Širdies vėžys yra ypač retas reiškinys, tačiau jis visgi egzistuoja. Dažniausiai ši liga išsivysto tada, kai navikinės ląstelės iš kito organo išplinta į širdį. Kur kas rečiau vėžys prasideda pačioje širdyje. Nors širdies vėžys daugeliui atrodo neįprastas ar net neįmanomas, vis tik retais atvejais jis pasireiškia.
Kas yra širdies vėžys?
Širdies vėžiu vadinama būklė, kai nenormaliai besidauginančios ląstelės suformuoja auglį širdies audiniuose arba netoliese. Šis procesas gali prasidėti tiesiogiai širdyje (pirminis širdies vėžys) arba vėžio ląstelės gali patekti į širdį iš kitų organų (antrinis ar metastazinis širdies vėžys). Dažniausiai pasitaikantis piktybinis širdies navikas suaugusiesiems yra angiosarkoma – retas, agresyvus minkštųjų audinių vėžys. Taip pat širdyje gali išsivystyti ir kitų sarkomų formų augliai, kurie pažeidžia tiek širdį, tiek pagrindines kraujagysles.
Kaip dažnai pasitaiko širdies vėžys?
Pirminis širdies vėžys diagnozuojamas itin retai – šią ligą kasmet nustatoma mažiau nei dviem iš šimto tūkstančių žmonių. Beveik visi pirmieji širdies augliai (maždaug 90 proc.) būna nepiktybiniai, t. y., gerybiniai. Kur kas dažniau širdį pažeidžia vėžys, išplitęs iš kitų organizmo vietų, pavyzdžiui, iš plaučių ar krūtinės ertmės organų. Antrinis širdies vėžys pagal dažnį net 30–40 kartų lenkia pirminį.
Kodėl širdies vėžys toks retas?
Širdyje vyrauja jungiamasis audinys ir raumeninės ląstelės, kurios retai deliasi ir atsinaujina. Priešingai nei epiteliniai audiniai (pavyzdžiui, esantys odoje, plaučiuose arba žarnyne), širdies ląstelės yra mažiau linkusios keistis. Dėl šios priežasties mutacijos šiose ląstelėse ir vėžys čia vystosi labai retai.
Kas dažniau serga širdies vėžiu?
Nors širdies vėžys gali pasireikšti bet kam, dažniau serga vyrai, ypač 30–50 metų amžiaus. Tačiau šis skirtumas tarp vyrų ir moterų – nedidelis. Manoma, kad šiek tiek didesnė rizika kyla tiems, kurie rūko ar serga tam tikromis imuninę sistemą silpninančiomis ligomis, tačiau tyrimų duomenų vis dar trūksta.
Širdies vėžio simptomai
Neretai pirmieji širdies vėžio požymiai būna neryškūs ar lengvai supainiojami su kitomis ligomis. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Staiga užklupęs širdies nepakankamumas
- Dusulys, stiprus nuovargis
- Krūtinės skausmas
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmija) arba padažnėjęs pulsas
- Apalpimai
- Skysčių susikaupimas aplink širdį (perikardinė efuzija)
- Neaiškus svorio mažėjimas
Dažnai ligos pradžioje žmogus nejaučia jokių simptomų, o požymiai atsiranda jau pažengus vėžiui. Jeigu navikas išplinta į kitas kūno vietas, ypač į nervų sistemą ar plaučius, gali pasireikšti nugaros skausmas, sutrikusi atmintis ar sumišimas, kraujo atkosėjimas.
Kas sukelia širdies vėžį?
Tiksli angiosarkomos – dažniausio širdyje išsivystančio piktybinio naviko – priežastis iki šiol nėra aiški. Kartais ligos išsivystymui įtakos gali turėti spindulinis gydymas ar kontaktas su tam tikrais nuodingais cheminiais junginiais. Yra duomenų, kad kai kurie žmonės paveldi didesnį polinkį sirgti šiuo vėžiu – jis gali kartotis šeimoje. Ypač rizikingas yra POT1 geno pokytis, kuris gali būti paveldėtas iš tėvų. Vis dėlto daugumos širdies vėžio atvejų genetiniai veiksniai nėra galutinai ištirti.
Kokios pagrindinės komplikacijos?
Širdies augliai gali sutrikdyti pagrindinę širdies funkciją bei sukelti pavojų gyvybei. Jie didina infarkto, insulto, sunkios širdies nepakankamumo riziką. Jei nuo naviko atsiskiria gabalėliai, jie gali keliauti krauju ir užkimšti smulkias kraujagysles. Pavyzdžiui, patekę į smegenų kraujotaką, jie sukelia insultą, o į plaučius – sunkų kvėpavimo nepakankamumą ar kraujo krešulį (plaučių emboliją).
Jei auglys susidaro šalia širdies vožtuvo, gali sutrikti kraujo tėkmė. Taip pat vėžys širdies laidžiojoje sistemoje provokuoja širdies ritmo sutrikimus. Naviko išplitimas į perikardą (širdies maišelį) skatina uždegimą (perikarditą), kuris gali sukelti skysčių kaupimąsi. Tokiu atveju gali prireikti perikardocentezės – procedūros, kurios metu perteklinis skystis išsiurbiamas specialiu vamzdeliu. Šiame skystyje esančios ląstelės vėliau tiriamos, kad būtų nustatyta ligos prigimtis.
Kaip nustatomas širdies vėžys?
Dėl ypatingo širdies vėžio retumo, pirminė jo diagnozė dažnai nebūna greita – požymiai dažnai klaidingai priskiriami kitoms širdies ligoms. Dažniausiai navikas aptinkamas, aiškinantis kitų širdies sutrikimų priežastis. Diagnozei patvirtinti dažnai atliekami šie tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Echokardiograma (širdies echoskopija)
- Elektrokardiograma (EKG)
- Koronarinė angiografija ir širdies kateterizacija
- Koronarinės kraujagyslės kompiuterinė tomografinė angiografija (CTA)
Širdies vėžio gydymo būdai
Gydant širdies navikus dažnai taikoma chemoterapija ar spindulinė terapija – kartais šios priemonės padeda sumažinti auglio dydį ir palengvinti simptomus. Jeigu vėžys į širdį atkeliauja iš kitos kūno vietos, pagrindinis dėmesys skiriamas pagrindinės vėžio lokalizacijos gydymui.
Kiti gydymo būdai priklauso nuo naviko vietos, dydžio, bendros sveikatos būklės ir paciento amžiaus. Kai kuriais atvejais įmanoma visiškai pašalinti auglį atliekant sudėtingą chirurginę operaciją, kuri neretai atliekama specializuotuose centruose. Kartais operuojama taip, kad širdis trumpam pašalinama, ant jos atliekamos reikiamos manipuliacijos ir vėliau ji vėl įsiuvama atgal – tokia procedūra vadinama autoimplantacija. Per visą operaciją kraują cirkuliuoja dirbtinė kraujotakos sistema.
Keletu atvejų, ypač esant sudėtingiems atvejams, gali būti svarstoma širdies persodinimo ar dirbtinės širdies galimybė. Taip pat kai kuriems pacientams siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kuriuose tiriami nauji gydymo metodai. Mokslininkai nuolat ieško ankstyvesnių diagnostikos, veiksmingesnių gydymo ir naujų širdies vėžio terapijos būdų.
Ar širdies vėžys išgydomas?
Šiuo metu širdies vėžio visiškai išgydyti nepavyksta. Liga yra labai sudėtinga ir dažnai po gydymo navikas vėl sugrįžta ar išplinta į kitus organus.
Gydymo šalutinio poveikio rizika
- Pykinimas ir vėmimas
- Nuolatinis nuovargis
- Širdies nepakankamumas
- Kraujavimas
- Kraujo krešuliai
- Infekcijos
Ligos eiga ir prognozė
Širdies vėžio gydymas yra sudėtingas, o liga dažnai linkusi atsinaujinti. Vidutinė gyvenimo trukmė nediagnozuotam atvejui, kai chirurginis gydymas neįmanomas, siekia apie pusmetį. Jei auglį pavyksta visiškai pašalinti chirurginiu būdu, kai kurie pacientai gali gyventi metus ar ilgiau, o retais atvejais – net kelerius metus. Statistiškai, pirmuosius metus po širdies vėžio diagnozės išgyvena kiek daugiau nei pusė sergančiųjų, trečiaisiais metais šis rodiklis mažėja iki 24 proc., o po penkerių metų – iki 19 proc. Sergantieji antriniu širdies vėžiu taip pat nėra palankios prognozės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebite:
- Pasikeitusį širdies ritmą ar dažnį
- Krūtinės skausmą ar dusulį
- Pastovų nugaros skausmą
- Atminties sutrikimus ar sąmonės aptemimą
- Kraujo atkosėjimą
- Galvos svaigimą ar silpnumo priepuolius
Klausimai aptarti su gydytoju
- Koks širdies vėžio tipas man diagnozuotas?
- Kaip galėčiau gydytis?
- Kaip mažinti šalutinį gydymo poveikį?
- Į kokius ligos požymius ir komplikacijas turėčiau atkreipti dėmesį?
