St. Luiso encefalito virusas yra infekcija, kurią platina uodai, dažniausiai priklausantys Culex rūšiai. Šis virusas gali sukelti smegenų uždegimą, mediciniškai vadinamą encefalitu. Žmonės paprastai užsikrečia po užkrėsto uodo įkandimo, tačiau virusas nuo žmogaus žmogui per kasdienį kontaktą neplinta. Retkarčiais jis gali būti perduodamas per kraujo perpylimą.
Kaip plinta St. Luiso encefalito virusas
Viruso nešėjai yra uodai, kurie užsikrečia maitinęsi užsikrėtusių paukščių krauju. Kai toks uodas vėl kanda žmogui, jis perduoda virusą. Užsikrėtęs žmogus viruso toliau neperduoda, nes jo kraujyje viruso lygis būna per mažas, kad užkrėstų kitą asmenį. Taigi žmogus laikomas „galutiniu šeimininku“.
Dažniausiai susirgimų atvejai užregistruojami šiltesnėse pasaulio vietose ir šiltuoju metų laiku – nuo birželio iki spalio. Tačiau šalyse, kur nuolat šilčiau, atvejų pasitaiko ištisus metus. Ši infekcija fiksuota ne tik šiaurės ir pietų žemynuose, bet ir Kanadoje, Karibų regione, Meksikoje bei Pietų Amerikoje.
Per pastaruosius du dešimtmečius susirgimų atvejų buvo fiksuojama labai nedaug – šimtai, o ne tūkstančiai, todėl infekcija laikoma reta.
St. Luiso encefalito simptomai
Užkrėtus šiuo virusu, dažniausiai jokie požymiai nepasireiškia arba atsiranda lengvi, į gripą panašūs simptomai:
- Nuovargis
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Raumenų silpnumas
- Pykinimas
Jei liga sunkesnė, vystosi smegenų uždegimas. Tada gali pasireikšti:
- Orientacijos sutrikimai, sumišimas, pakitęs mąstymas
- Stiprus sprando sąstingis
- Nekontroliuojami raumenų trūkčiojimai (drebulys)
Kai kuriais atvejais sunki infekcija sukelia komą ar net gali būti mirtina.
Pirmieji simptomai dažniausiai atsiranda praėjus 4–14 dienų po uodo įkandimo.
Kas yra jautresni šiai infekcijai
Nors St. Luiso encefalito virusas reta infekcija, rizika ja užsikrėsti didesnė, jei:
- Gyvenate ar praleidžiate laiką vietovėse, kur užfiksuoti protrūkiai, ypač šalia vandens telkinių arba miškuose
- Dažnai būnate lauke auštant ar sutemus – tada uodai aktyviausi
Sunki ligos eiga gali išsivystyti dažniau, jei esate vyresni nei 50 metų, sergate cukriniu diabetu ar turite nusilpusią imuninę sistemą.
Galimos komplikacijos
Nors daugumai žmonių liga praeina be didesnių padarinių, kai kuriais atvejais galimi liekamieji reiškiniai:
- Elgesio pokyčiai: nerimas, depresija, dirglumas
- Judėjimo sunkumai
- Atminties sutrikimai
- Vaikams gali išsivystyti protinis atsilikimas
Kaip nustatoma infekcija
Kai gydytojas įtaria St. Luiso encefalitą, pirmiausia surenka informaciją apie jūsų sveikatos būklę, simptomus, ar neseniai keliavote ar patyrėte uodų įkandimų. Tuomet gali būti rekomenduojami kraujo tyrimai, kurie ieško specifinių antikūnų prieš virusą, jei reikia – atliekamas juosmens punkcija, siekiant ištirti galvos smegenų skysčio sudėtį.
Gydymas ir valdymas
Specifinio gydymo nuo St. Luiso encefalito viruso šiuo metu nėra. Lengvesniais atvejais dažniausiai gydoma simptomiškai:
- Galvos skausmui malšinti – nereceptiniai vaistai
- Daug skysčių, ypač vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos
- Vaistai nuo pykinimo, jei reikia
Sunkiais ligos atvejais būtina gydytojų priežiūra ligoninėje. Jei smegenų uždegimas sukelia pavojingą spaudimą kaukolėje, gali būti taikomos chirurginės priemonės, pavyzdžiui, dalies kaukolės pašalinimas spaudimui mažinti.
Antivirusiniai vaistai nuo šios infekcijos neveikia, taip pat šiuo metu nėra vakcinos, apsaugančios nuo šio viruso.
Atsigavimas ir prognozė
Kai kurie žmonės, persirgę lengva infekcijos forma, visiškai pasveiksta per kelias savaites, tačiau sudėtingesniais atvejais simptomai gali ryškėti kelis mėnesius. Mirties tikimybė priklauso nuo amžiaus ir sveikatos būklės: tarp sergančiųjų ji svyruoja nuo 5 iki 20 iš 100, o didesnė rizika kyla vyresniems nei 50 m. ar turintiems lėtinių ligų.
Jei jums kilo simptomų, įtariant šią infekciją, neatidėliokite vizito pas gydytoją – svarbu laiku įvertinti sveikatos būklę ir gauti reikiamą pagalbą.
Kaip apsisaugoti nuo St. Luiso encefalito viruso
Vakcinų nuo šio viruso nėra, todėl svarbiausia prevencinė priemonė – neleisti uodams jūsų įgelti:
- Venkite vietų, kur registruoti šios infekcijos protrūkiai
- Reguliariai šalinti vandenį iš indų, kibirų, lesyklų, kur gali daugintis uodai
- Įsitikinkite, kad langai ir durys sandariai uždaromi tinkleliais
- Kai būnate lauke, tepkite odą uodus atbaidančiu priemone
- Rinkitės ilgomis rankovėmis drabužius, kelnes ir uždaresnius batus
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl liga vadinasi St. Luiso encefalitas?
Šio viruso pavadinimas kilęs iš miesto, kuriame jis pirmą kartą buvo nustatytas XX a. ketvirtame dešimtmetyje, kai buvo dokumentuota didelio masto protrūkis.
Ar galima dovanoti kraujo po šios infekcijos?
Turint aktyvią infekciją kraujo aukoti negalima. Praėjus maždaug keturiems mėnesiams po visiško pasveikimo, tai jau galėtų būti saugu, bet prieš donorystę būtina pranešti gydytojui apie sirgtą infekciją.
