Po onkologinės ligos diagnozės gyvenimas nesustoja – apie tai noriu pasidalinti su visais, kurie išgyvena panašius iššūkius.
Mano istorija prasidėjo, kai būdama devyniolikos studijavau universitete ir mėgavausi įprastu jaunatvišku kasdienybe. Netikėtas apsilankymas pas gydytoją, kuris iš pradžių atrodė paprasta nugaros trauma, apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis. Gydytojas dėl atsargumo nusiuntė mane pasidaryti rentgeno nuotrauką, ir nors plautis nebuvo subliūškęs, nuotraukoje aptikta tamsi dėmė.
Buvo iškart suplanuota išsamesnė apžiūra – pulmonologas paskyrė papildomus tyrimus, kurie greitai atskleidė tiesą: mano plautyje rasta auglio. Šis vėžys – ne smulkių ląstelių plaučių vėžys, paprastai laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga. Tačiau aš norėjau paneigti nusistovėjusį stereotipą, kad plaučių vėžys nesusijęs su jaunyste.
Diagnozavus ligą, man buvo atlikta dešiniojo plaučio apatinės skilties pašalinimo operacija, netekau maždaug penktadalio šio plaučio dalies. Laukė intensyvus gydymas – keturi ciklai intraveninės chemoterapijos ir devynios savaitės kasdienės spindulinės terapijos.
Netrukus gauti ir genetinio tyrimo rezultatai. Jie patvirtino retesnę anaplastinės limfomos kinazės (ALK) mutacijos formą. Tokios mutacijos vėžiu serga ypatingai nedaug žmonių, o gydymo eiga skiriasi, priklausomai nuo randamos genetinės variacijos.
Pagalba ir antroji nuomonė
Labai dėkinga tapau savo gydytojų komandai – jų palaikymas man prilygsta artimiesiems. Vis dėlto noriu paraginti: visuomet nebijokite dėl savo sveikatos kreiptis dar ir į kitus specialistus, siekti antros nuomonės.
Pirmuosius trejus metus po gydymo nebuvo jokių ligos požymių. Tačiau 2016 metų vasarą įprastu patikros metu paaiškėjo, kad vėžys atsinaujino. Šįkart navikai rasti abiejuose plaučiuose, pleuros ertmėse, vienoje stuburo slankstelio srityje ir smegenyse. Prireikė sudėtingos operacijos navikui iš galvos pašalinti, taip pat buvo taikyta kryptinė radioterapija stuburui.
Nauji gydymo sprendimai
Kai prireikė keisti gydymą, vietoj senos tradicinės chemoterapijos pasirinkau taikinių terapiją. Tai naujesnis gydymo būdas, kuris atakuoja būtent konkrečią genų sritį, o ne visas organizmo ląsteles.
Palaikymo svarba kasdienybėje
Ypač svarbu, kad šalia būtų ne tik gydytojai, bet ir artimas žmogus, kuris domėtųsi visomis detalėmis apie tavo diagnozę, gydymą ir padėtų išlikti stipriam. Man gausiausia parama tapo vyras, kuris su manimi buvo nuo pat pirmos diagnozės dienos. Kartu išgyvenome ir ligos atsinaujinimą, tačiau bendras mūsų ryšys tik sustiprėjo.
Nauji gyvenimo etapai
Šiandien man jau dvidešimt ketveri. Per pastaruosius metus mano gyvenime buvo daug pokyčių: atšokau vestuves, šventėme pirmąsias sutuoktuvių metines, atžymėjau penkerius gimtadienius nuo ligos pradžios. Kartu su vyru bandome tapti tėvais ir planuojame šeimos pagausėjimą su surogatinės pagalbos pagalba.
Taip pat įsitraukiau į savanorystės veiklą ir tapau įvairių renginių, skirtų plaučių vėžio žinomumui didinti, dalyve. Dalyvavau susitikimuose, pasisakiau viešai organizacijų renginiuose, pasidalinau asmenine patirtimi bendruomenėse ir sveikatos klausimams spręsti skirtoje veikloje.
Gyvenimas su diagnoze
Sunkiausia susitaikyti su tuo, kad vėžys gali niekada visiškai nepasitraukti ir kol kas gydymas tiesiog padeda ligą pristabdyti. Tačiau esu gyvas pavyzdys, kad ligos diagnozė nėra gyvenimo pabaiga – galima judėti pirmyn, veikti ir išlikti stipriam.
