Šlapimo pūslė yra vienas pagrindinių šlapimo sistemos organų, saugantis mūsų organizme susikaupusį šlapimą. Inkstai iš kraujo perfiltruoja druskas, vandenį, toksinus ir kitas nereikalingas medžiagas, kurios su šlapimu keliauja per šlapimtakius į pūslę. Čia šlapimas laikomas tol, kol atsiranda poreikis pasišalinti iš organizmo per šlaplę.
Kas yra šlapimo pūslė?
Šlapimo pūslė – tai viduje tuščiaviduris, rutulio formos organas, kuriame kaupiamas šlapimas. Dauguma žmonių šioje pūslėje gali sukaupti nuo 500 iki 700 mililitrų šlapimo, t. y. maždaug du stiklines. Kai pūslė pildosi, jos raumenys išlieka atsipalaidavę – tačiau vos tik pasiekiamas tam tikras kiekis (įprastai nuo 200 iki 350 ml), į smegenis siunčiamas signalas, kad laikas apsilankyti tualete. Tuomet pūslės raumenys susitraukia, šlaplės raukų raumenys atsipalaiduoja ir šlapimas pasišalina. Vidutiniškai žmogus per parą pasišalina nuo 950 iki 1900 mililitrų šlapimo.
Kaip veikia šlapimo pūslė?
Pagrindinė šlapimo pūslės funkcija – laikyti iš inkstų atitekėjusį šlapimą tol, kol nusprendžiame jį išleisti. Kūnas prisitaiko prie pūslės užsipildymo: ji elastinga, todėl ištuštėjus atrodo maždaug dviejų centimetrų dydžio, o užsipildžiusi gali išsiplėsti iki šešių centimetrų. Už šią elastingumą ir gebėjimą laikyti šlapimą atsakingi keletas sluoksnių:
- Urotelis – vidinis pūslės sluoksnis, saugantis nuo šlapimo prasiskverbimo atgal į organizmo audinius.
- Lamina propria (pokinys) – plonas jungiamojo audinio sluoksnis, kuriame yra struktūrinių baltymų, kraujagyslių ir nervų.
- Raumeninis sluoksnis (muscularis propria) – storas, iš trijų lygiųjų raumenų sluoksnių sudarytas sluoksnis, automatiškai reguliuojantis pūslės susitraukimą ir atsipalaidavimą.
Kur yra šlapimo pūslė ir kaip ji atrodo?
Pūslė įsikūrusi apatinėje pilvo dalyje. Ją palaiko raiščiai, kurie jungia pūslę prie gretimų vidaus organų ir dubens kaulų, užtikrindami jos stabilumą. Moterims pūslė randasi priešais makštį bei gimdą, vyrams – tarp gaktikaulio ir tiesiosios žarnos. Tuščia šlapimo pūslė rausvos spalvos, primenanti ovalą, tačiau prisipildžiusi įgauna rutulio pavidalą.
Šlapimo pūslės sandara
- Kupolas (ar viršūnė) – priekinė viršutinė pūslės dalis, nukreipta į pilvo sieną.
- Šlapimo pūslės dugnas – apatinė užpakalinė dalis, dažnai vadinama fundusu.
- Kūnas – centrinė pūslės dalis tarp kupolo ir dugno.
- Kaklas – siaura raumenų juosta pūslės apačioje, besitęsianti į šlaplę.
Dažniausi šlapimo pūslės sutrikimai
Šlapimo pūslės veiklai gali turėti įtakos įvairios ligos ar būklės.
- Šlapimo pūslės vėžys – tai navikas, prasidedantis pūslės vidinėje (urotelio) dalyje, kai ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis.
- Cistitas – dažniausiai bakterijų sukeltas pūslės uždegimas, viena dažniausių šlapimo takų infekcijų.
- Interstitialinis cistitas (arba pūslės skausmo sindromas) – ilgai trunkantis, lėtinis uždegimas, sukeliantis skausmą ir varginantį šlapinimosi poreikį.
- Pernelyg aktyvi šlapimo pūslė – simptomai pasireiškia dažnu, kartais nevalingu šlapinimusi.
- Šlapimo nelaikymas – fiziologinis nesugebėjimas sulaikyti šlapimo, dėl ko jis pasišalina nevaldomai.
- Šlapimo pūslės akmenys – mineralų sankaupos, dažniausiai atsirandančios, kai pūslė neištuštinama visiškai.
Kaip atpažinti galimas šlapimo pūslės problemas?
Šlapimo pūslės ligos ar susirgimai dažnai išduodami aiškių požymių. Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:
- Staiga praranda šlapimo pūslės kontrolę.
- Jaučia skausmą ar deginimą šlapinimosi metu.
- Pastebi drumstą ar rausvą šlapimą.
- Daug dažniau nei įprasta eina šlapintis.
- Jaučia, kad iki galo neištuštino pūslės.
- Šlapimas įgauna stiprų ar nemalonų kvapą.
- Skausmas lytinių santykių metu.
Kokie tyrimai padeda įvertinti šlapimo pūslės būklę?
Norint išsiaiškinti šlapimo pūslės darbo sutrikimus ar patvirtinti diagnozę, specialistai gali taikyti įvairius tyrimus:
- Bendras šlapimo tyrimas – analizuojami fizikiniai, cheminiai ir mikroskopiniai šlapimo rodikliai.
- Šlapimo pasėlis – ieškoma bakterijų ar grybelių.
- Vaizdo tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) leidžia tiksliai įvertinti pūslės priežastinius pakitimus.
- Citologinis tyrimas – mikroskopiškai tiriamos pūslės ląstelės, siekiant nustatyti vėžį ar kitas patologijas.
- Cistoskopija – apžiūra su specialiu vamzdeliu ir kamera, leidžiančiu tiesiogiai peržiūrėti pūslės vidų.
- Urodinaminiai tyrimai – matuojama, kaip šlapimo pūslė ir šlapimo takai saugo ir išskiria šlapimą.
- Biopsija – paimamas audinio, ląstelių arba skysčio mėginys laboratoriniam tyrimui, dažniausiai įtariant vėžį.
Kaip galima pagerinti šlapimo pūslės veiklą?
Šlapimo pūslės funkcijos atkūrimas labai priklauso nuo simptomų ir ligos priežasties. Gydytojai dažniausiai taiko tokias priemones:
- Vaistai, įskaitant antibiotikus, jei nustatoma infekcija.
- Mitybos rekomendacijos – keisti racioną ir vengti pūslę dirginančių produktų.
- Fizinė terapija.
- Elgsenos pokyčiai – mokymasis kontroliuoti šlapinimosi įpročius, pūslės treniravimas.
- Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga operacija.
Vanduo ir šlapimo pūslės sveikata
Ar verta gerti daugiau vandens, kiekvienu atveju vertina gydytojas. Vanduo padeda „praplauti“ šlapimo takus ir sumažinti bakterijų bei kitų nepageidaujamų medžiagų koncentraciją. Jei šlapimas tampa itin koncentruotas, tai gali dirginti pūslę ir bloginti simptomus. Koks vandens kiekis tinkamiausias – visada svarbu pasitarti su gydytoju.
Gėrimai, kurių patartina vengti esant šlapimo pūslės problemoms
Tam tikri gėrimai gali dirginti jūsų pūslę ar pabloginti jos būklę:
- Alkoholis
- Kava
- Gazuoti gėrimai
- Juodoji arba žalioji arbata
- Rūgščių vaisių sultys: apelsinų, greipfrutų, ananasų, citrinų
- Pomidorų sultys
- Aštrūs padažai
- Actas
Naudingi vitaminai šlapimo pūslės funkcijai
Keletas vitaminų gali padėti sumažinti dažnų norų šlapintis riziką ar pagerinti šlapimo pūslės kontrolę:
- Vitaminas C: Su maistu ir gėrimais gaunamas vitaminas C gali sumažinti stiprių norų šlapintis tikimybę. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, paprikose, brokoliuose ir lapinėse daržovėse. Tačiau didelės vitamino C dozių papildų dozės gali padidinti šlapimo nelaikymo tikimybę.
- Vitaminas D: Dažniausiai gaunamas per saulę, bet taip pat randamas pieno produktuose, žuvyje ir kiaušiniuose.
Prieš pradedant vartoti vitaminų papildus, pravartu pasitarti su gydytoju ir įsitikinti, ar jie jums tikrai tinka ir naudingi.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
