Slėnio karštligė – tai grybelinė infekcija, kuri pažeidžia plaučius ir dažnai primena gripo ar peršalimo simptomus. Sergant šia liga, organizmą užkrečia grybelis Coccidioides, gyvenantis dirvožemyje tam tikruose pasaulio regionuose – ypatingai sausose ir šiltose vietose. Įkvėpus grybelio sporų, jos patenka į kvėpavimo takus, sukelia uždegimą ir gali plisti po visą organizmą.
Kas sukelia slėnio karštligę
Slėnio karštligę sukelia dvi Coccidioides grybelio rūšys: Coccidioides immitis ir Coccidioides posadasii. Pirmoji dažniausiai randama Kalifornijoje, o antroji – kitose sausringose vietovėse, taip pat Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Abu šie grybai auga žemėje. Kai dirvožemis yra judinamas (pvz., pučiant stipriam vėjui ar kasant), sporos pasklinda ore, ir žmogus jas gali įkvėpti.
Įkvėptos sporos nusėda plaučiuose, ten ima daugintis – susiformuoja vadinamosios sferulės, kurios vėliau skyla ir paleidžia dar daugiau sporų. Retais atvejais grybelis gali plisti į kitas kūno dalis – sąnarius, odą, smegenis bei kitus vidaus organus.
Slėnio karštligės simptomai
Daugelis užsikrėtusiųjų nejaučia jokių negalavimų, tačiau kai kuriems pasireiškia aiškūs, dažnai į gripą panašūs simptomai. Dažniausi požymiai yra:
- Sausas arba skrepliuojantis kosulys
- Padidėjusio nuovargio jausmas
- Pakyla kūno temperatūra (karščiavimas)
- Raumenų ir sąnarių skausmai (kartais vadinama dykumos reumatizmu)
- Gausesnį prakaitavimas naktimis
- Dusulys
- Išbėrimas, kuris gali būti rusvas, raudonas, violetinis ar net juodas, dažnai su guzelių atsiradimu
Kai kuriems žmonėms išplitusios infekcijos atvejais grybelis gali pažeisti vidaus organus, sąnarius ir netgi smegenis, sukelti meningitą.
Kaip užsikrečiama slėnio karštlige
Pagrindinis kelias – įkvėpimas sporų, esančių ore. Žemės kasimo, ūkio darbų, statybų ar didelių dulkių audrų metu grybelio sporos lengvai pakyla nuo žemės ir gali būti įkvėptos. Ypatingai rizikinga – gyvenantiems ar keliaujantiems regionuose, kur grybelis gyvybingas dirvožemyje.
Ši infekcija žmogaus žmogui neperduodama – užsikrėsti įmanoma tik kontaktuojant su aplinka, kurioje yra sporų.
Kokie žmonės jautriausi šiai ligai
Slėnio karštligės susirgti gali kiekvienas, kuris įkvepia grybelio sporų, tačiau tam tikros grupės serga dažniau ar sunkiau:
- Vyresni nei 60 metų žmonės
- Nėščiosios, ypač trečiame trimestre
- Turintys susilpnėjusią imuninę sistemą (dėl ligų ar vaistų)
- Sergantieji cukriniu diabetu
- Juodaodžiai bei filipiniečiai
- Dirbantys ar gyvenantys dulkėtose vietovėse, dažnai kontaktuojantys su žeme
Galimos slėnio karštligės komplikacijos
Didžioji dalis sergančiųjų pasveiksta be liekamųjų reiškinių, tačiau 5–10 proc. žmonių liga gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Dar retesniais atvejais grybelis pasisėja kituose organuose – tai laikoma pavojingiausia komplikacija. Galimos komplikacijos:
- Ūmus kvėpavimo nepakankamumas (ARDS)
- Plaučiuose susikaupę skysčiai arba pūliniai
- Plaučių uždegimas
- Plaučiuose atsiradusios oro ar skysčio kišenės, kurios gali plyšti
- Lėtinis arba išplitęs coccidioidomikozės atvejis (pažeidžiami inkstai, kepenys, kaulai, sąnariai, oda, kasa, arba smegenys)
Išplitusi infekcija gali sukelti meningitą, kuris pasireiškia stipriais galvos skausmais, kaklo stingumu, regos ar klausos sutrikimais.
Kaip nustatoma ši grybelinė infekcija
Diagnozė nustatoma įvertinus ligos eigą, simptomus, kelionių istoriją ir atlikus tyrimus. Dažniausiai skiriami:
- Kraujo tyrimai – ieškoma grybelio sukeltų antikūnų ar antigenų
- Biopsija – imamas nedidelis audinio gabalėlis ir tiriamas laboratorijoje
- Rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai – vertinamas plaučių būklė, uždegimo židiniai
Gydymas ir valdymas
Ligos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Daugeliu atvejų specialaus gydymo visai neprireikia – pakanka stebėjimo, kol organizmas pats susitvarko su infekcija. Jei nustatomi sunkesni ar užsitęsę simptomai, o taip pat rizikos grupių žmonėms (pavyzdžiui, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis), skiriami priešgrybeliniai vaistai:
- Amfotericinas B (skiriamas lašine infuzija)
- Flukonazolas
- Itrokonazolas
Gydymo trukmė labai individuali – dažniausiai vaistus reikia vartoti 3–6 mėnesius. Sunkiausiais atvejais gydymas gali būti ilgesnis.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu gyvenate ar buvote vietovėje, kur paplitęs Coccidioides grybelis, ir jau daugiau kaip savaitę kamuoja gripo ar peršalimo požymiai, reikėtų pasitarti su gydytoju. Ypatingą dėmesį skirkite šiems pavojingiems simptomams:
- Kraujingų skreplių atsiradimas
- Kaklo stingimas
- Dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas
- Pakitusi rega ar klausa
Slėnio karštligės prevencija
Visiškai išvengti užsikrėtimo sunku, jeigu gyvenate ar lankotės vietovėje, kur grybelio sporos aktyvios dirvožemyje. Tačiau galite sumažinti riziką imantis kelių paprastų priemonių:
- Venkite buvimo dulkėtose vietose, ypač per vėjus ar audras
- Dirbdami lauke (tvarkydami sodą, kasdami žemę) dėvėkite respiratorines (N95 ar dar geresnes) apsaugines kaukes
- Stenkitės uždaryti langus ir laikytis viduje, kai lauke siautėja smarkios dulkės
- Dulkėtuose regionuose namuose naudokite oro filtrus su dideliu efektyvumu (HEPA filtrus)
Ligos eiga ir persirgimo prognozė
Didžiajai daliai žmonių liga praeina be ilgalaikių pasekmių. Tik maža dalis pacientų susiduria su ilgai užsitęsusiu ar vėl pasikartojančiu uždegimu plaučiuose – tai vadinama lėtine plaučių coccidioidomikoze. Šiai būklei būdingi nuolatiniai kvėpavimo sistemos simptomai:
- Nuolatinis kosulys
- Skausmas krūtinėje
- Krauju primaišyti skrepliai
- Dėl ligos sumažėjęs svoris
- Dusulys
Paprastai slėnio karštligės simptomai išnyksta per kelias savaites ar mėnesius. Mirtingumas – itin retas, užfiksuojamas rečiau nei 1 iš 100 atvejų.
Neretai, persirgus šia liga, pakartotinė infekcija nepasireiškia – išsivysto ilgalaikis imunitetas.
Papildoma informacija
Nors slėnio karštligę sukeliančio grybelio sporų lauke praktiškai neįmanoma pašalinti ar identifikuoti, laikydamiesi prevencinių rekomendacijų ir stebėdami sveikatos būklę, galite sumažinti užsikrėtimo riziką net ir gyvenant rizikingose vietovėse. Ypatingą atsargumą reikėtų išlaikyti nėščiosioms, pagyvenusiems žmonėms bei tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.