Meralgija parestezija – tai būklė, kai šlaunies srityje atsiranda skausmas, deginimas, tirpimas ar neįprasti pojūčiai. Šie nemalonūs simptomai atsiranda dėl išorinio šlaunies odos nervo (nervus cutaneus femoralis lateralis) suspaudimo arba sudirginimo. Būtent šis nervas atsakingas už pojūčius šlaunies priekyje ir išorinėje dalyje.
Kas yra meralgija parestezija?
Meralgija parestezija apibūdinama kaip įvairūs nemalonūs pojūčiai šlaunies viršutinėje dalyje – tai gali būti dilgčiojimas, deginimas, maudimas ar aštrus skausmas. Visa tai kyla, kai šlaunies šoninis odos nervas užspaudžiamas – dažniausiai ties kirkšnies sritimi, kur nervas yra pažeidžiamiausias. Ši būklė nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali stipriai trikdyti kasdienį komfortą.
Medicininiai terminai kilę iš graikų kalbos: „meralgia“ reiškia šlaunies skausmą, o „paresthetica“ – deginimą, kutenimą arba niežulį.
Kam pasireiškia ši būklė?
Meralgija parestezija gali išsivystyti bet kuriam žmogui, tačiau tam tikros rizikos veiksniai ją didina. Tikimybė patirti šį nervo užspaudimą išauga, jei:
- Sergama cukriniu diabetu, hipotiroze ar turima alkoholio vartojimo sutrikimų.
- Yra antsvorio ar nutukimas.
- Diagnozuotas apsinuodijimas švinu.
- Įvykusi trauma – pavyzdžiui, prispaudimas saugos diržu po autoįvykio.
- Vyksta nėštumas.
- Neseniai atliktos operacijos klubo ar dubens srityje.
- Dėvimi siauri drabužiai, korsetas, aptemptos pėdkelnės ar sunkus įrankių diržas.
- Dėl skirtingo kojų ilgio ar stuburo iškrypimo (skoliozės).
Kaip dažnai pasitaiko meralgija parestezija?
Ši neurologinė būklė gana dažna, nors dažnai lieka neatpažinta. Tyrimai rodo, kad per metus iš 10 000 žmonių šis sindromas pasireiškia 3–4 asmenims.
Meralgija parestezija simptomai
Nerimo keliančių pojūčių dažniausiai atsiranda tik vienoje kūno pusėje, ties viršutine šlaunies dalimi. Būdingiausi požymiai:
- Skausmas, kuris gali plisti iki šlaunies išorės ar kelio srities.
- Degimo, dilgčiojimo, maudimo ar tirpimo pojūtis šlaunyje.
- Padidėjęs jautrumas – net švelnus prisilietimas gali būti skausmingas.
- Sustiprėjęs skausmas po ilgesnio pasivaikščiojimo ar stovėjimo.
Ši būklė tiesiogiai neveikia raumenų jėgos ar judrumo.
Kodėl išsivysto ši nervo pažaida?
Meralgija parestezija atsiranda, kai išorinis šlaunies odos nervas tampa suspaustas ar sudirgintas. Nuo stuburo iki šlaunies einantis jautrus nervas, sutrikus jo veiklai dėl užspaudimo, ima „siųsti“ netipinius signalus – būtent taip kyla minėti pojūčiai. Suspaudimą gali sukelti uždegimas, patinimas, trauma ar išorinė spaudimo jėga.
Galimi pagrindiniai šios būklės kaltininkai:
- Trauma ar atliktos operacijos klubo/šlaunų srityje.
- Ligos (pvz., nutukimas, nėštumas, diabetas).
- Per daug aptempti drabužiai, veržiantys diržai, pėdkelnės ar aksesuarai.
- Navikas šalia nervo.
Kaip nustatoma ši būklė?
Diagnozuojant meralgiją paresteziją, labai svarbu išsamiai išklausinėti apie simptomus, gyvenimo būdą bei anksčiau buvusias ligas. Gydytojas išanalizuos visą ligos istoriją, ypač atsižvelgs į galimas rizikas ar veiksnius, galinčius spausti nervą.
Fizinis apžiūrėjimas būtinas – dažnai naudojamas kirkšnies ar šlaunies spaudimo testas. Tokiu būdu galima įvertinti, ar spaudimas atitinka būdingus simptomus. Taip pat taikomi odos jutimo, retesni – refleksų testai.
Jei tiksliai nustatyti priežasties nepavyksta, gali būti pasiūlyti papildomi tyrimai.
Kokie tyrimai reikalingi?
Kai diagnozė nėra akivaizdi, gydytojas rekomenduos šiuos kraujo tyrimus:
- Tirotropino (skydliaukės hormono) lygio nustatymas – ieškant hipotirozės požymių.
- B grupės vitaminų kiekio tyrimai – vertinama, ar nėra nervų veiklą trikdančių trūkumų (vitamino B12 ar folio rūgšties).
- Švino kiekio kraujyje analizė.
- Gliukozės koncentracijos tyrimas – diagnozuojant cukrinį diabetą.
- Kraujo tyrimai dėl mažakraujystės, pvz., hemoglobinas ar hematokritas.
Be kraujo tyrimų, gali būti atliekama dubens ar šlaunies rentgenograma, siekiant atmesti kitus susirgimus (pvz., kaulų navikus). Prireikus, taikomi papildomi vaizdiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas), kurie padeda nustatyti nervų ar stuburo pažeidimus.
Kaip gydoma meralgija parestezija?
Gydymo tikslas – pašalinti nervą spaudžiantį veiksnį. Didžiausia dalis atvejų pagerėja paprastomis, neinvazinėmis priemonėmis: svorio mažinimu, laisvų drabužių rinkimusi, vengiant spaudžiančių diržų bei kitų aptemptų aksesuarų.
Kiti naudingi būdai, kurie gali padėti suvaldyti simptomus:
- Vėsinimas. Šlaunies vėsinimas ledu gali mažinti nervinio dirginimo sukeliamus nemalonius pojūčius.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo bei vietiniai preparatai su kapsaicinu ar lidokainu.
- Radiofrekvencinė nervo abliacija – procedūra, kurios metu, naudojant radijo bangas, sunaikinamas dalis nervo – tokiu būdu nutraukiami skausmo signalai.
- Specialūs vaistai neuropatiniam skausmui – tokie kaip gabapentinas, pregabalinas, duloksetinas, fenitoinas, karbamazepinas.
- Lokalus nervinio blokavimo injekcijos.
Taip pat kai kuriems padeda kineziterapija, nors šios priemonės veiksmingumas dar nėra visiškai įrodytas tyrimais. Chirurginė intervencija taikoma tik retais atvejais – jei taikytos priemonės neveiksmingos ir simptomai išlieka.
Ar meralgija parestezija praeina savaime?
Paprastai simptomai gerėja taikant konservatyvų gydymą, tačiau būna atvejų, kai būklė praeina ir savaime, nesiimant aktyvių priemonių.
Ar galima išvengti meralgijos parestezijos?
Specifinių prevencijos priemonių nėra, tačiau tikimybę susirgti galima sumažinti:
- Renkantis savo svorį atitinkančią gyvenseną.
- Dėvint laisvus drabužius.
- Vengiant veržiančių diržų ar kitų spaudžiančių aksesuarų.
Prognozė
Daugumai sergančiųjų meralgija parestezija prognozė yra gera. Apytiksliai 85 % žmonių pavyksta atsigauti be sudėtingo gydymo, pasirinkus konservatyvias priemones, o tie, kuriems simptomus sukėlė chirurginė trauma ar nervo pažeidimas, dažniausiai pagerėja per tris mėnesius. Nėščiųjų atvejais simptomai linkę išnykti pagimdžius.
Uždelstais ar negydomais atvejais skausmas ir tirpimas gali stiprėti, taip pat atsirasti deginimo pojūtis – tai gali trukdyti įprastai vaikščioti ar judėti. Diagnozės nustatymas ir gydytojo konsultacija svarbūs norint laiku sustabdyti šių simptomų progresavimą bei užtikrinti gyvenimo kokybę.
Kada kreiptis į specialistą?
Jeigu jau žinote apie šią diagnozę, tačiau esamos gydymo priemonės neveiksmingos arba pastebėjote nemalonius šalutinius poveikius, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju dėl alternatyvių gydymo būdų.
