Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie daro įtaką širdies ir kraujagyslių veiklai. Dėl šių pokyčių gali paaštrėti anksčiau buvusios širdies ligos arba išsivystyti naujos – vadinamos nėštumo metu išsivystančiomis širdies ligomis. Svarbu žinoti, kokie tai gali būti sutrikimai, kaip juos atpažinti ir ką daryti, kad nėštumas ir gimdymas būtų saugūs tiek mamai, tiek vaikui.
- 1.Širdies ir kraujagyslių pokyčiai nėštumo metu
- 2.Iš anksto buvusios širdies ligos
- 3.Nėštumo metu išsivystantys širdies ir kraujagyslių sutrikimai
- 4.Pavojingiausios širdies ligos nėštumo metu
- 5.Širdies sutrikimų nėštumo metu simptomai
- 6.Kaip valdyti širdies ligą nėštumo laikotarpiu?
- 7.Stebėjimas po gimdymo
- 8.Ilgalaikės pasekmės
Širdies ir kraujagyslių pokyčiai nėštumo metu
Laukimosi laikotarpis – rimtas iššūkis širdžiai bei kraujotakai. Moters kūnas pagamina maždaug 40–45% daugiau kraujo, o širdies susitraukimų dažnis padidėja apie 10–20 dūžių per minutę. Širdies darbas tampa intensyvesnis, kad užtikrintų augančio vaisiaus aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis. Dėl to moteriai gali pasireikšti nuovargis, oro trūkumas ar net širdies plakimo pojūtis.
Nors šie simptomai dažnai laikomi nėštumo dalimi, nereikėtų jų ignoruoti, kadangi jie gali būti ir širdies ligos požymis. Būtent dėl šių sutapimų sunkius širdies sutrikimus kartais sunku atskirti.
Iš anksto buvusios širdies ligos
Tam tikros širdies ligos egzistuoja dar iki pastojimo, tačiau besilaukiant jos gali paaštrėti ir tapti pavojingesnės. Priklausomai nuo ligos tipo bei sunkumo, komplikacijų rizika gali labai skirtis. Dažniausios būklės, darančios įtaką nėštumui, pateikiamos žemiau.
Įgimtos širdies ydos
Moterys, turinčios nuo gimimo pažeistą širdį, vis dažniau sulaukia sėkmingo nėštumo dėl pažangos medicinoje. Įgimtos ydos būna įvairios: nuo visiškai išgydytų „širdies skylučių” iki sudėtingų pokyčių, reikalaujančių nuolatinės medikų priežiūros. Dažniausios komplikacijos – širdies ritmo sutrikimai bei širdies nepakankamumas. Kai kurios ydos, pavyzdžiui, nedidelė plaučių vožtuvo stenozė ar lengvos formos defektai, didesnės rizikos paprastai nesukelia. Tačiau sudėtingesnės būklės (pvz., dviburis aortos vožtuvas su išsiplėtimu, Ebsteino anomalija ar stipri stenozė) gali sukelti rimtų problemų ir reikalauja išankstinio specialistų vertinimo.
Kardiomiopatijos
Širdies raumens ligos, ypatingai išsiplėtusi kardiomiopatija, nėštumo metu tampa dažna sunkių komplikacijų bei mirčių priežastimi. Komplikacijų tikimybė priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo – net iki 40% moterų, sergančių išsiplėtusia kardiomiopatija, gali patirti širdies nepakankamumą ar kitų komplikacijų. Hipertrofinė kardiomiopatija rečiau sukelia rimtų problemų, tačiau grėsmė išauga, jei ir iki nėštumo buvo simptomų.
Vožtuvų ligos
Sergant vožtuvų ligomis, nėštumo eiga labai priklauso nuo pažeidimo tipo ir laipsnio. Lengvos vožtuvų būklės dažnai neturi įtakos, tačiau išreikštos ligos reikalauja kruopštaus stebėjimo. Ypatingą riziką kelia stiprus aortos ar mitralinio vožtuvo nesandarumas ar stenozė bei įgimto Marfano sindromo atvejai. Kai kurie susirgimai, pavyzdžiui, vožtuvo protezai, nėštumo metu reikalauja specialios antikoaguliacinės terapijos, nes didėja kraujo krešulių rizika, o tam tikri vaistai gali būti pavojingi vaisiui.
Aortos ligos
Ligos, paveikiančios aortą – didžiąją kraujagyslę – dažnai susijusios su paveldimais sindromais (Loeys-Dietz, Marfano, Turner), padidina aortos plyšimo ar disekacijos riziką. Kuo didesnis aortos spaudimas (ypač gimdymo metu), tuo didesnė komplikacijų tikimybė. Todėl moterys su aortos ligomis prieš planuodamos nėštumą turi pasitarti su gydytoju dėl visų galimų pavojų.
Nėštumo metu išsivystantys širdies ir kraujagyslių sutrikimai
Nėštumas gali tapti širdies ligų rizikos veiksniu net ir toms moterims, kurios iki tol neturėjo jokių širdies problemų. Dažniausi iš jų – aukštas kraujospūdis, ritmo sutrikimai, gestacinis diabetas, peripartinė kardiomiopatija, giliųjų venų trombozė ir kitos ūmios būklės.
Kraujospūdžio padidėjimas
Padidėjęs kraujospūdis nustatomas iki dešimtadaliui nėščiųjų ir paskutiniu metu pasitaiko vis dažniau. Didžiausią riziką turi vyresnio amžiaus ir moterys, turinčios papildomų sveikatos sutrikimų. Aukštas spaudimas dažniausiai pasireiškia nuo 20 nėštumo savaitės – tuomet diagnozuojamas gestacinis hipertenzija arba preeklampsija (kai kartu atsiranda baltymo šlapime ar organų pažeidimų). Jei aukštas spaudimas buvo jau iki nėštumo, kalbama apie lėtinę hipertenziją. Lėtinės hipertenzijos komplikacijos išauga, jei prisideda ir preeklampsijos požymių.
Gestacinis diabetas
Aukštas gliukozės kiekis kraujyje, kuris išsivysto po 20 savaitės, vadinamas gestaciniu diabetu ir nustatomas apie 6% nėščiųjų. Laiku negydomas, jis kelia grėsmę tiek vaisiui, tiek mamai.
Širdies ritmo sutrikimai
Net ir ankstesnėje gyvenimo istorijoje nepatyrus širdies ritmo sutrikimų, nėštumo metu jie gali pasireikšti. Dažniausi – papildomi širdies dūžiai arba prieširdžių tachikardija, kuri gali užsitęsti ilgiau nei 30 sekundžių. Jei ritmas sutrinka nėščiajai, turinčiai įgimtą širdies ydą, gydymo gali prireikti dažniau.
Spontaninė vainikinės arterijos disekacija
Tai reta, tačiau gyvybei pavojinga būklė, kai plyšta kraujagyslės, maitinančios širdį, sienelė. Daugiau kaip 80% šio sindromo atvejų nustatoma moterims, trečdalis jų – susiję su nėštumu. Paprastai išsivysto per savaitę po gimdymo, tačiau gali ištikti ir paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar pirmosiomis savaitėmis po gimdymo. Riziką didina amžius virš 30 metų, kraujagyslių jungiamojo audinio ligos, tabako ar narkotikų vartojimas ir kiti įpročiai.
Miokardo išemija
Jei širdis negauna pakankamai deguonies, pasireiškia jos išemija – gali ištikti dusulys, krūtinės skausmas ar net širdies priepuolis. Riziką padidina cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, šeiminė širdies ligų istorija, nutukimas, rūkymas. Statistiškai šis sutrikimas pasitaiko retai, tačiau į jį būtina reaguoti nedelsiant.
Peripartinė kardiomiopatija
Tai ypatinga širdies nepakankamumo forma, kuri išsivysto nėštumo pabaigoje arba netrukus po gimdymo, net jei moteris anksčiau neturėjo širdies problemų. Ji pasireiškia bet kokiame amžiuje, tačiau dažniau nustatoma vyresnėms nei 30 metų, taip pat dažniau pasitaiko juodaodėms moterims. Dažnai sergančiosioms diagnozuojamas ryškus širdies raumens silpnumas.
Giliųjų venų trombozė bei plaučių embolija
Nėštumo laikotarpiu rizika patirti giliosios venos trombozę ar plaučių emboliją padidėja 4–5 kartus lyginant su moterimis, nesilaukiančiomis vaiko. Krešuliai dažniausiai susiformuoja per pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo. Jei turėjote venų trombozių praeityje, gydytojas gali rekomenduoti gydymą kraują skystinančiais vaistais, kurie yra tinkami nėštumo metu.
Pavojingiausios širdies ligos nėštumo metu
Yra keletas specifinių širdies būklių, kurios nėštumo metu itin pavojingos ir gali lemti rimtas komplikacijas. Tokios būklės kaip sunki aortos vožtuvo stenozė su simptomais, neišgydyta aortos koarktacija, Eisenmengerio sindromas, sunkus plaučių spaudimo padidėjimas (plautinė hipertenzija), Marfano sindromas su smarkiai išsiplėtusia aorta, bei reikšmingas kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimas (išstūmio frakcija mažesnė nei 40%) paprastai reikalauja vengti nėštumo.
Širdies sutrikimų nėštumo metu simptomai
Dalis širdies ligų simptomų sutampa su įprastais nėštumo pojūčiais. Dažniausiai pasitaiko bendras nuovargis, dažnas šlapinimasis, dusulys ar kojų tinimas. Tačiau į šiuos simptomus atidžiau reikėtų pažiūrėti, jei jie atsiranda po 20 savaitės, trukdo kasdieninei veiklai, nepraeina ramybėje ar prabunda naktį dėl dusulio. Neįprasti simptomai, kurie jau signalizuoja apie rimtesnę problemą – tai neryškus matymas, skausmas krūtinėje, užsitęsę širdies „dūžiai”, alpimas ar labai stiprus širdies plakimas. Krūtinės skausmas yra rimtas pavojus ir reikalauja nedelsti.
Naudinga visus simptomus registruoti: užsirašykite jų atsiradimo laiką, trukmę, intensyvumą ir veiklą, kurią tuo metu vykdėte. Tokia informacija padeda gydytojui greičiau nustatyti diagnozę.
Be pojūčių, gydytojas per nėščiųjų apžiūras taip pat ieško objektyvių požymių: padidėjusios širdies, ūžesių ar didelio kraujospūdžio, baltymų šlapime ar išsiplėtusių kaklo venų.
Kaip valdyti širdies ligą nėštumo laikotarpiu?
Norint sumažinti komplikacijų riziką, labai svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų ir reguliariai lankytis patikrose – dažniausiai būsimos mamytės prižiūrimos ne tik akušerio-ginekologo, bet ir kardiologo. Esant reikalui, atliekami tyrimai, pvz., širdies echoskopija. Gali būti rekomenduojamas gydymas arba planinės, nėštumui prieš tai būtinos procedūros.
- Prižiūrėkite svorį ir venkite perteklinio priaugimo.
- Venkite emocinės įtampos, ieškokite būdų atsipalaiduoti (jei leidžia gydytojas, tinka nėščiųjų joga).
- Rinkitės širdžiai palankią mitybą – ribokite druską, cukrų, sočiuosius ir transriebalus.
- Sportuokite tiek, kiek leidžia jūsų gydytojas – stenkitės nevarginti širdies.
Vaistai gali būti reikalingi norint valdyti simptomus ar rizikos veiksnius. Ne visos širdies ligų gydymo priemonės saugios nėštumo metu, todėl apie kiekvieną vaistą būtina pasitarti su gydytoju.
Tam tikri preparatai, tokie kaip AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai, aldosterono antagonistai, warfarinas ar plautinės hipertenzijos gydymui skirti vaistai (bosentanas, riociguatas) nėštumo metu vartojami būti negali. Jeigu laukiatės ir šiuos vaistus vartojate, nedelsiant praneškite gydytojui, bet nenutraukite gydymo savarankiškai.
Stebėjimas po gimdymo
Tam tikros komplikacijos gali išsivystyti per pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo, todėl būtina toliau stebėti širdies veiklą ir lankytis numatytose konsultacijose. Tuo laikotarpiu gydytojas gali aptarti galimas rizikas planuojant tolesnius nėštumus.
Ilgalaikės pasekmės
Nėštumo metu patirti širdies ir kraujagyslių sutrikimai (aukštas kraujospūdis, gestacinis diabetas, preeklampsija) vėliau net iki 75% padidina riziką ateityje susirgti širdies ligomis. Tačiau žinodami šią riziką galime iš anksto planuoti prevencines priemones, ilgainiui keisti mitybą, gyvenimo būdą, reguliariai tikrintis pas kardiologą – taip galima suvaldyti ar net sulėtinti ligos eigą.
Jei nėštumo metu patyrėte širdies ligą ar komplikaciją, apie tai informuokite savo gydytoją ir po gimdymo, nes vertėtų reguliariai tikrintis dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ateityje. Įpročių pokyčiai, nuolatinis sveikatos stebėjimas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis padės išsaugoti širdies sveikatą ilgus metus.
