Šlapimo osmolialumo tyrimas leidžia įvertinti, kiek įvairių medžiagų yra ištirpę jūsų šlapime. Osmolialumas rodo ištirpusių dalelių koncentraciją skystyje – pavyzdžiui, tirštas sirupas su daug cukraus pasižymi daug aukštesniu osmolialumu nei vandens stiklinė su trupučiu cukraus. Šį rodiklį lemia įvairūs šlapime esantys junginiai, tokie kaip natrio, kalio, chloro, gliukozės ir karbamido kiekiai.
Kaip veikia inkstai
Inkstai nuolat reguliuoja, kurios medžiagos patenka į šlapimą ir kokios sulaikomos kraujyje. Taip užtikrinama, jog organizme būtų išlaikytas tinkamas skysčių ir įvairių medžiagų balansas. Šlapimo osmolialumo tyrimas padeda įvertinti, kaip efektyviai inkstai atlieka šią užduotį. Tai svarbus rodiklis siekiant suprasti inkstų funkciją ir diagnozuoti tam tikras sveikatos problemas.
Kada rekomenduojamas šlapimo osmolialumo tyrimas
Dažniausiai šis tyrimas atliekamas, kai gydytojui reikia įvertinti, ar jūsų organizme nėra sutrikusios skysčių pusiausvyros. Taip pat tyrimas gali būti skirtas išsiaiškinti, kaip veikia jūsų inkstai bei ar nėra elektrolitų disbalanso. Gydytojas gali rekomenduoti osmolialumo tyrimą, jei pastebite:
- labai dažną ar gausų šlapinimąsi
- padidėjusį troškulį
- neįprastus natrio koncentracijos pokyčius kraujyje
- letargiją ar sumišimą
- pykinimą
- traukulinius priepuolius, net sąmonės netekimą
- dehidratacijos požymius
- ilgai trunkantį viduriavimą
Ši procedūra gali būti naudojama stebint gydymo eigą bei šlapimo koncentracijos pokyčius esant įvairioms būklėms.
Pasiruošimas tyrimui
Prieš tyrimą vertėtų keletą dienų laikytis subalansuotos mitybos. Kartais gydytojas gali nurodyti keletą valandų iki tyrimo riboti suvartojamų skysčių kiekį. Svarbu gydytojui pranešti apie visus vartojamus vaistus, nes kai kurie iš jų, pavyzdžiui, dekstranas ar sacharozė, gali turėti įtakos tyrimo rezultatams.
Jeigu prieš atliekant tyrimą jums buvo atlikta rentgeno nuotrauka naudojant kontrastinę medžiagą ar dažus, taip pat informuokite apie tai gydytoją – šie veiksniai gali pakeisti laboratorinių tyrimų rodiklius.
Kaip atliekamas tyrimas
Tyrimas reikalauja tinkamai paimto šlapimo mėginio. Prieš renkant mėginį svarbu gerai apsiplauti lytinius organus, kad nesuplauktų pašalinių medžiagų. Pirmą šlapimo porciją reikia nuleisti į tualetą, o vėliau pradėti rinkti srovę į sterilų indą, kol sis pripildomas maždaug per pusę, tada uždaryti pagal instrukcijas, kad mėginys nebūtų užterštas.
Rezultatų reikšmė
Šlapimo osmolialumas matuojamas miliosmolių vienetais kilogramui vandens (mOsm/kg). Dažniausiai sveikam žmogui šis dydis siekia 500–850 mOsm/kg, bet tikslios ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ar gydytojo nurodymų. Svarbu žinoti, kad vertės gali būti didesnės arba mažesnės esant tam tikroms būklėms.
Padidėjęs šlapimo osmolialumas gali reikšti tokius sutrikimus kaip:
- širdies nepakankamumas
- dehidratacija
- padidėjusi gliukozės koncentracija
- ūminis inkstų pažeidimas
- retais atvejais – antinksčių veiklos sutrikimai
Sumažėjęs osmolialumas dažnai susijęs su tokiomis priežastimis kaip:
- per didelis skysčių vartojimas
- inkstų funkcijos nepakankamumas
- inkstų kanalėlių pakenkimas
- retais atvejais – tam tikri hormoniniai sutrikimai
Osmolialumas gali svyruoti, kai organizmas stengiasi atkurti normalią vandens pusiausvyrą. Šlapimo tyrimas atskleidžia, ar yra pusiausvyros sutrikimų, tačiau tiksliai priežasties jis nenustato. Jei rezultatai neatitinka normų, dažnai skiriami papildomi tyrimai.
Ką rodo rezultatai ir ko tikėtis toliau
Tiek per aukštas, tiek per žemas osmolialumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – kai kurios jų yra laikinos ir lengvai išsprendžiamos, pavyzdžiui, dehidratacija, o kitos gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, jei iš šlapimo organizmas pašalina daug gliukozės sergant diabetu, padažnėja šlapinimasis ir didėja osmolialumas. Gydytojas įvertins tyrimo rezultatus ir padės nustatyti, kokia priežastis lemia pakitimus. Tai leis parinkti tinkamiausią tolimesnį gydymą ar papildomus tyrimus.
