SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Sensorineuralinis klausos praradimas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2026 18 sausio
Kategorija Ligos
0
Sensorineuralinis klausos praradimas
Share on FacebookShare on Twitter

Sensoneurinis klausos praradimas – viena dažniausių klausos sutrikimų formų, atsirandanti dėl vidinės ausies pažeidimų. Šis sutrikimas kartais pasireiškia staiga, pavyzdžiui, po infekcijos, traumos ar stipraus triukšmo poveikio, tačiau daugeliui žmonių jis vystosi palaipsniui, senstant. Kai kuriems asmenims sensoneurinis klausos praradimas pasireiškia jau nuo gimimo.

Turinys
  1. 1.Kas sukelia sensoneurinį klausos praradimą
  2. 2.Skirtingos sensoneurinio klausos praradimo formos
  3. 3.Kiek dažnas yra sensoneurinis klausos praradimas
  4. 4.Sensoneurinio klausos praradimo simptomai
  5. 5.Sensoneurinio klausos praradimo rizikos veiksniai
  6. 6.Kaip nustatomas šis klausos praradimas
  7. 7.Kaip gydomas sensoneurinis klausos praradimas
  8. 8.Ar galima išvengti šio sutrikimo
  9. 9.Prognozė ir gyvenimo kokybė
  10. 10.Kada verta kreiptis į gydytoją
  11. 11.Ką verta aptarti su gydytoju

Kas sukelia sensoneurinį klausos praradimą

Pagrindinė šio klausos sutrikimo priežastis – smulkių vidinės ausies plaukelių ląstelių pažeidimas ar žūtis. Būtent šios ląstelės paverčia garso bangas į elektrinius signalus, kuriuos smegenys atpažįsta kaip garsą. Kai jos pažeidžiamos, dažnas žmogus praranda gebėjimą girdėti tiek švelnius, tiek garsius garsus – viskas gali atrodyti pritildyta ar iškreipta.

Dažniausiai šie plaukeliai negali atsinaujinti, todėl sensoneurinis klausos praradimas paprastai yra nuolatinis. Nepaisant to, klausos aparatai ir kitos pagalbinės priemonės gali žymiai pagerinti girdėjimą ir bendravimo kokybę.

Skirtingos sensoneurinio klausos praradimo formos

  • Vienpusis – paveikia tik vieną ausį.
  • Abipusis – pasireiškia abiejose ausyse.
  • Nesimetriškas – klausa prarandama abiejose ausyse, bet viena jų pažeista stipriau.
  • Staigus sensoneurinis klausos praradimas – atsiranda per 72 val. nuo traumos, ligos ar triukšmo (pvz., fejerverkų, šūvių) poveikio.

Kiek dažnas yra sensoneurinis klausos praradimas

Šis sutrikimas, ypač susijęs su amžėjimu, yra itin dažnas tarp vyresnių nei 50–70 metų žmonių. Staigaus klausos praradimo atvejai fiksuojami nuo 1 iki 6 atvejų iš 5 tūkstančių kasmet.

Sensoneurinio klausos praradimo simptomai

  • Geriau girdimi žemi tonai nei aukšti balsai.
  • Kyla sunkumų girdint triukšmingose vietose.
  • Aplinkinių kalba atrodo neryški, tarsi „mumuliuojama“.
  • Girdimas zvimbimas, spengimas (ūžesys) ausyse.
  • Sunku sekti pokalbį, kai dalyvauja daugiau žmonių.
  • Visi garsai tampa pritildyti ar tarsi ateinantys iš toli.

Sensoneurinio klausos praradimo rizikos veiksniai

  • Gerybiniai vidinės ausies augliai.
  • Vyresnis amžius (ausies plaukeliai natūraliai nyksta).
  • Lėtinės ausų ligos, pavyzdžiui, Menjero liga (su svaigimu ir ūžesiu ausyse).
  • Vaistų, galinčių pažeisti vidinę ausį, vartojimas.
  • Ligos, trikdančios kraujotaką ar sukelenčios nervų uždegimą (pavyzdžiui, diabetas, meningitas).
  • Galvos smegenų traumos (kaukolės lūžiai, smegenų spaudimas, sutrikusi kraujotaka).

Kai kuriais atvejais tiksli priežastis lieka neaiški – tuomet sutrikimas vadinamas idiopatiniu sensoneuriniu klausos praradimu.

Susiję įrašai

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

2026 13 vasario
Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

2026 13 vasario

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

2026 12 vasario

Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

2026 12 vasario

Kaip nustatomas šis klausos praradimas

Pirmiausia gydytojas apžiūri išorinę ausį ir ausies landą specialiu apšviestu prietaisu, siekdamas aptikti matomas problemas. Taip pat išklausinėjama apie klausos pokyčių pobūdį – ar praradimas staigus, ar vystėsi pamažu, ar pažeista viena, ar abi ausys, ar yra šeimos narių, turinčių klausos sutrikimų, ir pan.

Diagnozę patikslinti padeda įvairūs klausos tyrimai, dažniausiai atliekami pas klausos specialistą (audiologą):

  • Acoustinis refleksas – vertina raumenų reakciją ausyje į garsą.
  • Audiometriniai tyrimai (tylieji ir šnekiniai garsai) – nustato mažiausią girdimą garsą pagal dažnius.
  • Kaulo laidumo tyrimas – garsai siunčiami tiesiai į vidinę ausį.
  • Otoakustiniai emisijos – vertinami vibracijų atsakai, padedantys nustatyti klausos pažeidimų pobūdį.
  • Šakutės testai (pvz., Weberio ar Rinne testai) – padeda atskirti sensoneurinius ir kitokius klausos praradimus.
  • Timpanometrija – vertina, kaip juda ausies būgnelis.

Esant poreikiui, gali būti tikrinami galvinių nervų refleksai arba atliekami vaizdiniai tyrimai (magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos tyrimai).

Kaip gydomas sensoneurinis klausos praradimas

  • Klausos aparatai – stiprina garsą, kad lengviau būtų girdėti kasdienybėje.
  • Kochleariniai implantai – chirurginiu būdu įstatomi prietaisai, saugi alternatyva esant dideliam klausos praradimui.
  • Vaistai (jei priežastis – uždegimas ar tam tikra liga, gali būti paskirti, pvz., kortikosteroidai).
  • Kaulų laidumo klausos aparatai (BAHA) – chirurgiškai implantuojami ir perduoda vibracijas tiesiai į vidinę ausį, dažniausiai naudojami vienpusiams praradimams.
  • Sekimas ir stebėjimas – esant lengvo laipsnio sutrikimui, gydytojas gali pasiūlyti stebėti.

Ar galima išvengti šio sutrikimo

Ne visada įmanoma užbėgti už akių sensoneuriniam klausos praradimui, nes dalies rizikos veiksnių negalime kontroliuoti. Tačiau laikantis tam tikrų taisyklių, tikimybę susirgti galima sumažinti:

  • Patarimai apie galimus vaistų šalutinius poveikius.
  • Reguliari klausos patikra.
  • Ausų apsauga (ausinės, kamštukai) dirbant triukšmingoje aplinkoje – klausos praradimas nuo triukšmo visiškai išvengiamas taikant tinkamas apsaugos priemones.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Galutinė prognozė labai priklauso nuo to, kas sukėlė sutrikimą ir kiek smarkiai prarasta klausa. Dažniausiai sensoneurinis klausos praradimas yra nuolatinis. Tačiau tinkamai parinkus gydymo būdus – klausos aparatus ar kochlearinius implantus – galima ženkliai pagerinti klausos galimybes ir vėl aktyviai dalyvauti gyvenime.

Staiga pajutus didelį klausos suprastėjimą, naujai atsiradusį spengimą ar kitus simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją – ankstyvas gydymas padeda pasiekti geresnių rezultatų.

Kada verta kreiptis į gydytoją

  • Atsiranda svaigulys arba pusiausvyros sutrikimai.
  • Nuolat girdisi spengimas ausyse.
  • Sunkiau girdima pašnekovų kalba, ypač kai kalba keli žmonės arba triukšmingoje aplinkoje.
  • Tenka vis dažniau garsinti prietaisus, televizorių.
  • Klausa staiga žymiai pablogėja.

Ką verta aptarti su gydytoju

  • Kas tiksliai lėmė mano klausos praradimą?
  • Ar yra galimybė, jog klausa pagerės savaime?
  • Kokios gydymo galimybės man tinkamiausios?
  • Kokio poveikio ir rezultatų galiu tikėtis taikant gydymą?
  • Kaip dažnai reikės lankytis kontrolėms?
Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį
Maistas

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 13 vasario
Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?
Ligos

Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 13 vasario
Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?
Tyrimai

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 12 vasario
Kitas įrašas
Angina (ūminis tonzilitas)

Angina (ūminis tonzilitas)

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2026 4 sausio
Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį

2026 13 vasario
Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?

2026 13 vasario
Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

2026 12 vasario
Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

Kokį ilgalaikį poveikį bipolinis sutrikimas daro organizmui?

2026 12 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Žuvų faktai: viskas apie lašišą ir cholesterolį
  • Hipotirozė ir hipertirozė: kuo jos skiriasi?
  • Ar inkstų ląstelių karcinomą galima aptikti ultragarsu?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.