Tendinozė – viena iš pagrindinių sausgyslių ligų, kai dėl ilgalaikių pažeidimų šios jungiamasis audinys ima irti ir nebegyja kaip įprasta. Sausgyslės jungia raumenis su kaulais, yra stiprios ir elastingos, daugiausia sudarytos iš kolageno skaidulų. Kai atsiranda tendinozė, šios skaidulos plyšta, keičiasi sausgyslės sudėtis – ji tampa kietesnė ir mažiau elastinga, o audinyje pradeda kauptis kitokio tipo ląstelės.
Tendinozės simptomai
- Deginačiu skausmu pasireiškiantis diskomfortas, ypač judant ar sportuojant
- Sustingimas, sumažėjęs judesių diapazonas
- Silpnumas – įprastos veiklos tampa sunkesnės
- Ilgai užsitęsęs (daugiau nei 3 mėnesius trunkantis) skausmas
Patinimų, paraudimo ar karščio pojūčio paprastai nebūna, todėl uždegimo požymių dažniausiai nesimato. Pradinėse stadijose tendinozės simptomai gali būti neryškūs arba visai nesijaučiantys, o kai kuriais atvejais liga pajuntama tik tada, kai sausgyslės silpnėjimas sukelia papildomą krūvį kitoms kūno struktūroms. Ligai progresuojant, kai sausgyslė pradeda keistis ir formuojasi naujos kraujagyslės bei nervai, audinys gali tapti jautresnis skausmui.
Dažniausios tendinozės vietos
- Kelio (girnelės sausgyslė – patelinė tendinozė)
- Kulno (Achilo sausgyslė)
- Pėdos (užpakalinė blauzdos sausgyslė)
- Pečių (supraspinatus arba infraspinatus sausgyslės)
- Alkūnės (išorinis ir vidinis sausgyslių uždegimas)
- Nyksčio ar riešo (De Kerveno tendinozė)
Tendinozės priežastys
Sausgyslių degeneracija dažniausiai prasideda tada, kai jas patiria smulkių pažeidimų ir neturi galimybės tinkamai sugyti. Dažniausia priežastis – nuolatinis pervargimas atliekant pasikartojančius judesius. Jei tam tikrai sausgyslei nuolat tenka per didelis krūvis (sportuojant, dirbant ar tiesiog atliekant rutinines užduotis), joje vystosi mikroįtrūkimai, kurie neatsistato per trumpas poilsio pertraukas ir po kiek laiko pavirsta tendinoze.
- Ankstesni sužeidimai ar operacijos gali palikti sausgyslę pažeistą ir jautresnę degeneracijai
- Cheminiai veiksniai (tam tikri vaistai, tokie kaip kai kurie antibiotikai ar statinai) gali prisidėti prie sausgyslės silpnėjimo
- Amžius – bėgant metams natūraliai mažėja sausgyslių elastingumas, ypač jeigu jos dažnai buvo apkraunamos
- Lėtinis uždegimas (pavyzdžiui, tendinitas ar sinovitas) ilgainiui silpnina ir ardo sausgyslę
Kas dažniausiai serga tendinoze?
Didžiausia tendinozės rizika tenka žmonėms, kurių veikla reikalauja pasikartojančių tų pačių judesių. Nuolatinis treniravimasis, sunkus fizinis darbas ar atkaklūs pomėgiai yra pagrindinės priežastys, kodėl sausgyslėms tenka per didelis krūvis. Dažnai tokiems žmonėms sunku leisti sau pailsėti tiek, kiek reikia sausgyslei atsigauti, todėl pažeidimai kaupiasi pamažu.
Kai kurie asmenys natūraliai turi anatominių ypatumų, dėl kurių sausgyslės lengviau trinasi arba spaudžiamos. Pavyzdžiui, įstrižai nuolaidus mentės viršus gali lemti didesnį trintį petyje ir sukelti lėtinį uždegimą, kuris laikui bėgant virsta tendinoze. Be traumos ar specifinio įvykio, sausgyslėje gali formuotis ertmės, kurios laikui bėgant plečiasi, kol audinys išplonėja ar net plyšta.
Pasekmės, jei tendinozė negydoma
Nesiimant jokių priemonių, sausgyslės pažeidimai progresuoja iki visiško plyšimo. Tai gali pasireikšti staigiai arba tiesiog sausgyslė nebesugeba atlikti savo funkcijos, ir fizinis krūvis persiduoda kitoms kūno dalims. Dėl to gali išsivystyti antrinės problemos – tarkime, jei silpsta užpakalinės blauzdos sausgyslė, nugriūva pėdos skliautas ir keičiasi eisena.
Tendinozės diagnozė
Gydymo pradžia – išsami apžiūra ir paciento apklausa. Specialistas teiraujasi apie simptomus, kada jie atsirado, gyvenimo įpročius, ar buvo traumų ar pakeistų vaistų. Dažnai atliekami vaizdo tyrimai, kurie padeda atskirti tendinitą (uždegimą) nuo tendinozės (degeneracijos).
Tendinozės gydymo strategijos
Pirmas žingsnis – duoti sausgyslei ramybės. Tendinozė nesustos progresuoti, kol nesumažinsite pažeistos vietos apkrovos. Priklausomai nuo pažeidimo masto, aktyvumo gali tekti atsisakyti 3–6 mėnesiams, nes sausgyslės gyja lėtai. Tik nurimus uždegiminiam procesui ir sustojus tolesniam pažeidimui, organizmas pradeda atkurti kolageną.
- Skausmui mažinti rekomenduojami vaistai be priešuždegiminio poveikio – pavyzdžiui, paracetamolis ar specialūs tepalai (arnika, skausmą malšinantys geliai, pleistrai). Priešuždegiminiai vaistai (kitaip nei tendinitui) gali net pabloginti sausgyslės būklę.
- Ledas – puiki pagalba iš karto, nes suspaudžia kraujagysles ir leidžia išvengti perteklinės naujų kraujagyslių formavimosi. Paprastai rekomenduojama šaldyti 20 minučių kelis kartus per dieną.
- Masažas (ypač vėliau, kai skausmas aprimsta) padeda gerinti kraujotaką ir skatinti gijimą. Vienas efektyvių gydymo metodų – giluminis trynimas, kuris padeda sumažinti skausmą ir paskatina naujo kolageno gamybą.
- Kineziterapija ir specialūs pratimai – svarbu neprarasti raumenų masės, kol sausgyslė gyja. Kineziterapeutas paskiria pratimus, kurių pagalba galima stiprinti aplinkinius raumenis ir atkurti judrumą.
Daugumai žmonių šios terapijos padeda visiškai pasveikti. Jei įprasti būdai neveikia, gydytojas gali rekomenduoti papildomas priemones: gydomąsias injekcijas, lazerio terapiją ar net chirurgiją.
Ar tendinozė visada reikalauja operacijos?
Operacinis gydymas taikomas tik tada, kai kiti būdai neveiksmingi ar pažeidimas labai sunkus. Jeigu didelė sausgyslės dalis pakeičia sandarą ir nebesugeba atkurti kolageno, gydytojai gali šalinti pažeistą audinį ir pažeistoje vietoje daryti nedidelius pjūvius, tokiais būdais skatindami gijimą.
Kaip apsisaugoti nuo tendinozės?
Nors neįmanoma visiškai išvengti visų veiksnių, kurie prisideda prie tendinozės atsiradimo, yra keletas savipagalbos būdų, kaip sumažinti riziką. Verta įsirengti ergonomišką darbo vietą, jei darbas reikalauja pasikartojančių judesių, o sportuojant nepamiršti apšilimo ir taisyklingos technikos. Pajutus pirmuosius skausmo signalus, reikėtų sumažinti krūvį ar padaryti pertrauką.
Kas laukia susirgus tendinoze?
Nors dalis sausgyslių pakitimų būna nebeatkuriami, tinkamai prižiūrint save galima sumažinti simptomus ir grąžinti nemažą dalį stiprumo bei lankstumo. Labiausiai svarbu neleisti, kad procesas kartotųsi, tad ilgesnį laiką reikės saugoti pažeistą vietą, nes ši sausgyslė bus jautresnė traumoms ateityje.
Kasdienis gyvenimas su tendinoze
Tendinozė gali laikinai sumažinti jėgą bei judesių amplitudę, o judesiai tampa skausmingi. Neretai gydymasis reikalauja visiškai atsisakyti įprastų veiklų keliems mėnesiams, tad kasdienės užduotys gali tapti sudėtingos. Kai kuriais atvejais, jei tendinozė trukdo atlikti darbą, gali būti svarstoma dėl laikino nedarbingumo pagal gyvenamos vietos teisės aktus.
Kuo skiriasi tendinozė, tendinitas ir tendinopatija?
Visos šios būklės susijusios su sausgyslių problemomis. Tendinitas žymi uždegimą, kurio metu jaučiamas ūmus skausmas atsiradęs po traumos. Tuo tarpu tendinozė – ilgalaikė degeneracija, kai pažeisti audiniai nebesigyja. Terminas „tendinopatija“ apibūdina visas sausgyslių ligas, įskaitant ir ūmius, ir lėtinius atvejus. Paprastai uždegimas, jei tinkamai negydomas, ilgainiui gali pereiti į tendinozę.
