (MMR vakcina) bei naudojant prezervatyvus lytinių santykių metu. Esant aktyviam lytiniam gyvenimui su keliais partneriais(-ėmis), verta reguliariai — bent kas 3–6 mėnesius — pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų.

Prognozė

Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, pasveikimo prognozė labai gera. Ilgalaikės komplikacijos ar nevaisingumas pasitaiko nedažnai.

Bakterinės kilmės orchitas paprastai išgydomas per savaitę nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Rekomenduojama neplanuoti lytinių santykių bent 7 dienas nuo gydymo pradžios — jei santykiaujate, naudokite prezervatyvą, kad infekcija nebūtų perduota partneriui(-ei).

Kada verta kreiptis į medikus?

Jei pasireiškė orchito simptomai – nedelskite kreiptis į gydytoją. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei gydantis simptomai neišnyksta vos baigus visą paskirtą vaistų kursą.