Širdies plakimas – tai dažnas pojūtis, kai atrodo, tarsi širdis plaka stipriau, greičiau arba tarsi šuoliuoja. Dažnai juntamas stiprus plakimas krūtinėje, tačiau ne retai žmonės jaučia širdį plakant net gerklėje ar kakle. Šis pojūtis ypač pastebimas vakare ar naktį, atsigulus pailsėti. Nors toks širdies elgesys dažnai neramina, dažniausiai jis nėra pavojingas ir praeina savaime.
Kas yra naktiniai širdies plakimai
Daugeliui žmonių yra pažįstamas jausmas, kai naktį ar ilsintis širdis ima plakti neįprastai – tai vadinama naktiniais širdies plakimais. Kai kurie jaučia tarsi širdis išleptų ritmą, praleistų dūžį arba suplaktų papildomą kartą. Naktį, kai dingsta dienos šurmulys ir sumažėja dirgikliai, žmogus lengviau pastebi savo organizmo siunčiamus signalus, įskaitant ir širdies plakimą.
Nors šių pojūčių išsigąstama, dažniausiai jie nėra pavojingi. Tačiau retkarčiais naktiniai plakimai gali žymėti rimtesnius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus. Jei dažnai jaučiate staigų širdies plakimą gulint ar ilsintis, patariama pasitarti su gydytoju.
Kaip dažnai būna naktiniai širdies plakimai
Neįprastas širdies plakimas naktį – labai dažnas reiškinys. Dauguma žmonių per parą pajunta bent kelis tokius epizodus, tačiau dėl užimtumo dieną jie dažnai lieka nepastebėti. Idealiai tylioje aplinkoje ar poilsio metu širdies signalai tampa aiškesni ir lengviau jaučiami.
Širdies plakimų simptomai
Gulint ar ilsintis galite pastebėti vieną ar kelis iš šių požymių:
- Plazdėjimo jausmas – kai širdis atrodo „flapinga“ ar kaip nors neįprastai šokinėja, tarsi verčiasi kelis kartus iš eilės.
- Nelygus ritmas – jaučiate, lyg širdis praleistų dūžį ar nelygiai plaka, staiga pagreitėja ar sulėtėja, kartais atrodo tarsi sustoja akimirkai.
- Stiprus plakimas – kai kuriems žmonėms atrodo, jog širdis plaka labai stipriai, o kai kurie netgi girdi jos „mušimą“ ausyse.
Kas sukelia širdies plakimus naktį
Paprastai širdies plakimas naktį nėra rimtos sveikatos problemos ženklas. Dažniausiai taip nutinka, kai širdies plakimas trumpam tampa nereguliarus, vadinamasis priešlaikinis širdies susitraukimas (angl. PVC arba PAC). Tai labai dažnas reiškinys ir beveik kiekvienas žmogus per gyvenimą jį patiria, tačiau ne visi jį jaučia.
Vienas iš plaktimo naktį paaiškinimų – miego arba gulinčios pozos pasirinkimas. Miegant susirangius ar pasilenkus, padidėja spaudimas kūno viduje, todėl širdies plakimas gali sustiprėti ir tapti juntamas. Tačiau yra daugybė priežasčių, galinčių sukelti plakimą:
- Nerimas, stresas ar depresija – stiprūs emociniai išgyvenimai dažnai sukelia širdies plakimą, ypač panikos atakų metu.
- Skysčių trūkumas ir elektrolitų disbalansas – organizmo mineralai (elektrolitai) reguliuoja širdies elektrinę veiklą.
- Vaistai, tokie kaip liekninamosios tabletės, nosies purškalai su pseudoefedrinu, taip pat nikotinas.
- Didelis svoris ir nutukimas – papildomi kilogramai kelia riziką širdies veiklos sutrikimams.
- Karščiavimas.
- Hormonų pokyčiai – dažni menopauzės ir nėštumo metu. Nėščios moterys ypač dažnai patiria plakimus, tačiau jie dažniausiai nekenksmingi.
- Tam tikri maisto produktai ir gėrimai – alkoholis, kofeinas, šokoladas, taip pat maistas, gausus angliavandenių, druskos, cukraus ar riebalų.
Rečiau širdies plakimas naktį signalizuoja apie sveikatos sutrikimus:
- Mažakraujystė (anemija).
- Širdies ligos: infarktas, širdies nepakankamumas, raumens ligos.
- Ritmo sutrikimai: prieširdžių virpėjimas, dažnas arba lėtas pulsas.
- Žemas kraujospūdis ar sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje.
- Metabolinis sindromas.
- Miokardito atvejai (širdies raumens uždegimas, dažnai po virusinių infekcijų).
- Skydliaukės funkcijos sutrikimai, pavyzdžiui, per didelis jos aktyvumas.
- Širdies vožtuvo ar kiti struktūriniai defektai.
Naktinio širdies plakimo nustatymas
Norint išsiaiškinti širdies plakimo priežastį naktį, gydytojas pirmiausia išklausys jūsų nusiskundimus, pamatuos pulsą ir pasiklausys širdies. Papildomai gali būti atliekamas kraujo tyrimas – jis padeda nustatyti, ar nėra mažakraujystės, infekcijos, vitaminų stokos ar skydliaukės veiklos sutrikimų.
Taip pat skiriamas elektrokardiogramos (EKG) tyrimas, kuris leidžia įvertinti širdies elektrinį aktyvumą ir ritmą. Kartais jautrus širdies plakimas nepastebimas EKG metu – tokiais atvejais būtų naudingas ilgalaikis monitoravimas specialiu prietaisu, vadinamu Holterio monitoriumi, kurio dėka širdies ritmas stebimas 24 valandas ar net visą savaitę kasdienėse situacijose. Taip galima tiksliau išaiškinti epizodus, kai jūčiate naktinius plakimus.
Naktinių širdies plakimų valdymas
Dažniausiai naktinis širdies plakimas nekelia pavojaus ir gydymo nereikalauja, ypač jei pasitaiko retai. Tačiau egzistuoja būdai, kaip galite palengvinti savo būklę:
- Gilus kvėpavimas – išbandykite lėto, sąmoningo kvėpavimo ar meditacijos technikas, kurios padeda sumažinti įtampą ir sulėtina širdies ritmą.
- Išgerkite vandens stiklinę – dehidratacija apsunkina širdies darbą.
- Pakeiskite kūno padėtį – nusisukite ant kito šono, atsisėskite ar lėtai pasivaikščiokite po kambarį, kol širdies plakimas aprims.
Jei širdies plakimą sukelia tam tikra liga, gydytojas paskirs reikiamą gydymą, kuris priklauso nuo nustatytos priežasties. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai – pavyzdžiui, beta blokatoriai, kurie padeda nuraminti širdies plakimą ir kontroliuoti ritmą.
Kaip sumažinti riziką
Nors visiškai išvengti naktinio širdies plakimo gali nepavykti, tačiau yra būdų, kaip sumažinti riziką:
- Venkite gausaus alkoholio ar kofeino vartojimo, ypač prieš miegą. Metus rūkyti taip pat naudinga širdies sveikatai.
- Nestimuliuokite organizmo sunkiu, kaloringu maistu vėlai vakare, ypač jei jame daug riebalų, cukraus, druskos ar angliavandenių.
- Spręskite emocinius iššūkius – depresijos ir nerimo gydymas padeda kontroliuoti širdies plakimą.
- Reguliariai skirkite laiko atsipalaidavimui: joga, kvėpavimo pratimai, meditacija ar kita raminanti veikla mažina streso lygį.
- Laikykitės sveiko svorio – jei turite viršsvorio, aptarkite su gydytoju mitybos bei fizinio aktyvumo planą.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Didžiajai daliai žmonių naktinis širdies plakimas nėra pavojingas ir ilgainiui sumažėja pakeitus gyvenimo būdą arba mitybą – pavyzdžiui, vengiant alkoholio ar kontroliuojant stresą. Jei širdies plakimą sukelia rimtesnė sveikatos problema, tokia kaip širdies ar skydliaukės ligos, gydytojas padės parinkti tinkamą gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei dažnai juntate širdies plakimą gulint ar ilsintis, pasitarkite su savo gydytoju. Nors neretai ši būsena nėra pavojinga, svarbu išsiaiškinti, ar nepasireiškia rimtesnių sveikatos sutrikimų požymių.
Nedelskite kreiptis pagalbos, jei kartu su širdies plakimu jaučiate ir šiuos simptomus:
- Krūtinės skausmą ar nemalonų jausmą krūtinėje.
- Dusulį, kvėpavimo sunkumus.
- Svaigimą, supainiojimą.
- Akimirkai prarandate sąmonę ar nualpate.
- Ryškų, netikėtą tinimą kojose ar pėdose.
- Stiprų, neįprastą nuovargį.
Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei jūsų sveikatos stebėjimo įrenginys užfiksuoja širdies plakimą, viršijantį 100 dūžių per minutę be aiškios priežasties.
