Leidenčio piršto sindromas – tai būklė, kurios metu pirštai ar nykštys gali tarsi užstrigti lenktoje padėtyje. Taip nutinka dėl uždegimo ar patinimo aplink sausgysles, kurios atsakingos už pirštų judėjimą. Pirštai ima strigti, kartais juos net reikia ištiesinti naudojant kitą ranką – o pozicija gali priminti bandymą nuspausti nematomą gaiduką.
Kas yra letenčio piršto sindromas?
Letenčio piršto sindromas – tai būklė, kai tampa sudėtinga laisvai judinti vieną ar net kelis pirštus. Sukelia sausgyslių, kurios per specialų dangalą slysta plaštoje, uždegimas arba patinimas. Dėl šių pokyčių sausgyslė gali lengvai užstrigti, todėl pirštas „užsifiksuoja“ viena padėtimi. Dažniausiai ši problema iškyla bevardžiui (trečiajam) pirštui, tačiau gali paveikti bet kurį pirštą ar net nykštį.
Ligos simptomai
Letenčio piršto sindromui būdingi keli aiškūs požymiai:
- Judant pirštui ar nykščiui jaučiamas spragsėjimas ar spragtelėjimas – atrodo, kad pirštas tarsi užkimba ar stringa.
- Lankstant pirštus į delną, atsiranda skausmas ir sustingimas.
- Delno srityje, netoli piršto ar nykščio pagrindo, gali atsirasti skausmingas patinimas ar guzelių susidarymas.
- Pirštas užsirakina lenkimo pozicijoje – kartais jį ištiesinti pavyksta tik pasitelkus kitą ranką.
- Dažniausiai simptomai ryte būna intensyvesni: pirštas būna sustingęs, bet judant ir naudojantis ranka diskomfortas pamažu mažėja.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Šio sindromo pagrindinė priežastis – sausgyslių, esančių pirštuose ar nykštyje, uždegimas ir patinimas. Tai apsunkina normalų sausgyslių slydimą, o kartais ant jų susiformuoja maži tankūs mazgeliai. Dėl to sausgyslė sunkiau praslysta pro siaurėjantį tunelį – A1 žiedą, todėl atsiranda užstrigimo ir sustingimo pojūtis.
Letenčio piršto sindromas dažniausiai užklumpa 40–60 metų amžiaus žmones, tačiau pasitaiko ir jaunesniems bei vyresniems. Ypač rizikuoja tie, kurių darbas ar hobiai susiję su dažnais stipriais pirštų lenkimo judesiais, dažnu griebimu, spaudimu. Tokių veiklų pavyzdžiai:
- Sodininkystė ar žemdirbystė
- Darbas gamyboje ar su įvairiais įrankiais
- Muzikos instrumentų grojimas
- Teniso ar kitų raketinių sportų žaidimas
Be intensyvaus naudojimo, yra ir kitų sveikatos būklių, kurios didina riziką susirgti šiuo sindromu:
- Podagra
- Reumatoidinis artritas
- Osteoartritas
- Diabetas
- Skydliaukės ligos
- Amiloidozė
Diagnostika
Diagnozuoti letenčio piršto sindromą paprastai užtenka apžiūros. Specialistas išklausys jūsų skundų – kada prasidėjo skausmas, ar yra sustingimas, ir kokiomis aplinkybėmis simptomai stiprėja. Dažnai gydytojas tyrinėja, kaip juda jūsų pirštai, ar matyti strigimas, ar jaučiate skausmą, kai keičiasi tam tikra pozicija.
Paprastai jokių papildomų tyrimų nereikia, bet esant neaiškumams gali būti atliekami rentgeno ar ultragarso tyrimai, kad būtų įvertinta rankos kaulų ir minkštųjų audinių būklė.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydoma ši būklė, priklauso nuo to, kurie pirštai paveikti ir kokio stiprumo simptomai. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Ramybė. Sumažinus rankų, pirštų arba nykščio apkrovas, sausgyslėms suteikiamas laikas užgyti.
- Įtvaras. Kartais rekomenduojama nešioti įtvarą, kuris fiksuoja pirštą tiesioje padėtyje ir leidžia sausgyslei atsigauti.
- Tempimo pratimai. Specialūs judesiai padeda grąžinti sausgyslei lankstumą ir sumažinti strigimą.
- Priešuždegiminiai vaistai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, naproksenas) malšina skausmą ir slopina uždegimą. Kartais gydytojas skiria ir stipresnių vaistų ar leidžia kortikosteroidų injekcijas į uždegiminę vietą.
Chirurginis gydymas
Kai konservatyvios priemonės nepagerina būklės, siūloma operacija. Jos metu gydytojas padaro nedidelį pjūvį ties sausgyslės tuneliu ir jį prasplečia. Taip sausgyslė gauna daugiau vietos judėti ir strigimas praeina. Paprastai ši procedūra atliekama vietinėje nejautroje, o pacientas po procedūros tą pačią dieną gali grįžti namo.
Kiek laiko trunka gijimas?
Kada pajusite pagerėjimą, priklauso nuo simptomų sunkumo ir pasirinkto gydymo metodo. Pradėjus taikyti nechirurginį gydymą, simptomai paprastai pradeda po truputį mažėti. Gydytojas patars, kiek truks gydymo kursas ir kada galėsite pilnai naudotis rankomis. Jei atliekama chirurginė procedūra, visiškas atsigavimas užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo gijimo eigos.
Profilaktika
Norint išvengti letenčio piršto sindromo, svarbiausia – neperkrauti rankų, pirštų ir nykščio. Siekiant sumažinti riziką, patariama:
- Naudoti tinkamą rankų ir kūno padėtį atliekant darbus ar sportuojant.
- Pradedant naują veiklą, pamažu didinti krūvį, kad rankos priprastų.
- Dažnai daryti pertraukas, jei užsiimate monotoniškomis rankų judesių reikalaujančiomis užduotimis.
Prognozė
Būklės trukmė priklauso nuo to, kokie pirštai paveikti ir kaip stipriai jaučiami simptomai. Nesunkiais atvejais pakanka kelių savaičių ar mėnesių nechirurginio gydymo, kad pirštai vėl judėtų įprastai. Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytoją ir pradedamas gydymas, tuo geresnė galutinė išeitis.
Ši būklė pati neišnyksta, todėl, pajutus simptomus, būtina pasirodyti gydytojui. Net jei simptomai nestiprūs, specialistas patikrins, ar strigimą sukelia būtent letenčio piršto sindromas, ar kita rankų problema.
Kasdienybė su letenčio piršto sindromu
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote, kad pirštas ar nykštys ima strigti, tapo sunku jį ištiesti arba pajutote stiprų skausmą. Staiga praradus galimybę judinti pirštą, reikėtų kuo greičiau ieškoti pagalbos.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui:
- Ar tikrai turiu letenčio piršto sindromą, ar gali būti kita problema?
- Kas galėjo sukelti šį negalavimą?
- Kokio gydymo galiu tikėtis?
- Ar man prireiks operacijos?
- Kiek ilgai reikės gydytis?
Letenčio piršto sindromas ir artritas
Nors tiek artritas, tiek letenčio piršto sindromas gali sukelti pirštų ir rankų skausmą bei sustingimą, tai nėra ta pati liga. Letenčio piršto problema prasideda dėl uždegimo sausgyslėje ar jos dangale, o artritas susijęs su sąnarių pažeidimu ir jų audinių nusidėvėjimu. Rankenos sąnariuose yra net 27 judamieji taškai, ir bet kurį iš jų gali paveikti artritas, tačiau letenčio piršto sindromas – tai būtent sausgyslių sutrikimas.
Kuo skiriasi letenčio piršto ir letenčio nykščio sindromai?
Iš esmės tai yra ta pati būklė – skirtumas tas, kuris pirštas paveikiamas. Gydytojai kartais šią diagnozę vadina stenozuojančiu tenosinovitu, tačiau gydymo principai išlieka tie patys, nesvarbu, ar problema vargina pirštą, ar nykštį.
