Maišymosi pabudimai – tai miego sutrikimas, kai žmogus iš dalies prabunda iš NREM (lėtojo, negreito akių judėjimo) miego ir jaučiasi dezorientuotas, sutrikęs. Tokių epizodų metu žmogus gali tyliai murmėti, tuščiu žvilgsniu spoksoti į tolį ar nereaguoti į aplinkinius bandančius užkalbinti. Praėjus kelioms minutėms, vėl užmingama, o apie šį būseną vėliau paprastai neprisimenama.
Kas yra maišymosi pabudimai?
Maišymosi pabudimai (angliškai vadinami ir „miego apsvaigimu“, „Elpenoro sindromu“ arba „confusional arousal disorder“) – tai būsena, kai žmogus, dar visiškai neprabudęs iš gilaus NREM miego, ima elgtis nesąmoningai ir būna sunkiai pažadinamas. Kartais epizodą išprovokuoja išoriniai veiksniai: garsūs triukšmai, šviesos blyksnis ar stiprus noras nueiti į tualetą. Paprastai tokia būsena trunka apie 5 minutes, tačiau retesniais atvejais gali užsitęsti ir valandą.
Kaip dažnai pasitaiko maišymosi pabudimai?
Pasaulyje šis sutrikimas kasmet užfiksuojamas 4–15 % suaugusiųjų, o tarp vaikų iki 15 metų – net iki 17 %. Dažniausiai pirmieji epizodai pasitaiko vaikystėje, apie dvejų metų amžių, o dažnis linkęs mažėti po penkerių metų.
Simptomai ir požymiai
- Atrodo, tarsi žmogus būtų staiga pabudęs, nors iš tiesų dar miega.
- Dezorientacija, sumišimas.
- Stiklinis, „nesuprantantis“ žvilgsnis.
- Reagavimo nebuvimas arba nesuprantamas atsakymas, lėtas ar nerišlus kalbėjimas, murmėjimas.
- Netraukus į pašnekovų kalbą arba nesuprantamai, netvarkingai atsakinėjama.
- Epizodui pasibaigus, vėl greitai užmiegama.
Dažniausiai žmogus neprisimena atvejo – dažniau apie jį sužinoma iš šeimos narių ar partnerių, pastebėjusių neįprastą elgesį nakties metu.
Kada pasireiškia simptomai?
Maišymosi pabudimai vyksta gilaus NREM miego (3-ioji fazė, dar žinoma kaip lėtosios bangos miegas) metu. Epizodai gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems, tačiau vaikystėje jų dažnis didesnis. Paprastai tokie pabudimai susiję su giliausiu miego etapu – dažniausiai nakties pradžioje.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tiksli šio sutrikimo priežastis nėra žinoma, nustatyta, kad maišymosi pabudimai dažniau pasitaiko šeimose, kurių nariai sirgo NREM parasomnija. Genetiniai veiksniai čia labai svarbūs. Kartais epizodus sukelia biologinio laikrodžio sutrikimai ar didelis nuovargis. Dažniau šis sutrikimas pasireiškia tiems, kurie kenčia nuo:
- Bipolinio sutrikimo
- Paros ritmo sutrikimų
- Hipersomnijos (per didelis mieguistumas)
- Narkolepsijos
- Obstrukcinės miego apnėjos
- Panikos sutrikimo
- Miego metu pasitaikančių pasikartojančių galūnių judesių
- Darbo pamainomis sutrikimo
Be to, kai kurie kasdien vartojami medikamentai – ypač antidepresantai – taip pat gali išprovokuoti šiuos pabudimus. Dažniausia tiesioginė priežastis – staigus miego sutrikdymas, pavyzdžiui, garsas, ryški šviesa ar staigus poreikis nubusti dėl fiziologinių priežasčių.
Riziką taip pat padidina nuolatinis stresas, prasta miego kokybė, per trumpas miegas ar per didelis mieguistumas.
Galimos pasekmės kasdienybei
Maišymosi pabudimai dažnai prilyginami miego trūkumui: po tokių epizodų žmogų gali kamuoti dieninis mieguistumas, prastesnė reakcija, koncentracijos stoka, sunkumai darbe ar mokykloje. Nors rimtos pasekmės reti, kartais galima susižaloti – netyčia iškristi iš lovos ar apversti šalia esančius daiktus.
Kaip nustatoma diagnozė?
Diagnozuojant šį miego sutrikimą, svarbus ne tik paciento, bet ir šeimos narių ar partnerių nupasakojimas. Gydytojas išsamiai domisi žmogaus miego įpročiais, simptomais, sveikatos ir šeimos ligų istorija, visais vartojamais vaistais. Dažnai prašoma pildyti miego dienoraštį – žymėtis, kada einama miegoti, kada prabundama, ar naktį būna trikdžių. Vaikų dienoraštį dažnai pildo tėvai ar globėjai.
Siekiant atmesti kitas galimas sutrikimų priežastis, kartais siūloma atlikti miego tyrimą – polisomnografiją. Tokiu atveju visos nakties metu stebimi smegenų bangos, kvėpavimas, judesiai. Neretai naudingos ir namuose darytos naktinės stebėjimo įrašai.
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo akcentas – gerinti miego kokybę. Svarbūs žingsniai:
- Prieš miegą ištuštinti šlapimo pūslę.
- Vengti maisto ir gėrimų vėlai vakare.
- Nevartoti alkoholio, kofeino popietėmis ar vakarais.
- Gydyti visus miegą trikdančius sutrikimus – pvz., apnėją.
- Mažinti stresą.
- Laikytis pastovaus miego režimo, net savaitgaliais.
Naujų įpročių įvedimas gali būti sudėtingas, tad rekomenduojama pokyčius diegti palaipsniui: kai vienas įprotis tampa kasdienybe, įgyvendinti kitą. Kai kuriais atvejais gydytojai peržiūri paciento vartojamus medikamentus ar koreguoja gretutinių ligų gydymą, jei tai galėtų pagerinti miego kokybę.
Vaistai taikomi tik tada, kai gyvenimo būdo korekcijos ir kitų ligų valdymas nepadeda. Tokiais atvejais gali būti paskiriami benzodiazepinai ar antidepresantai, tačiau jų vartojimą ir poveikį būtina atidžiai stebėti.
Kaip sumažinti riziką?
Nėra vieno universalaus būdo visiškai išvengti maišymosi pabudimų, tačiau riziką mažina šie įpročiai:
- Gerinkite miego aplinką ir režimą.
- Naktį išjunkite telefoną, įjunkite „ramybės“ arba „miego“ režimą, kad netikėti skambučiai ar žinutės netrikdytų miego.
- Valdykite pagrindines sveikatos problemas.
- Kambaryje nelaikykite dūžtančių objektų, kad netikėtai pabudę nesusižeistumėte; geriau rinktis plastikinį puodelį, o ne stiklinį.
- Mažinkite stresą, sunkumų atveju kreipkitės į specialistus.
Ko tikėtis ateityje?
Maišymosi pabudimai buityje pasireiškia pakartotiniais miego sutrikimais, dėl kurių dieną gali slėgti nuovargis ar mieguistumas. Dažnai šie epizodai su amžiumi retėja, tačiau įvairūs veiksniai gali paveikti būklę bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu. Informaciją apie naktinius epizodus greičiausiai sužinosite iš aplinkinių, nes pats jų neprisimenate.
Gydytojas gali padėti rasti geriausius būdus gerinti miego higieną, spręsti gretutines sveikatos problemas ar, prireikus, paskirti tinkamus vaistus tam, kad pagerėtų miego kokybė ir bendra savijauta.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju?
Kreipkitės į specialistus, jeigu pastebite, kad nuolat nepailsite naktį ar jūsų artimieji praneša apie keistus jūsų elgesio pokyčius miego metu. Gydytojas padės nustatyti, kas lemia šiuos simptomus, pasiūlys tinkamiausią valdymą arba rekomenduos papildomus tyrimus.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar mano simptomus sukelia maišymosi pabudimai, ar kitas miego sutrikimas?
- Ar reikalinga atlikti miego tyrimą?
- Kokią informaciją svarbiausia fiksuoti miego dienoraštyje?
- Kokius konkrečius gyvenimo būdo pokyčius ir miego režimo rekomendacijas galite pasiūlyti?
