Ventrikulinė fibriliacija yra viena pavojingiausių širdies ritmo sutrikimų formų. Jos metu apatinės širdies kameros – skilveliai – pradeda plakti itin chaotiškai, dreba arba trūkčioja, vietoje to, kad tvarkingai susitrauktų ir krautų kraują per kūną. Dėl to širdis nebesugeba tinkamai pumpuoti kraujo, o organizmas akimirksniu pradeda stokoti deguonies.
- 1.Kas yra ventrikulinė fibriliacija?
- 2.Ventrikulinės fibriliacijos simptomai
- 3.Priežastys ir rizikos veiksniai
- 4.Galimos komplikacijos
- 5.Ventrikulinės fibriliacijos diagnostika
- 6.Gydymo galimybės
- 7.Prevencijos būdai
- 8.Prognozė ir gyvenimo perspektyvos
- 9.Diagnozės skirtumai tarp ventrikulinės fibriliacijos ir kitų būklių
Kas yra ventrikulinė fibriliacija?
Ventrikulinė fibriliacija – tai staigus, nenuspėjamas širdies ritmo sutrikimas, kai širdies skilveliai ima plakti tokia netvarkinga seka, kad kraujas praktiškai nenuteka iš širdies. Ši būklė labai greitai sukelia sąmonės netekimą ir sustabdo kvėpavimą – prasideda vadinamasis širdies sustojimas. Jeigu per pirmas kelias minutes nesuteikiama pagalba, ši būklė dažniausiai baigiasi mirtimi.
Ventrikulinės fibriliacijos simptomai
Prieš prasidedant šiam gyvybei pavojingam ritmo sutrikimui, pastebimi įvairūs įspėjamieji požymiai. Tipiški simptomai gali būti:
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje
- Galvos svaigimas ar silpnumas
- Pykinimas
- Širdies plakimo padažnėjimas arba nereguliarumas
- Netikėti širdies dūžiai (palpitacijos)
- Dusulys
Būklės progresavimas paprastai įvyksta staiga – žmogus netikėtai susmenga, nereaguoja į aplinką, nustoja kvėpuoti arba dusliai įkvepia. Tai signalizuoja, kad reikia kuo greičiau pradėti gaivinimą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ventrikulinės fibriliacijos atsiradimą dažniausiai nulemia kitos širdies ligos ar ūmios būklės. Pagrindinės priežastys gali būti:
- Širdies infarktas arba miokardo išemija
- Širdies struktūros pakitimai dėl kardiomiopatijos
- Dažniau pasikartojančios kitos aritmijos
- Įgimtos širdies ligos, pavyzdžiui, Brugada sindromas
- Per pastarąsias širdies operacijas
- Stiprūs elektrolitų pusiausvyros sutrikimai (kalio arba magnio koncentracijos pokyčiai kraujyje)
- Elektros šokas
- Smūgis į krūtinę (pvz., kamuolys ar ledo ritulio diskas)
- Vartojami kai kurie vaistai ar narkotinės medžiagos (ypač kokainas, metamfetaminas)
Didina riziką: žemas deguonies kiekis kraujyje, rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimai, nutukimas, lėtinės širdies ligos. Jei šeimoje buvo diagnozuotos įgimtos aritmijos, pravartu pasitarti dėl genetinių tyrimų.
Galimos komplikacijos
Kelios minutės be kraujotakos sukelia sunkių pasekmių net ir po sėkmingo atgaivinimo. Dažniausi ventrikulinės fibriliacijos padariniai:
- Staigus širdies sustojimas, kuris dažnai baigiasi mirtimi
- Komą ir negrįžtami centrinės nervų sistemos pažeidimai
- Širdies raumens pažeidimą
- Inkstų arba kepenų nepakankamumą
Neretai pasveikus gali likti neurologinių ar kitokių komplikacijų, todėl ilgalaikis stebėjimas ir gydymas būtinas.
Ventrikulinės fibriliacijos diagnostika
Ventrikulinės fibriliacijos diagnozę galima patvirtinti elektrokardiograma. Ji išryškėja ypač po sėkmingo gaivinimo arba, jei žmogus turi širdies ritmo stebėjimo prietaisą.
Nustačius šią būklę, gydytojas imasi aiškintis jos priežastis: įvertina paciento ligos istoriją, atlieka fizinį ištyrimą, paskiria kraujo tyrimus bei instrumentinius tyrimus – echoskopiją, magnetinio rezonanso tomografiją ar širdies kateterizavimą.
Gydymo galimybės
Susidūrus su ventrikuline fibriliacija, viskas sprendžiasi sekundžių tikslumu – kiekviena delsimo minutė mažina išgyvenimo šansus. Būtina nedelsiant kviesti skubią medicinos pagalbą ir pradėti gaivinimą.
- Pirmiausia svarbu išsaugoti ramybę ir nedelsiant kviesti greitąją pagalbą
- Kol atvyksta pagalba arba randamos automatizuotos defibriliacijos priemonės (AED), reikia pradėti krūtinės paspaudimus (CPR)
- Taikant automatinį defibriliatorių, įmanoma grąžinti širdies ritmą į įprastą eigą. Kuo anksčiau pritaikoma defibriliacija – tuo didesnė tikimybė išgelbėti žmogaus gyvybę
Išgyvenusiems po šio ritmo sutrikimo, taikomas išsamus ištyrimas ir specifinis gydymas, siekiant užkirsti kelią pasikartojimui.
- Skiriami antiaritminiai vaistai, padedantys išlaikyti taisyklingą širdies ritmą
- Pacientams dažnai implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius (ICD), kuris aptinka pavojingus ritmo sutrikimus ir automatiškai sugrąžina normalų ritmą
- Retesniais atvejais galimos invazinės procedūros – abliacija, simpatinių nervų denervacija, naikinančios tam tikrus elektrinius signalus širdyje
Prevencijos būdai
Dauguma ventrikulinės fibriliacijos atvejų prasideda nuo kitų skilvelinių aritmijų, todėl ankstyvas jų atpažinimas ir gydymas ypatingai svarbus. Dažnai šeimoms siūlomi genetiniai tyrimai, ypač jei fiksuota paveldimų širdies ligų.
Kadangi didžiausias pavojus kyla patyrus širdies infarktą, labai svarbu mažinti širdies ligų riziką:
- Valgyti visavertį, širdžiai draugišką maistą
- Nuolat judėti – užsiimti fizine veikla pagal savo galimybes
- Koreguoti padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje
- Neslopinti streso, ieškoti psichologinės paramos
- Stengtis išlaikyti sveiką kūno svorį
Prognozė ir gyvenimo perspektyvos
Ventrikulinės fibriliacijos baigtis tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai pavyksta pradėti gaivinimą ir ritmą grąžinti į normalų. Jei defibriliacija taikoma per kelias minutes nuo sustojimo, išgyvena apie pusė žmonių. Kiekviena delsos minutė sumažina tikimybę pasveikti 7–10 procentų.
Žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, net ir po sėkmingos defibriliacijos rizika išlieka didelė – kartais išgyvenimas siekia tik trečdalį.
Diagnozės skirtumai tarp ventrikulinės fibriliacijos ir kitų būklių
Ventrikulinė fibriliacija ir širdies infarktas nėra tas pats. Infarkto metu dėl užsikimšusių kraujagyslių širdis negauna pakankamai deguonies, o ventrikulinė fibriliacija – tai nenormalus skilvelių plakimas. Tiesa, infarktas dažnai tampa ventrikulinės fibriliacijos priežastimi.
Ventrikulinė tachikardija – dar viena susijusi būklė. Ji pasireiškia greitu, bet tvarkingu skilvelių plakimu, priešingai nei fibriliacijoje, kai plakimas tampa visiškai chaotiškas. Abi būklės labai pavojingos, reikalauja skubaus defibriliatoriaus naudojimo ir dažniausiai sprendžiamos implantuojant kardioverterį-defibriliatorių ilgalaikei apsaugai.
