Spastinė cerebrinė paralyžius yra būklė, kuri dažniausiai pasireiškia išaugusiu raumenų tonusu, raumenų sustingimu bei nevaldomais raumenų spazmais. Kartais šie simptomai gali būti skausmingi, ypač jei ryškesni. Vaikams, kuriems yra ši diagnozė, dažnai sunku valdyti judesius – pavyzdžiui, vaikštant žingsnis būna neįprastas, dažnai žengiama pirštų galais. Staigūs judesiai, pavyzdžiui, bandant pagauti daiktą, taip pat gali sukelti skausmą ar nevaldomą raumenų susitraukimą.

Kas yra spastinė cerebrinė paralyžius

Spastinė cerebrinė paralyžius – tai dažniausiai pasitaikanti cerebrinės paralyžiaus forma. Tai neurologinių sutrikimų grupė, kuri daro įtaką judesių koordinacijai ir raumenų kontrolei, nes paveikia smegenų bei nervų veiklą.

Simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis. Pavyzdžiui, kai kuriems vaikams sunku iki galo ištiesti rankas ar kojas, kitų eiseną lydi neįprastas kelių kryžiavimas arba vaikščiojimas tik pirštų galais. Daugelis vaikų, sergančių spastine cerebrine paralyžiumi, susiduria su sunkumais atliekant įprastus kasdienius judesius, tokiais kaip vaikščiojimas ar daiktų griebimas.

Spastinės cerebrinės paralyžiaus tipai

Spastinė diplegija/diparezė. Ši forma daugiausiai paveikia vaiko kojas, dėl to judėti jiems itin sunku – klubų bei kojų raumenys įtempti, kojos dažnai sukryžiuojamos ties keliais (vadinamas „žirklių” judesys).
Spastinė hemiplegija/hemiparezė. Kairę arba dešinę kūno pusę veikianti būklė. Gali būti paveikta ranka, koja, arba abu galūnių segmentai vienoje pusėje.
Spastinė kvadriplegija/kvadriparezė. Tai sunkiausia forma, apimanti abi rankas, abi kojas ir kartais veido raumenis. Tokiems vaikams gali būti sunkiau mokytis, pasireiškia traukuliai ar kitų neurologinių simptomų.

Spastinio cerebrinio paralyžiaus simptomai

Raumenų sustingimas arba padidėjęs tonusas
Nuolatinis arba priepuolinis skausmas raumenyse
Staigūs, nevaldomi raumenų susitraukimai ar trūkčiojimai
Nesubalansuoti, trūkčiojantys judesiai galūnėmis
Pavėluotas tam tikrų įgūdžių įsisavinimas – vėliau pradeda ropoti, vaikščioti, griebti daiktus
Abnormalus vaikščiojimas – kryžiuojamos kojos ar judėjimas tik ant pirštų galiukų

Simptomų sunkumas gali labai skirtis – nuo lengvo iki smarkiai sutrikdančio kasdienę veiklą.

Susiję įrašai

Spastinio cerebrinio paralyžiaus priežastys

Pagrindinė spastinės cerebrinės paralyžiaus priežastis – smegenų srities, kuri kontroliuoja judesius, pažeidimas. Tokia žala gali įvykti dėl deguonies trūkumo smegenyse, smegenų traumos ar genetinio pokyčio.

Galimos priežastys ir rizikos veiksniai:

Smegenų kraujotakos sutrikimai (išeminis insultas)
Kraujavimas į smegenis (hemoraginis insultas)
Infekcijos, paveikiančios smegenų audinius
Traumos gimimo metu arba kūdikystėje

Žalingi veiksniai nėštumo metu taip pat padidina riziką, kad gali išsivystyti spastinė cerebrinė paralyžius:

Priešlaikinis gimdymas
Mažas gimimo svoris
Negydyta sunki gelta naujagimystėje
Infekcijos, perduodamos iš motinos vaisiui arba placentai
Dvyniai ar keli vaisiai gimdoje
Nėštumo komplikacijos, pvz., priešlaikinis placentos atsiskyrimas ar gimdos plyšimas
Kontaktas su žalingomis cheminėmis medžiagomis, kurios gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi (pvz., dideliais kiekiais gyvsidabrio turinčios žuvies vartojimas)

Galimos komplikacijos

Kalbos ir bendravimo sunkumai
Kognityvinio vystymosi sutrikimai
Traukuliai/ar epilepsija
Regėjimo sutrikimai
Klausos praradimas

Diagnozės eiga ir tyrimai

Paprastai spastinė cerebrinė paralyžius nustatoma kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje. Pirmasis žingsnis – išsamus fizinis vaiko raidos, judesių, raumenų tono ir koordinacijos įvertinimas apžiūros metu.

Norėdamas tiksliau nustatyti diagnozę ir atmesti kitus panašius sutrikimus, gydytojas gali pasitelkti šiuos tyrimus:

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas
Kompiuterinė tomografija (KT)
Kraujo laboratoriniai tyrimai
Genetiniai tyrimai

Gydymo galimybės

Pagrindinis gydymo tikslas – pagerinti vaiko judėjimą ir užkirsti kelią raumenų sustingimo progresavimui. Galimos gydymo priemonės:

Kasdienių tempimo pratimų atlikimas namuose, kad sumažėtų raumenų įtempimas
Fizinės, ergoterapijos bei logopedo užsiėmimai
Įtvarų, gipsų ar longetų naudojimas, siekiant ilgiau palaikyti raumenis ištemptoje padėtyje
Pagalbinės judėjimo priemonės: vaikštynės, vežimėliai
Vaistai raumenų sustingimui ir spazmams mažinti (pvz., baklofenas, diazepamas, klonazepamas, dantrolenas, tizanidinas)
Botulino toksino (Botox®) injekcijos raumenims atpalaiduoti
Baklofeno infuzija tiesiai į stuburo kanalą
Chirurginė intervencija – selektyvioji nugaros šaknelių rizotomija, kuri mažina raumenų spastiškumą

Prognozė ir gyvenimo trukmė

Didžioji dalis vaikų, kuriems nustatyta spastinė cerebrinė paralyžius, gali tikėtis normalaus gyvenimo trukmės, jei sunkių komplikacijų nepavyksta išvengti ar jei liga lieka negydoma. Tinkamas gydymas ir reabilitacija dažnai leidžia vaikui gyventi aktyvų bei pilnavertį gyvenimą. Ši liga nėra progresuojanti – vieną kartą pažeisti raumenys lieka tie patys ir vėliau, tačiau nesiimant tinkamų priemonių, jų sustingimas laikui bėgant gali stiprėti.

Kasdienis gyvenimas ir pagalba

Laiku pradėtas gydymas ir nuolatinė specialistų priežiūra padeda sumažinti raumenų įtempimą, palengvina judėjimą, savarankišką gyvenimą bei užtikrina geresnę vaiko raidą. Gydymas svarbus ir dėl to, kad nespėjant įsikišti, padidėjęs raumenų sustingimas gali riboti gebėjimą vaikščioti, užsiimti kasdiene veikla ar savarankiškai apsitarnauti.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Pastebėję, kad jūsų vaikas turi judesių, laikysenos ar raidos sunkumų, delsiant pradėti vaikščioti ar atlikti kitus įprastus veiksmus, verta kuo anksčiau pasikonsultuoti su sveikatos specialistu.