Ventrikulinė aneurizma – tai širdies raumens išsigaubimas arba susilpnėjusi sritis, dažniausiai susiformuojanti kairiajame skilvelyje po infarkto, kai širdies audinys žūsta arba silpsta. Tokia aneurizma ypač dažnai aptinkama po to, kai širdies priepuolio pažeistas raumuo ilgainiui tampa plonesnis ir silpnesnis.
Ventrikulinių aneurizmų tipai
Širdies aneurizmos gali būti skirtingų tipų. Dažniausiai pasitaiko tikroji ventrikulinė aneurizma – tai susilpnėjusi širdies riba, kurioje susiformuoja kraujo prisipildžiusi kišenė, dažniausiai po infarkto. Kitas retas tipas – tariamoji aneurizma arba pseudoaneurizma – atsiranda tuomet, kai dėl skilvelio pažeidimo kraujas išsilieja į širdį gaubiantį perikardą, kuris sulaiko plyšusį kraują.
Kaip dažnai pasitaiko ventrikulinės aneurizmos?
Tarp žmonių, ištiktų širdies priepuolio, apie 5–7 % vėliau išsivysto ventrikulinė aneurizma. Tikimybė dar padidėja, jeigu širdies priepuolis apima visą raumens storį.
Ventrikulinės aneurizmos priežastys
Dažniausia tokios aneurizmos priežastis yra miokardo infarktas. Infarkto metu dalis širdies raumens žūsta, vėliau pažeistoje vietoje susiformuoja randas. Šis randinis audinys pamažu plonėja ir silpnėja, todėl širdis tampa labiau pažeidžiama. Nors itin retai, bet ventrikulinė aneurizma gali būti įgimta – tokiais atvejais ji dažnai pastebima tik vyresniame amžiuje, kai pradeda ryškėti jos sukelti negalavimai.
Rečiau pasitaikančios priežastys
- Širdies vidinės sienos uždegimas (endokarditas)
- Ilgalaikis steroidų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas
- Reumatas
- Sarkoidozė
- Po atviros širdies operacijos išsivysčiusios komplikacijos
- Sifilis
- Kūno traumos
- Tuberkuliozė
- Čagaso liga
- Viršūninė hipertrofinė kardiomiopatija
Ką lemia rizikos veiksniai?
Dažniau ventrikulinės aneurizmos išsivysto vyresnėms kaip 65 metų moterims, turintiems šeimoje širdies ligų, turintiems padidėjusią širdį (hipertrofinę kardiomiopatiją) ar praėjusiems sunkius širdies priepuolius.
Ventrikulinės aneurizmos simptomai
Nemažai žmonių ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, ypač jei aneurizma nedidelė. Tačiau gali pasireikšti krūtinės skausmas ar spaudimas, dusulys, nuovargis, širdies plakimo pojūtis, kojų tinimas, arba net insultas, jei aneurizmoje susiformuoja kraujo krešulys.
Kokios galimos komplikacijos?
Didžiausia grėsmė yra aneurizmos plyšimas. Tai labai rimta, gyvybei pavojinga situacija, kai reikalinga skubi pagalba. Kai kuriais atvejais pasireiškia kardiogeninis šokas – būklė, kai širdis nebegali aprūpinti organizmo deguonies turinčiu krauju. Ventrikulinės aneurizmos taip pat silpnina širdies veiklą, todėl gali išsivystyti širdies nepakankamumas.
Be to, didėja kraujo krešulių ar insulto rizika, gali pasireikšti miokardo išemija ar susiformuoti pavojingas greitas širdies ritmas (ventrikulinė tachikardija).
Kaip diagnozuojama ventrikulinė aneurizma?
Aneurizmos dažnai nustatomos po infarkto. Jei žmogus priklauso rizikos grupei ar jau yra ištiktas širdies priepuolio, gydytojai rekomenduoja atlikti tyrimus. Dažniausiai aneurizmos išryškėja pirmus tris mėnesius nuo širdies priepuolio.
Nustatyti ventrikulinę aneurizmą padeda įvairūs vaizdiniai tyrimai:
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka
- Angiograma bei kompiuterinė tomografinė angiograma
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Echokardiograma
- Elektrokardiograma
- Magnetinio rezonanso tomografija
Ventrikulinės aneurizmos gydymas
Daugeliui žmonių, jei aneurizma nesukelia simptomų, pakanka stebėjimo – reguliariai atliekami tyrimai, siekiant įvertinti ar aneurizma nemažėja, ar neatsiranda kitų pokyčių.
Kai kuriems po širdies priepuolio labai naudinga širdies reabilitacija – specialistai padeda keisti gyvenimo būdą ir sumažinti pakartotinio širdies įvykio riziką.
Taip pat skiriami vaistai, kurie padeda išvengti komplikacijų:
- Preparatai nuo kraujo krešėjimo (t. y. aspirinas arba antikoaguliantai)
- Kraujospūdį mažinantys vaistai
- Cholesterolį mažinantys vaistai (statinai)
- Vaistai nuo širdies nepakankamumo ar aritmijos
Chirurginis gydymas
Jeigu tikroji ventrikulinė aneurizma sukelia simptomus – krūtinės skausmą ar širdies nepakankamumą – gali būti rekomenduojama operacija. Chirurgai tada pašalina nusilpusią širdies raumens dalį, o likusias sveikas sritis susiuva arba uždengia sintetine plokštele, kad sienelė būtų stipresnė.
Kai atsiranda širdies ritmo sutrikimų, kartais prireikia implantuoti prietaisus, kurie užtikrina normalų širdies ritmą. Tokiais atvejais naudojami širdies stimuliatoriai ar defibriliatoriai.
Tariamosios aneurizmos atveju dažnai reikalinga atvira širdies operacija – nediagnozuota ir neoperuota ši būklė sudaro grėsmę pusės ligonių gyvybei.
Kaip sumažinti aneurizmos riziką?
Keli paprasti žingsniai gali padėti stiprinti širdį:
- Rinkitės mažai druskos turintį maistą ir sveikus riebalus
- Reguliariai judėkite ir sportuokite
- Išmokite valdyti stresą
- Venkite perteklinio alkoholio vartojimo
- Jei reikia, mažinkite svorį ir palaikykite normalią kūno masę
- Kontroliuokite kraujospūdį, cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje
- Meskite rūkyti ir venkite pasyvaus rūkymo
Gyvenimas su ventrikuline aneurizma
Nedidelės, simptomų nesukeliančios ventrikulinės aneurizmos prognozė yra gera – apie 90 % žmonių penkerius metus po diagnozės gyvena be didesnių sveikatos sutrikimų. Tačiau, jei aneurizma sukelia sunkiai valdomus simptomus, rizika susidurti su pavojingais širdies įvykiais išauga.
Kada kreiptis į gydytoją?
Itin svarbu kuo skubiau pasitarti su specialistu, jei atsiranda stipraus krūtinės skausmo, dusulio, širdies sumušimų ar įtariamo širdies priepuolio ženklų.
Klausimai gydytojui
- Kokia buvo aneurizmos priežastis?
- Kokio tipo ir dydžio aneurizma nustatyta?
- Kaip sumažinti galimą plyšimo riziką?
- Kokius vaistus reikėtų vartoti?
- Ar reikalinga operacija?
- Kokios galimos operacijos grėsmės?
- Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį, kad laiku pastebėčiau komplikacijas?
