Ilgalaikis buvimas drėgnoje ir vėsioje aplinkoje gali tapti rimtu iššūkiu jūsų pėdų sveikatai. Vienas iš tokių pavojų – tranšėjinė pėda, dar žinoma kaip imersinė pėdos sindromas. Ši būklė atsiranda, kai pėdos ilgai lieka šaltos, šlapios ir dažnai priklauso nuo to, kokiais batais ir kojinėmis avima kelias dienas iš eilės. Negydoma tranšėjinė pėda ne tik sukelia stiprų diskomfortą, bet ir didina infekcijų bei kitų rimtų komplikacijų riziką. Tačiau šiandien, žinant būklės priežastis ir prevencijos priemones, jos galima sėkmingai išvengti ir gydyti.
Kas yra tranšėjinė pėda?
Tranšėjinė pėda – tai būklė, atsirandanti dėl ilgalaikio kojų poveikio šlapioms ir šaltoms sąlygoms. Terminas „tranšėjinė pėda“ atsirado iš kariuomenės praktikų – XIX a. pabaigoje ją aprašė prancūzų karo chirurgas, tačiau didžiausias dėmesys šiai ligai skirtas Pirmojo pasaulinio karo metu. Tada, tūkstančiai kareivių, dienų dienas stovėję balose ir drėgnose tranšėjose, susidūrė su šia problema. Per labai trumpą laiką vien tik Didžiosios Britanijos armijoje buvo užfiksuota per 20 tūkstančių šios ligos atvejų. Nors šiais laikais prevencijos ir gydymo galimybės žymiai išplėtotos, tranšėjinė pėda vis dar pasitaiko.
Kas gali susirgti tranšėjine pėda?
Nors ši liga dažniausiai siejama su kariais, kuriems tenka ilgai būti šlapiuose ar purvinuose batuose, gresia ne tik jiems. Tranšėjinė pėda gali išsivystyti ir kitoms rizikos grupėms:
- Besiuliai žmonės, kurie negali dažnai keisti avalynės ar kojinių ir dažnai susiduria su šlapiu oru.
- Lauko renginių ar muzikos festivalių lankytojai, kai orai vėsūs ir drėgni.
- Žvejų, uostų darbuotojai ir kiti, kurių darbui būtina praleisti ilgą laiką ant drėgnų paviršių ar vandenyje.
- Lauko entuziastai – žygeiviai, kalnų mėgėjai ar turistai, jei po žygio laiku nepakeičiama šlapi avalynė.
Tranšėjinės pėdos simptomai
Šios būklės požymiai priklauso nuo to, kaip ilgai jūsų pėdos būna paveiktos šlapių ir šaltų sąlygų. Pradinėje stadijoje dažnas jaučia dilgčiojimą, niežėjimą, jutimo sumažėjimą. Kojos gali atrodyti tarsi sunkios, lyg būtų iš medžio, judėjimas tampa sunkesnis.
Oda pirmiausia gali parausti, vėliau tampa blyški, šalta ir drėgna, kraujagyslės susitraukia. Patekus į šiltą aplinką, pakinta pėdų spalva: šviesesnės odos žmonėms ji tampa purpurinė ar melsva, tamsesnės – šie pokyčiai mažiau ryškūs. Dažnai atsiranda patinimas, kai kuriais atvejais kojos gali net dvigubai padidėti.
Sušilus pėdoms, jas gali užplūsti stiprus skausmas ar neįprasti pojūčiai. Taip pat iškyla pūslės, atsiranda žaizdelių, kurioms būdingas jautrumas temp. bei net švelniausiam prisilietimui. Prasidėjus infekcijoms, būklei reikia rimto gydymo.
Tranšėjinės pėdos priežastys
Lemiamas veiksnys – ilgalaikis šlapio ir šalto oro poveikis. Svarbu žinoti, kad užtenka vos šilto, bet drėgno oro (iki 16°C), kad ši būklė išsivystytų – nereikia šalčio žemiau nulio. Dažniausiai užtenka 10–14 valandų, tačiau būna atvejų, kai kojų pažeidimai išryškėja tik po kelių dienų.
Šlapumos ir šalčio poveikis silpnina kapiliarus, pažeidžia aplinkinius audinius bei sutrikdo kraujotaką ir nervų veiklą. Be to, padidėjęs pėdų prakaitavimas (hiperhidrozė) taip pat gali paskatinti tranšėjinės pėdos išsivystymą.
Diagnozės nustatymas
Norint įsitikinti, ar pėdos pažeistos būtent dėl tranšėjinės pėdos, specialistas atlieka fizinę apžiūrą, įvertina simptomus ir pasiteirauja apie neseniai buvusią ekspoziciją drėgmei bei šalčiui. Kartais norint atmesti infekciją ar kitus pažeidimus, gali būti atliekamas eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) ir baltųjų kraujo kūnelių kiekio tyrimas. Jei kyla įtarimų dėl kaulų infekcijos, gali būti skiriamos rentgeno ar kaulų skenavimo procedūros.
Gydymas ir savipriežiūra
Jei liga nustatoma anksti, tranšėjinę pėdą galima efektyviai išgydyti. Gydymas visų pirma susijęs su švelniu kojų pašildymu (per greitas sušildymas gali paūminti skausmą ir pabloginti būklę). Ypač svarbu nuolatos užtikrinti, kad pėdos būtų sausos ir šiltos. Pailsėti ir laikyti kojas pakeltas aukščiau širdies lygio taip pat labai svarbu – tai padeda išvengti naujų žaizdų ir patinimų.
Jei kyla infekcijos rizika, jums gali būti paskirti antibiotikai ar pasiūlyta atsinaujinti stabligės skiepą. Nuo skausmo gali padėti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paracetamolis. Kartais medicininiais tikslais taip pat naudojamas amitriptilinas.
Gydantis po tranšėjinės pėdos, svarbu kasdien mūvėti švarias, sausas kojines, naktį jų nenešioti, kad pėdos galėtų kvėpuoti ir išliktų sausos. Kasdien tikrinkite pėdas, ar neatsiranda naujų simptomų ar žaizdų. Svarbu vengti rūkymo, nes nikotinas apsunkina kraujotaką. Rekomenduojama valgyti daugiau baltymų turintį maistą, kuris skatina atsinaujinimą.
Kaip išvengti tranšėjinės pėdos?
Tinkama profilaktika – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo šios būklės. Atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus:
- Reguliariai keiskite šlapias kojines ir batus, kai tik įmanoma.
- Leiskite pėdoms išdžiūti ore, pasirūpinkite, kad jos visuomet būtų sausos.
- Namuose ar stovykloje laikykite kojas pakeltas, jei galite.
- Bent kartą per dieną keiskite į naują sausų kojinių pora.
- Rinkitės patogią, tinkamai priglundančią avalynę.
Ligos eiga ir galimos komplikacijos
Anksčiau tranšėjinė pėda būdavo ypač pavojinga – ne vienam žmogui ši liga baigėsi lemtingai. Dabar, laiku nustačius ir pritaikius gydymą, pasveikimas beveik visada yra visiškas. Kartais, grįžtant jautrumui, kurį laiką jaučiamas skausmas ar diskomfortas.
Negydoma liga gali komplikuotis – išsivystyti celiulitas, gangrena ar net sepsis, kuris gali baigtis mirtimi. Sunkus atvejis gali pareikalauti ir amputacijos, kad būtų sustabdyta pažeidimų plėtra.
